- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-5573-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01162-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2014 m. sausio 26 d., 03 val. 07 min., Švitrigailos g. 36, Vilniuje, vairavo V. A. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Teigė keletą valandų iki įvykio vartojęs alkoholį, atrodo, buvo išgėręs du butelius vyno. Neneigia, jog, sėsdamas už automobilio vairo, jautėsi apgirtęs. Norėjo dar išgerti, todėl važiavo į parduotuvę. Tą naktį buvo slidu, plikledis, be to, jis buvo išgėręs, todėl, važiuodamas Švitrigailos gatve, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į medį, galimai ir į stulpą. Išlipęs iš automobilio jis apžiūrėjo medį, stulpą, tačiau jokių matomų apgadinimų nepastebėjo, išskyrus tai, kad buvo sudaužytas automobilis. Dar pastebėjo, kad kažkiek nugremžta medžio žievė. Suprato, kad kilo eismo įvykis, tačiau, įsitikinęs, jog šio įvykio metu žalos svetimam turtui, išskyrus automobilį, nepadarė, į policiją neskambino ir niekam nepranešė (apžiūrėjo viską 20 m spinduliu aplink). Neturėjo telefono, be to, žinojo, kad, jeigu eismo įvykio metu žala aplinkiniams nepadaryta, neturi pareigos pranešti apie tokį įvykį. Apgadinimai automobiliui buvo stiprūs, jį reikėjo tempti. Pro šalį važiavęs taksi automobilis sustojo ir padėjo jį nutempti, tačiau pakeliui buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Automobilis „Renault Megane“ buvo registruotas žmonos vardu, tačiau faktiškai šiuo automobiliu naudodavosi jis. Automobilį kartu su žmona pirko daugmaž dvi savaites iki įvykio, apmokėjo bendromis šeimos lėšomis. Savo poelgį vertina kritiškai, gailisi (b. l. 76-78).
Teismo posėdyje apklausta transporto priemonės savininkė V. A. parodė, kad automobilis „Renault Megane“ buvo įgytas 2014 m. sausio mėn. pradžioje. Kartu su vyru pirko naudotą automobilį. Kadangi ji pirkimo metu turėjo visus reikiamus dokumentus, tai automobilis buvo užregistruotas jos vardu, tačiau realiai juo naudojosi vyras. Ji pati net neturi teisės vairuoti, automobilis pilnai buvo vyro žinioje (b. l. 76-78).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J. parodė 2014-01-26 dirbęs kartu su patruliu M. K., kai gavo pranešimą, jog Švitrigailos gatvėje vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą, bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Kadangi jie turėjo įforminti eismo įvykį, nuvyko į pačią įvykio vietą (Švitrigailos g. 36). Važiuojant nuo oro uosto pusės link Švitrigailos gatvės buvo matyti šoninio slydimo vėžės, buvo apgadintas stulpas ir medis, mėtėsi daug automobilio šukių, kurios atitiko automobilio markę ir spalvą. Išmatavo, nubraižė eismo įvykio schemą. Stulpas buvo pabraižytas, ant jo buvo matyti automobilio dažų pėdsakai, buvo kažkoks įlenkimas. Medžiui nubrozdinta žievė. Po kurio buvo dar kartą nuvykę į įvykio vietą, matė, kad tiek stulpas, tiek medis yra uždažyti (b. l. 90-92).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. K. parodė atsimenantis, kad įvykis buvo Švitrigailos gatvėje. 2014-01-26 jis kartu su D. J. dirbo naktinėje pamainoje. Buvo gautas pranešimas apie į stulpą atsitrenkusį automobilį, kuris šalinasi iš eismo įvykio vietos ar tai jį tempia taksi, yra sužeistų (šiuo metu tiksliai nebeatsimena). Nuvažiavę į įvykio vietą pamatė joje įbrėžtą stulpą, medį, kurio žievė buvo pažeista, mėtėsi automobilio šukės. Vėliau matė, kad stulpas yra uždažytas pilkais dažais (b. l. 90-92).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. D. parodė atsimenantis, jog 2014-01-26, atrodo vakare, darbo metu važiavo Švitrigailos gatve (taksi automobiliu vežė keleivį), kai pamatė priešpriešiais greitai atvažiuojantį automobilį, kuris pradėjo slidinėti po visą kelią. Jis (M. D.) sustojo šalikėlėje, baimindamasis, kad neatsitrenktų į jį, įsijungė avarinį. Minėta mašina išvažiavo į priešingą eismo juostą ir, kabindama bortelius, tiesiai pro jį, atsitrenkdama į stulpą, nuskriejo į medelius. Jis išlipęs nebuvo, kadangi vežė keleivį, tačiau paskambino 112. Matė, kad automobilis apgadintas stipriai. Nuo smūgio į stulpą pradėjo byrėti automobilio šukės. Stulpas liko stovėti savo vietoje. Daugmaž už 6 min. grįždamas atgal pro šią vietą, matė, kaip privažiavęs taksi automobilis bandė padėti ištempti sugadintąjį automobilį. Jis pats taip pat trumpam stabtelėjo, pasiteiravo, ar viskas gerai. Sugadintas automobilis buvo „Renault“ markės. Kokie buvo stulpo bei medžių būklė nematė, neapžiūrinėjo (b. l. 101-102).
Motyvuojamoji dalis
V. A. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-6608615-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. V. A. prisipažino vairavęs automobilį, būdamas neblaivus. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulio P. S. 2014-01-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-01-26, apie 03 val. 20 min., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Švitrigailos gatve link Geležinkelio tilto velkamas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. BCO, kuris yra po autoįvykio, vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis sustabdytas Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, jį vairavo V. A.. Patikrinus pastarojo blaivumą, nustatytas 1,51 prom. girtumas. Automobilį lanksčia vilkstimi tempė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. N. (b. l. 4). Alkotesterio kvito duomenimis, V. A. 2014-01-26, 03.41 val., nustatytas 1,51 promilių girtumas, kas, įvertinus alkotesterio paklaidą (5%), atitinką lengvą girtumo laipsnį (b. l. 8).
Šie išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. A. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama V. A. asmenybė (dirba, praeityje administracine tvarka baustas vieną kartą dėl su Kelių eismo taisyklėmis nesusijusio administracinio teisės pažeidimo, nuobauda negaliojanti). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. A. minimalaus dydžio baudą, numatytą 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui.
V. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo inkriminuota ir tai, kad pastarasis nepasirinko saugaus greičio, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kliudė apšvietimo stulpą ir medį. Įvykio metu apgadino automobilį, medį ir stulpą, tačiau apie tokį įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, jog buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Kelių eismo taisyklėse eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintas analogiškas eismo įvykio apibrėžimas.
Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui nustatytos Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Taigi analizuojamu atveju būtina visų pirma nustatyti, ar dėl V. A. veiksmų, kuomet pastarasis nesuvaldė automobilio, buvo apgadintas svetimas turtas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis, medis ir stulpas. Taigi toliau kaip tik ir aptartinos aplinkybes, susijusios su minėto turto apgadinimu. Bylos duomenimis, automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam V. A., o jo sutuoktinei V. A.. Teismo posėdyje apklausta V. A. parodė, kad nors automobilis ir buvo užregistruotas jos vardu, tačiau realiai juo naudojosi jos sutuoktinis, ji pati net neturi vairuotojo pažymėjimo, o automobilis jos vardu apiformintas tik dėl to, kad pirkimo metu turėjo visus reikiamus dokumentus. Automobilį pirko iš bendrų šeimos lėšų ir yra bendras šeimos turtas. V. A. taip pat patvirtino, kad automobilį įgijo santuokoje, apmokėjo bendromis šeimos lėšomis, naudojosi jis vienas. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais parodymais ir laikyti, kad V. A. sugadintas automobilis buvo jam svetimas. Atsižvelgiant į tai, kaip nepasitvirtinusi laikytina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė dėl svetimo turto – automobilio – apgadinimo.
Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ir tai, kad buvo apgadintas medis ir stulpas. Bylos duomenimis, V. A., nesuvaldęs automobilio, kliudė apšvietimo stulpą ir medį bei juos apgadino. Apklausiamas V. A. neneigė, kad trenkėsi į medį, galimai ir į stulpą, tačiau tikino, kad išlipęs apžiūrėjo tiek medį, tiek stulpą, tačiau jokių apgadinimų, išskyrus šiek tiek nusilupusią medžio žievę, nematė. Įsitikinęs, kad jokios žalos svetimam turtui nepadarė, o apgadino tik paties vairuojamą automobilį, jis policijai nepranešė ir išvažiavo (buvo ištemptas). Tad šiuo atveju, sprendžiant klausimą, ar svetimas turtas – medis ir apšvietimo stulpas - išties buvo apgadinti, būtina nustatyti, ar yra tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismui nagrinėti atsiųstoje administracinio teisės pažeidimo byloje minėtos aplinkybės atsispindėjo tik M. K. tarnybiniame pranešime, kuriame konstatuotas toks faktas, jo nedetalizuojant, bei pažymėta eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5-6). Fotonuotraukos iš įvykio vietos nepadarytos, apgadinimai neužfiksuoti. Tuo tikslu buvo kreiptasi į atitinkamus turto savininkus, siekiant išsiaiškinti, kokia žala padaryta jiems priklausančiam turtui ir ar apskritai tokia žala kilo. UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ Personalo tarnybos vadovė – juristė I. M. elektroniniu laišku patvirtino, kad dėl įvykio 2014 m. sausio 26 d., 03.07 val., Švitrigailos g. 36, Vilniuje, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ elektros tinklų atrama nenukentėjo, bendrovė jokių pretenzijų neturi (b. l. 46-47). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovas nurodė, kad jokie medžiai, augantys šalia Švitrigailos g. 36 namo, Vilniuje, nebuvo apgadinti ir žala aplinkai nepadaryta (b. l. 44-45). Taigi tiek gatvės apšvietimo stulpo (atramos), tiek medžio savininkai nepatvirtino, kad jų turtui buvo padaryta bent kokia žala. Nors teisme apklausti pareigūnai D. J. ir M. K. teigė priešingai ir tvirtino, jog stulpas buvo pabraižytas, ant jo buvo matyti automobilio dažų pėdsakai, kažkoks įlenkimas, nubrozdinta medžio žievė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti turto savininkų, kurie neabejotinai yra suinteresuoti jiems priklausančio turto saugumu, nurodyta informacija, kad žala jų turtui nebuvo padaryta. Net jei ir buvo stulpo įbrėžimas ar medžio žievės įdrėskimas, kurie neturėjo jokios reikšmės nei medžio gyvybinėms funkcijoms, nei stulpo funkcionavimui pagal paskirtį, negali būti prilyginama turto sugadinimui nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų prasme. Stulpo įlenkimas, kurį paminėjo D. J. ir kuris tikrai negalėjo nei išnykti, nei būti nepastebimai panaikintas, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad nors ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas, tačiau nagrinėjamu atveju tokie faktai nėra neginčytinai nustatyti. Nėra pagrindo manyti, kad turto savininkų pateikti duomenys yra neteisingi ir jais negalima remtis. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad vėliau teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad netoli Panerių – Švitrigailos g. sankryžos atramos Nr. 84 yra apgadintas nuolatinės srovės 600 V apsauginis vamzdis. Tokius duomenis kartu su apgadinto apsauginio vamzdžio nuotrauka pateikė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Kontaktinių ir kabelinių tinklų poskyrio vadovas R. R. (b. l. 48-49). Dėl minėtos aplinkybės visų pirma pažymėtina tai, kad V. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kad jis 2014-01-26, 03 val. 07 min., įvykio metu galimai kliudė nurodytą nuolatinės srovės apsauginį vamzdį ir jį apgadino (tokios aplinkybės neužfiksuotos nei eismo įvykio vietos schemoje, nei tarnybiniuose pranešimuose). Atsižvelgdamas į tai, teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo protokolą grąžino Institucijai trūkumų šalinimui, tačiau jie taip ir nebuvo panaikinti. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šis nuolatinės srovės 600 V apsauginis vamzdis yra atskiras objektas nei gatvės apšvietimo stulpas, ką patvirtina ir atskiri šių objektų savininkai (stulpo priklauso UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklams“, o nuolatinės srovės apsauginis vamzdis – UAB „Vilniaus viešajam transportui“). Be to, iš pateiktos informacijos neaišku, kokioje konkrečioje vietoje stovi apgadintas apsauginis vamzdis (nurodyta, jog netoli Panerių-Švitrigailos g. sankryžos), taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminiame pranešime UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nurodo, jog apgadinta atrama Nr. 84 (b. l. 48), vėliau jau teigiama, kad tai yra kontaktinio tinklo atrama Nr. 91 (b. l. 66).
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog nepasitvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl svetimo turto apgadinimo, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nenustačius objektyvių duomenų, kad įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nelaikytina jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pareigą nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, dėl ko atitinkamai nutrauktina ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio (1 000) litų (atitinkamai 289 eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
V. A. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nesant šių administracinių teisės pažeidimo įvykių ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.