Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2024 m. gruodžio 22 d., apie 14:45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį T. K. ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje ir viršutinio kairio pirmo danties vainiko nuskėlimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2024-12-22 asmens apžiūros protokole užfiksuoti ant nukentėjusiojo T. K. kūno matomi sužalojimai: patinusi viršutinės lūpos dešinė pusė, kraujuojanti žaizda lūpos vidinės dalies gleivinėje, nuskeltas viršutinis priekinis dantis (1 t., b. l. 35–42).

Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-12-22, apie pietus kalbėjosi su D. M. Po to, kartu važiavo pas jo pažįstamą. Važiuojant per Radviliškio miesto centrą, D. M. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį taksi automobilį, kuriame sėdėjo T. K. Pastarąjį jis taip pat pažįsta iš matymo, tačiau santykių nepalaiko, praeityje yra konfliktavę. D. M. paprašė nuvažiuoti iki T. K., nes norėjo pasikalbėti. Jis pasuko už parduotuvės „G.“ ir sustojo prie paštomato. D. M. jam pasiūlė eiti kartu. Abu išlipo iš automobilio ir nuėjo prie T. K. taksi automobilio. Jis neatsiklausęs atsisėdo ant galinės keleivio pusės sėdynės. D. M. atsisėdo į keleivio vietą. T. K. nebuvo itin patenkintas išvydęs juos savo automobilyje. D. M. paklausė T. K. kur yra I. auksiniai papuošalai. T. K. susinervinęs, pakeltu tonu atsakė, kad tai ne D. M. reikalas. Jis į pokalbį nesikišo. Pastebėjo, kad T. K. elgesys dar labiau suagresyvėjo, nors D. M. bandė draugiškai paaiškinti, kad išpirktų I. daiktus iš lombardo. Vienu metu, T. K. šalia sėdinčiam D. M. dešine alkūne pirmas sudavė į kairę kaktos pusę. Po gauto smūgio D. M. sureagavo į T. K. judesį ir atstatė savo kairę alkūnę. Tuo momentu T. K. atsirėmė į tą alkūnę veidu. Mano, kad toks D. M. elgesys buvo gynyba. Viskas vyko labai greitai, abu mosikavosi rankomis. Jis pasiūlė jiems pabandyti susitarti gražiuoju trise. Po to, T. K. pagrasino, kad D. M. bus blogai, pradėjo pastarąjį įžeidinėti. Tada jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link savo automobilio. Rūkydamas prie savo automobilio matė pravažiuojantį T. K. taksi automobilį ir ateinantį D. M. Ką pastarieji kalbėjo pasilikę dviese, negirdėjo. D. M., atėjęs į jo automobilį, buvo susiėmęs už kaktos, skundėsi galvos skausmu. Sekančią dieną susitikęs D. M., pastarojo galvos srityje pastebėjo gumbą. Kol buvo automobilyje, nei ant vieno asmens sužalojimų nepastebėjo (1 t., b. l. 102–104).

Liudytoja I. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. M. ir T. K. yra jos draugai, jokie kitokie santykiai jų nesieja. Ji dažnai vartoja alkoholį, bet ne visada tam turi pinigų. 2024 m. gruodžio mėnesį ji sugalvojo į lombardą priduoti savo aukso gaminius – žiedą ir grandinėlę. Tuo metu buvo pas T. K. Su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl paprašė T. K. nunešti į lombardą minėtus aukso gaminius. T. K. nunešė aukso gaminius į lombardą savo vardu ir gavo 100 eurų, kuriuos atidavė jai. 2025 m. sausio mėnesį ji T. K. davė 118 eurų, kad šis atsiimtų priduotus aukso gaminius iš lombardo. T. K. taip ir padarė. Auksinė grandinėlė ir auksinis žiedas buvo jos, D. M. jų jai nedovanojo. D. M. jai niekada nėra dovanojęs jokių aukso gaminių, tik gėlių. 2024 m. gruodžio mėnesį jai paskambinęs T. K. sakė, kad į taksi automobilį įsėdęs D. M. trenkė jam į veidą ir nuskėlė dantį, kad reikalavo važiuoti į lombardą ir atsiimti aukso gaminius. Kodėl D. M. nurodė, kad auksinį žiedą ir auksinę grandinėlę buvo padovanojęs jis, nežino. D. M. labai pavydi, kad ji bendrauja su T. K. (1 t., b. l. 108–110);

2024-12-30 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti į įvykio vietą ir pas D. M. vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašo turinys. Pareigūnams T. K. nurodo, kad automobilyje D. M. kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą. Atvykusiems pareigūnams D. M. nurodė, kad yra išgėręs, gėrė namuose, griežtai atsisakė tikrintis girtumą (1 t., b. l. 112–114).

2025-01-09 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas T. K. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį turinys (1 t., b. l. 116–117).

Iš UAB „P. b.“ sutarties kopijos matyti, kad T. K. 2024-11-28 į lombardą pridavė auksinę grandinėlę ir auksinį žiedą, paskola 100 Eur, grąžinimo suma 118 Eur, grąžinimo data 2024-12-28 (1 t., b. l. 122).

D. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino, ir parodė, kad T. K. yra jo pažįstamas, su kuriuo jau kurį laiką konfliktuoja. Konfliktai kyla dėl to, kad jis savo pažįstamai I. Ž. nuperka dovanų aukso gaminių, o ši, kai nebeturi pinigų alkoholiui, nuneša jo dovanotus aukso gaminus T. K., kuris juos nuneša į lombardą. Jis aukso gaminius nori išpirkti, bet tai gali padaryti tik T. K. Todėl jis sugalvojo pasikalbėti su T. K. 2024-12-22, apie pietus, su draugu M. M. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje stovėjo T. K. automobilis „VW GOLF“. Jis įsėdo į automobilio, kuriame sėdėjo ir T. K., keleivio priekinę vietą, o M. M. stovėjo lauke, prie vairuotojo durelių. Jam pradėjus aiškintis dėl aukso gaminių išpirkimo iš lombardo, tarp jo ir T. K. kilo žodinis konfliktas. Vienu metu T. K. pradėjo kilnoti rankas ir muistytis, todėl jam iškart kilo gynybos reakcija ir jis pakėlė kairę ranką, kad spėtų apsiginti, jei T. K. puls. Jų rankos buvo susilietę, tačiau ar T. K. buvo prisilietęs prie jo rankos veidu, nepajuto, nes buvo su striuke. Jis T. K. tyčia kumščiu į veido sritį netrenkė. Gali būti, kad kai jis pakėlė ranką, T. K. trenkėsi į jo ranką, tačiau jis to nepajuto. Kai jie pradėjo automobilyje muistytis, kažkuriuo momentu, T. K. ranka trenkė jam į kaktą. Jam skaudėjo, artimiausiu metu rašys pareiškimą dėl šio įvykio. Visą įvykį matė M. M. ir galės paliudyti, kad jis specialiai kumščiu T. K. tikrai netrenkė. Ant T. K. jokių sužalojimų nematė, kraujo nepastebėjo. Po konflikto jis išlipo iš automobilio ir su M. išėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, o T. K. automobilis nuvažiavo. Įvykio metu buvo blaivus. Kodėl T. K. nurodo kitas aplinkybes, nežino. Prašo vadovautis akistatos metu duotais parodymais, kurie yra teisingi (1 t., b. l. 154–156, 164–166).

Nors kaltinamasis nepripažįsta įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismas, išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis D. M. suduodamas vieną smūgį kumščiu, nukentėjusiajam T. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo T. K. parodymais, nukentėjusiojo apžiūros protokolu, specialisto išvada, į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais.

Nukentėjusysis nuo pat pradžių į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė jį sumušusį asmenį – D. M. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis tvirtino, kad automobilyje kilusio konflikto metu smūgį jam sudavė ir sužalojimą lūpoje padarė bei dantį nuskėlė D. M., kuris įsėdo į nukentėjusiojo darbinį taksi automobilį ir reikalavo vykti į lombardą atsiimti I. Ž. grandinėlę. Tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis teisme patvirtino, kad tarp jų T. K. automobilyje kilo konfliktas. Nukentėjusysis T. K. teigia, kad D. M. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, o kaltinamasis D. M. tvirtina, kad T. K. jam sudavė smūgį į kaktą. Pagal D. M. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas T. K. atžvilgiu, tačiau jis buvo nutrauktas nenustačius T. K. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tuo tarpu T. K. padaryti sužalojimai užfiksuoti tuoj pat po konflikto su D. M. Teismas atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad nukentėjusysis T. K. nustatytus sužalojimus galėjo sau padaryti pats kaip nepagrįstus ir nelogiškus. Pats kaltinamasis D. M. pripažino, kad automobilyje turėjo fizinį kontaktą su T. K., tačiau tvirtino, kad pastarasis pats atsitrenkė į jo pakeltą alkūnę. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo M. M. parodymus teismas vertina kaip neobjektyvius, nes pastarasis yra kaltinamojo draugas, bet to, nurodo, kad anksčiau yra turėjęs konfliktą su nukentėjusiuoju. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išlipo iš T. K. automobilio anksčiau nei D. M. Po to, rūkydamas prie savo automobilio, pamatė pravažiuojantį T. K. taksi automobilį ir ateinantį D. M. Ką pastarieji kalbėjo pasilikę dviese, negirdėjo. Taigi M. M., kai išlipo iš T. K. automobilio, ne tik negirdėjo ką kalbėjo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, bet ir nematė jų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atlikus jų analizę, darytina išvada, kad D. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis 2024 m. gruodžio 22 d., apie 14:45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį T. K. ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: įvykdytas nusikaltimas (BK 140 straipsnio 1 dalis) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – D. M. neteistas (1 t., b. l. 135–136), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (1 t., b. l. 138), dirba (1 t., b. l. 139). Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis mažesnis, nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu, 2025-02-07, pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 72–74). 2025-03-21 nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1930 Eur turtinės, 2000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 75–80). Prašomą priteisti sumą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad kaltinamasis padarė jam turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajam UAB „M.“ sudarytas gydymo planas, pagal kurį danties atstatymo kaina siekia 1930 Eur ir šią sumą nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo kaip turtinės žalos atlyginimą. Kaltinamojo nukentėjusiajam suduotas smūgis neapsiribojo momentiniu skausmu, lėmė ilgalaikius nepatogumus, fizinius ir emocinius išgyvenimus. Prakirsta lūpa apsunkino kasdienius veiksmus, tokius kaip valgymas ir kalbėjimas, o danties nuskėlimas turėjo estetinių pasekmių – sukėlė distresą, savivertės sumažėjimą ir viešojo gyvenimo apribojimus. Ieškovas dirba aptarnavimo srityje, teikdamas pavėžėjimo paslaugas, kur profesionali išvaizda ir gebėjimas bendrauti su klientais yra būtini darbo kokybei. Dėl smūgio nukentėjusiajam padarytos traumos gali turėti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, danties jautrumą, galimą infekcijų riziką ar būtinybę ateityje taikyti papildomą gydymą. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė stiprų išgąstį, šoką ir nesaugumo jausmą. Ieškovas bijo, kad atsakovas gali vėl prieš jį smurtauti, todėl gyvena nuolatiniame nerime, strese ir įtampoje.

Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 1930 Eur turtinės žalos, remdamasis UAB „M.“ 2025-02-20 gydymo planu (21 danties atstatymui). Nors nuo danties nuskėlimo dienos praėjo 8 mėnesiai, nuo gydymo plano sudarymo praėjo daugiau, nei 6 mėnesiai, nukentėjusysis nesiėmė jokių veiksmų bent pradėti nuskelto danties gydymą (atstatymą). T. K. tai motyvavo finansų trūkumu. Danties implantacija yra trunkamasis procesas, už kurį iš karto nereikia sumokėti visos implantavimo sumos. T. K. yra dirbantis, gaunantis pajamas, civiliniame ieškinyje nurodo, kad estetinė išvaizda jo darbe yra labai svarbi, todėl teismo nuomone, toks ilgas danties atstatymo proceso pradžios delsimas kelia abejones ar nukentėjusysis iš viso šalins nuskeltą dantį ir dės implantą. Nukentėjusysis dėl nuskelto danties gydymo galėjo kreiptis ir į VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur iki įvykio naudojosi odontologo paslaugomis, tačiau iki šiol nesikreipė kad gautų konsultaciją dėl galimų alternatyvių implantacijai danties gydymo (atstatymo) būdų. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medikas, nustatęs nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nurodė, kad T. K. nuskelta mažiau nei pusė danties, danties nervas nesiektas, danties šalinti nebūtina ir nėra būtinybės jį keisti implantu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis neįrodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė 1930 Eur išlaidas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos netenkintinas.

Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veikų kilusias pasekmes, į kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, į abiejų turtinę padėtį bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis T. K. dėl D. M. padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, nes nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis. Teismas taip pat įvertina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, tuo padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje ir viršutinio kairio pirmo danties vainiko nuskėlimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo T. K. bei žalą padariusio D. M. interesų pusiausvyros, nustatytina 600 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiajam T. K.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).?? Todėl procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. ?

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 168–170), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prokuroro 2025-03-17 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. M. turtą – pinigines lėšas, esančias AB „A.“ banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 446,00 Eur; pinigines lėšas, esančias G. k. u., sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 446,00 Eur (1 t., b. l. 172–175) paliktinas galioti iki teismo priteisto nukentėjusiajam T. K. civilinio ieškinio atlyginimo.

Nukentėjusysis ir jo atstovas advokato padėjėjas V. Savickas prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančios 2025-02-11 Grynųjų pinigų priėmimo kvito kopijos matyti, jog T. K. baudžiamojoje byloje advokato padėjėjui sumokėjo 800,00 Eur (1 t., b. l. 78, 79). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad T. K. nukentėjo dėl kaltinamojo neteisėtos veikos, todėl jis pagrįstai kreipėsi į advokato padėjėją teisinės pagalbos, siekdamas turėti kvalifikuotą atstovą, kad būtų tinkamai ginami jo interesai. Prašomos priteisti T. K. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmę, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokato padėjėjo ruoštus dokumentus, nelaikytinos per didelėmis ir priteistinos iš D. M.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti byloje.

T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M., gim. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos visiško įvykdymo. Kitoje dalyje T. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo T. K. naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) advokato padėjėjo pagalbos išlaidų.

Prokuroro 2025-03-17 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. M. turtą – pinigines lėšas, esančias AB „A.“ banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 446,00 Eur; pinigines lėšas, esančias G. k. u., sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 446,00 Eur (1 t., b. l. 172–175), palikti galioti iki nukentėjusiojo T. K. civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.