Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau BK) 281¹ straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. rugsėjo 4 d. apie 12:25 val. prie namo Nr. 30, adresu R. Juknevičiaus g., Marijampolė, vairavo automobilį "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 12:47 val. alkoholio matavimo prietaisu "Alcotest 7510"Nr. ARPK-0185, patikros Nr. 494947, nustatytas 1,86 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. D. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną draugo automobiliu atvyko nusipirkti maisto į prie Maksimos parduotuvės esančią prekybos vietą. Maksimos parduotuvėje nusipirko alkoholio, stovėjimo aikštelėje išgėrė. Po to važiavo į darbą ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nustatytas neblaivumas. Nesitikėjo, kad bus nustatytas toks neblaivumas, jautėsi gerai. Gailisi, dirba, planuoja spręsti alkoholio vartojimo problemą. Pateikė prašymą atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodyta: 2024-09-04 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, nusikalstamos veikos priemonė, taip pat nusikaltimo tiksli vieta. Fiksuota, jog įvykio vietoje esančioje R. Juknevičiaus g. 30 Marijampolės dešinėje kelio pusėje, ant važiuojamosios kelio dalies matomas stovintis lengvasis automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis tamsios spalvos. Automobilio metalinių kėbulo detalių matomi smulkūs įbrėžimai. Ant priekinio automobilio buferio matomi apgadinimai. Atidarius automobilio priekinį variklio dangtį, dešinėje pusėje ant ant kėbulo detalės matomas VIN (duomenys neskelbtini). Toliau tęsiant apžiūrą automobilio dešinėje pusėje atidarius daiktadėžę, jos viduje matomas automobilio registracijos dokumentas. Iš automobilio užvedimo spynelės išimtas užvedimo raktelis kuris vėliau apžiūrėtas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, ekspertų lagaminas nenaudotas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis BMW, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 8-17) 2024-09-04 pakvitavimu, M. V. grąžintas automobilis "BMW|, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, registracijos liudijimas. (t.1, b.l. 24)

2024-09-04 tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo fiksuota, kad policijos pareigūnas nurodo, jog 2024-09-04 dirbant Marijampolės mieste, tarnybiniu automobiliu Volkswagen transporter valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. Radijo ryšio šaukiniu ,,RŪDA 26“ apie 12 val. 30 min. gautas pranešimas iš OVS budėtojų dalies, kad ,,Dabar neblaivus vairuotojas su a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos stovi aikštelėje, Sporto g. 16, Marijampolė, gali vairuoti neblaivus“ . Atvykus į įvykio vietą automobilis stovėjo aikštelėje, vairuotojo nebuvo, išvažiuojant iš aikštelės vairuotojas atėjo į automobilį, apsisuko, pradėjo važiuoti paskui BMW valst., Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo sustabdytas R. Juknevičiaus g. 30, vairuotojo blaivumas buvo patikrintas bekontakčiu Alcotestest prietaisu, šis parodė, kad iškvepiamajame ore yra alkoholio ir jo ekrane užsižiebė raudonos spalvos X ženklas. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis teigė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojui buvo patikrintas blaivumas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARPK- 0185, patikros sertifikatas Nr. 2069807, pirmo pūtimo metu vairuotojui buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumo laipsnis. Vairuotojo A. D. gim., (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas negaliojantis. Antro patikrinimo metu A. D. nustatytas 1.86 promilių neblaivumo laipsnis. Pradėtas ikiteismini tyrimas. (t.1, b.l. 18-19)

2024-09-04 Neblaivumo nustatymo aktu patvirtinta, kad A. D. 12:31 val. nustatytas 1,93 promilių girtumas, 12:47 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas. (t.1, b.l. 20)

2024-09-05 VĮ "Regitra" išrašu nustatytas automobilio "BMW 320D", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas valdytojas- M. V.. (t.1, b.l. 22)

Emprekis išrašu, nustatyta nusikaltimo priemonės vertė, automobilio "BMW 320D", vertė su PVM -3330 eurų. (t.1, b.l. 23)

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. D. kaltė įrodyta visiškai, jo paties parodymais, rašytiniais įrodymais, neabejotinai yra nustatyta, jog jis 2024-09-04, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., požymius.

Kadangi byloje pateikti prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos L. D. prašymas perduoti A. D. laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos(b.l. 35-43), kaltinamajam 2022-09-29 nutarimu buvo skirta administracinė nuobauda dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo keturratį motociklą, nustatytas girtumas artimas tokiam už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis dėl vairavimo neturint tokios teisės, taip pat ne kartą baustas dėl pasirodymo viešoje vietoje neblaiviam, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Taip pat 2017 metais baustas Vokietijoje dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Tai rodo, kad švelnesnė teisinė atsakomybė nepasiekė savo tikslų, A. D. ir vėl vairavo neblaivus, padarydamas jau pavojingesnę veiką, šios aplinkybės charakterizuoja asmenį kaip galintį nepaklusti įstatymui. Vairavo nesant jokių priežasčių, kurios bent dalinai mažintų elgesio pavojingumą ar būtų priežastis vairuoti, kas rodo atsainų asmens požiūrį į galimą pavojų aplinkiniams. Šios aplinkybės neleidžia teismui padaryti išvadą, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamojo veika yra dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė. Teismas sprendžia, kad nėra sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2dalies 4 punkte, nėra sąlygų visumos, kurioms esant galima būtų taikyti laidavimo institutą. Tai, kad asmuo dirbantis, neteistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vertintina individualizuojant bausmę.

Prašymą perduoti pagal laidavimą pateikė nepriekaištingos reputacijos, teigiamai charakterizuotinas asmuo, tačiau vertinant laiduotojos galimybę daryti įtaką, teismas atkreipia dėmesį, kad prašymą perduoti pagal laidavimą pateikė kaltinamojo motina, su kuria jis šiuo metu kartu gyvena, kaltinamojo nuo nusikaltimo, anksčiau nuo administracinių nusižengimų padarymo, santykiai ir ryšys su laiduotoja, nesulaikė, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. D. perdavus L. D. atsakomybei, ji jam turės tokią įtaką, kad pastarasis daugiau nepažeidinės įstatymų ir nenusikals.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių – yra pilnametis, dirbantis, nevedęs, administracine tvarka baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, viešosios tvarkos pažeidimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio. Anksčiau neteistas. Įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad neblaivumas artimas tokiam už kurį numatyta administracinė atsakomybė, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirti bausmę susijusią su jo izoliavimu (areštą ar laisvės atėmimą ) nėra pagrindo, bausmė būtų aiškiai per griežta. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą baudą artimą minimaliai.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,86 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau vairavo neturėdamas tokios teisės terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus – 3 metai.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kurio savininkas M. V.. Be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėta transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Bylos duomenimis M. V. nežinojo, kad kaltinamasis neblaivus vairuos transporto priemonę. Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir konfiskuojama turto vertė.

Iš byloje pateiktos „Emprekis“ pažymos apie vidutinę A. D. vairuotos transporto priemonės kainą, matyti, kad dyzeliniu kuru varomo automobilio BMW 320d, 2005 metų, kaina Lietuvoje yra 3330 eurų.

Šiuo konkrečiu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra darbingo amžiaus ir galintis gauti pastovias pajamas, vertinant kaltinamojo ir jo šeimos padėtį, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymas visa apimtimi nelaikytinas akivaizdžiai neproporcingu, tokia teisinė priemonė bus adekvati kaltinamojo padarytam nusikaltimui. Atsižvelgiant į nurodytą iš kaltinamojo konfiskuotina 3330 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų paskyrimu baudžiamojoje byloje, vadovaujantis LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamąjį bylos nagrinėjimo teisme metu gynė advokatas Vytautas Jazbutis. Teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje, nurodoma, jog už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai priteistina suma – 100 eurų.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamajam išsiųsta nutartis, kuria skirtas gynėjas, paaiškinant išlaidų priteisimo galimybę, gynėjo dalyvavimo ypatumai paaiškinti ir ikiteisminio tyrimo metu, atsisakymo nuo gynėjo teismui nepateikta. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją byloje, konstatuojama, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos Valstybės naudai iš A. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, tai yra 3000 eurų baudą. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinus 1/3, paskirti A. D. 40 (keturiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2000 eurų ( dviejų tūkstančių eurų ) baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, A. D. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 12(dvylikos) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 3 (trejus) metus naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, išieškant iš A. D. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3330 eurų (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų).

Priteisti iš A. D. 100 eurų Valstybei, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.