- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-794-300-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudėta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 65 straipsniu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, ir galutinė subendrinta bausmė skirta areštas 80 (aštuoniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 11 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), savo buvusios žmonos L. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,52 promilės), konflikto metu tampė savo buvusią žmoną L. B. už rūbų, smaugė ją, pargriovęs ant žemės, tampė už plaukų, tuo jai sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę – paskirti viešuosius darbus.
Skunde nurodo, kad neginčija savo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės, tačiau mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, galėjo paskirti jam BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę bausmę – viešuosius darbus. Apelianto teigimu, dirbdamas būtų naudingesnis visuomenei, nebūtų išlaikytinis ir našta valstybei bei galėtų ženkliau prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus L. B., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, išlaikymo.
Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai S. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad S. B. nusikalto būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Apylinkės teismas, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, paskyrė S. B. arešto bausmę, jos dydį nustatydamas artimą, tačiau mažesnį nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirta bausmė nėra per griežta ir atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.
Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad dirbdamas būtų naudingesnis visuomenei, nebūtų išlaikytinis ir našta valstybei bei galėtų ženkliau prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus L. B., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, išlaikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad šios apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ar skirti apelianto prašomą bausmės rūšį. Pirma, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Antra, tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Drauge pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Tuo labiau, kad byloje esantys duomenys tvirtina, jog apeliantui ankstesniu nuosprendžiu jau buvo paskirta bausmė nesusijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, tačiau po šio sprendimo priėmimo nepraėjus nė mėnesiui laiko, jis vėl nusikalto, už ką skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.
Be to, pastebėtina tai, kad už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš to, kas paminėta, matyti, kad areštas nėra pati griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. O kaip matyti iš nuteistajam paskirto arešto bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – areštas 50 parų, paskirtos arešto bausmės dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis mažesnis nei arešto bausmės už nusikaltimo padarymą vidurkį (arešto bausmės vidurkis už nusikaltimo padarymą 52,5 paros arešto), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtas arešto bausmės dydis taip pat nelaikytinas per griežtu.
Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei areštas, paskyrimas nepakeis S. B. teisei priešingo elgesio. Kartu pastebėtina, kad vien tik simbolinės nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo S. B. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.