Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.–B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M.–B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „Aibera“ vadove, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme, 2016-09-07 gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, teismo 2016-09-12 nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla UAB „Aibera“ vadovei A. M.–B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

A. M.-B. teismo posėdžio metu pripažino padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pasikeitus įmonės veiklai, po Rusijos krizės, visą įmonės veiklą pervedė į Lietuvos rinką, todėl reikėjo plėsti transportą Lietuvoje, daug investuoti, o tam reikėjo turėti grynųjų pinigų. Įmonė yra atsakingas už darbuotojus, jų skaičius padidėjo nuo 10 iki 60. Įmonė negalės egzistuoti, jei nepirks kuro, neatsiskaitys su žmonėmis, supranta, jog reikia atsiskaityti ir su valstybe. Patvirtino, jog žino kokiu eiliškumo pagal įstatymą turi būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Prašė mažinti baudą. Pažymėjo, jog su valstybe atsiskaitė, sumokėjo visus delspinigius, patvirtino, jog toliau įmonė laikysis įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Klaipėdos apskrities VMI atstovas teismo posėdžio prašė A. M.-B. pripažinti padarius pažeidimą numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d. ir skirti baudą, neprieštaravo, jog įmonės vadovei būtų skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda.

Iš 2016-08-10 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-5731, nustatyta, kad buvo tikrintas UAB „Aibera“ pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo vykdymas. UAB „Aibera“ vadovė A. M.-B.. Patikrinus UAB „Aibera“ kasos knygą su patvirtinančiais dokumentais, banko atsikaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-05-31 nustatyta, kad bendrovė PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį pateikė 2016-05-23, kurioje deklaravo mokėtiną į biudžetą PVM sumą 8523,00 Eur, gegužės mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2016-06-22, kurioje deklaravo mokėtiną į biudžetą PVM sumą 11130 Eur. Deklaracijos pateiktos laiku. Pagal bendrovės pateiktus banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad PVM mokėjimo terminu (2016-05-25) sąskaitoje buvo likutis minus 10164,49 Eur, o laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2016-06-20 įplaukė 46905,72 Eur; 2016-06-27 sąskaitoje likutis buvo minus 13312,70 Eur, o laikotarpiu nuo 2016-06-27 iki 2016-07-12 įplaukė 75859,22 Eur. Pagal bendrovės pateiktą kasos išrašų knygą nustatyta, kad 2016-05-25 bendrovė turėjo 50826,53 Eur pinigų likutį, o 2016-06-27–48313,16 Eur pinigų likutį. Bendrovė, turėdama grynųjų pinigų kasoje, tai yra 2016-05-25 – 50826,53 Eur ir 2016-06-27 – 483136,16 Eur, turėjo galimybę sumokėti pridėtinės vertės mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Iš 2016-08-08 A. M.-B. paaiškinimo matyti, kad PVM mokesčio nepriemokos susidarymo priežastis – apyvartinių lėšų trūkumas, kuris susidarė dėl pirkėjų UAB „Omniva“ ir UAB „Baltic Post“ atsiskaitymo už atliktus darbus paskutinę mėnesio dieną. Įmonė už kurą moka avansu, turi įsipareigojimų lizingo bendrovei, nuolat didinamas autoparkas.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. M.-B., būdama įmonės vadove, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau A. M.-B. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu A. M.-B. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – ji nebausta administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, aukštojo išsilavinimo, dirba, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, dėl apyvartinių lėšų trūkumo neatsiskaitė laiku su valstybės biudžetu, šiuo metu su valstybę atsiskaitė, delspinigius sumokėjo, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas A. M.-B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjai pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 302 straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M.–B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Informuoti A. M.–B., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.2.-839-1025/2016, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.