Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės G. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei visą laisvės apribojimo laiką lankytis nukentėjusios gyvenamojoje vietoje ir uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 mėnesius, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, -

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. (toliau – ir A. D.) 2019 m. gegužės 18 d., apie 22.50 val. gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme panaudojo fizinį smurtą J. D. atžvilgiu, tai yra, žodinio konflikto metu medine lenta sudavė vieną smūgį į kairį šoną, vieną smūgį į dešinį šoną, taip pat kumščiu J. D. sudavė vieną smūgį į veido sritį (nosį), taip nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus su aplinkine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, kairės čiurnos sumušimus pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Kaltinamasis A. D. jam įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 18 d., apie 15 val. į svečius kartu su vyru J. D. bei vaikais atvyko sesuo K. D. A. D. su seserimi ir jos vyru vartojo alkoholį. Sesuo su vyru Jonu tarpusavyje susiginčijo. A. D. bandydamas ginti sesę, sukonfliktavo su J. D. A. D., pasiėmė medinį pagalį ir sudavė juo vieną smūgį nukentėjusiajam J. D. į šoną, vieną smūgį kumščiu sudavė į kitą šoną bei vieną kartą kumščiu sudavė Jonui į veido sritį, į kurias tiksliai vietas pataikė - pasakyti negalėjo, tačiau, manė, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, nenorėjo sužaloti savo sesers vyro. A. D. paaiškino, kad tuo pat metu ant jo puolė ir sesuo K. D., kuri tempė Andrių už marškinėlių prie žemės. Tuomet atvyko policija ir A. D. sulaikė bei pristatė į policijos komisariatą. Įvykio metu visi buvo stipriai neblaivūs. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą 78 eurų žalą atlygino. Sutinka su prokuroro jam siūloma bausme, taip pat sutinka, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo J. D. (toliau – ir J. D.) apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. gegužės 18 d., apie 22.50 val., svečiuojantis pas giminaičius, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme, konflikto metu, žmonos brolis A. D. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra mediniu lentgaliu sudavė vieną smūgį į kairį žastą, po to vieną smūgį į kairį šoną bei vieną smūgį į dešinį šoną ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį (nosį), taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad A. D. įžeidinėjo jo žmoną K. D. Teigė, kad A. D. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, jis gynėsi, abu buvo susiėmę, pargriuvę ant žvyruotos dangos, grūmėsi, grumtynių metu jis nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, išsinarino kairės kojos pėdą, ar grumtynių metu susižalojo A., nematė. Teigė, kad A. naudojo fizinį smurtą ir prieš jo žmoną, tačiau ji pareiškimą policijai dėl jo veiksmų rašyti atsisakė (1 t., b. l. 71-74 );

Iš liudytojos K. D. (toliau – ir K. D.) apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog gyvena kartu su vyru J. D.. 2019 m. gegužės 18 d., apie 15-16 val. kartu su vyru J. D. nuvyko pas brolį A. D., adresu Karsakiškis, Malūno g. 5. Teigė, kad pas brolį A. D. lauke, prie namo yra suoliukas, stalas, kur jie vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad brolis gyvena kartu su sugyventine L. M. (toliau – ir L. M.), kuri buvo kartu su jais. Apie 22 val. įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir L. M. dėl moteriškų apkalbų, tuo tarpu brolis A. D. pradėjo ginti draugę L. M., jos vyrui pasakė, kad ji neištikima ir pan. J. D., nenorėdamas konfliktuoti, pasiūlė jai eiti kartu su juo į automobilį toliau nuo konflikto. Vyrui J. D. stovint prie automobilio durelių, brolis A. D. pribėgęs prie vyro iš šono sudavė rankos kumščiu į veido sritį, negali tiksliai pasakyti, kur sudavė. Tuomet K. D. pradėjo šaukti ant brolio. Brolis atsitraukė. Paskui pamatė, kad brolis paėmė prie tvoros esantį medinį pagalį. K. D. bandė brolį raminti, įsiterpė tarp jų abiejų, tačiau brolis A. D. ją nustūmė, ji atsitrenkė į stulpą. Pretenzijų broliui dėl šio įvykio neturėjo. Nurodė, kad brolis jos vyrui sudavė mediniu lentgaliu į dešinę ranką, tuomet vyras pargriovė brolį ant žemės (žvyro) ir laikė, užgulęs visu kūnu, kad apsiramintų. Lina tuo metu buvo name. Vėliau vyras atsistojo, kadangi brolis pažadėjo nusiraminti ir eiti miegoti. Tačiau vyrui J. D. atsistojus, brolis paėmė kitą medinį pagalį, kadangi ankstesnis sulūžo, tačiau juo nesudavė, bet vyras J. D. ir brolis A. D. apsistumdė. K. D. matė kaip jos vyras šlubuoja. Po šių veiksmų vyras iškvietė policiją (1 t., b. l. 92-95);

Iš liudytojos L. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), o A. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Jie nėra pora, yra kaimynai, A. D. yra mažametės dukros L. D. (1 m.) tėvas. Viename name, tačiau skirtingais adresais, gyvena apie pusę metų. 2019 m. gegužės 18 d. ryte A. D. jai pasakė, kad telefonu susirašė su seserimi K. D., kuri atvažiuos į svečius. 2019 m. gegužės 18 d., apie 15-16 val., kaip ir žadėjo, atvažiavo K. D. ir J. D. kartu su dviem vaikais – K. (10 m.) ir N. (5 m.). Nurodė, kad iš pradžių visi sėdėjo L. M. namo pusėje, tai yra prieangyje, bet kažkur po valandos visi persikėlė į A. D. namo pusę, kadangi labai švietė saulė. Visi sėdėjo lauke, vartojo alkoholinius gėrimus, J. D. alkoholio vartojo mažai, kadangi jie planavo vykti į namus. L. M. buvo išgėrusi sidro, kurio stiprumas apie 2 procentus. Po to, K. D. su vyru nusprendė likti nakvoti, todėl J. D. ėmė vartoti stipriuosius gėrimus. 22.50 val. iš pradžių įvyko žodinis konfliktas dėl tarpusavio santykių, tai yra dėl J. D. ir K. D.. Pokalbio metu K. D. įsižeidė, kad J. D. jai nepasakė „myliu“. A. D. replikavo, kad K. D. yra neištikima vyrui. Jie trise tarpusavyje pradėjo aiškintis santykius, K. D. provokavo brolį, kad jis sakytų tiesą, o ne kalbėtų užuolankom. A. D. nieko nesakė. J. D. pradėjo rinktis daiktus, ji suprato, kad ruošiasi važiuoti namo. Ne kartą liepė K. D. eiti į automobilį, bet ji neklausė. K. D. vartojo necenzūrinius žodžius, ėjo kartu su J. D. link jos gyvenamojo namo pusės, nes ten stovėjo jų automobilis. K. D. į automobilį nesėdo, ji užsipuolė A. D., trenkė dešinės rankos delnu A. D. į veidą, jie vienas kitam suėmė už rūbų ir abu nukrito ant žolės. J. D. skyrė ją nuo A. D., bet K. D. vis viena sugrįždavo prie A. D.. L. M. trumpam nuėjo į A. D. namo pusę, nenorėjo kištis į konfliktą, tvarkė ten stalą. Sugrįžusi, pamatė, kaip A. D. guli ant žolės, o J. D., suėmęs ranka jam už kaklo, ir vis J. D. klausė, ar jis nusiramins ir sakė, kad jei aprims, jį paleis. Tuo metu, kai A. D. laikė J. D., K. D. rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus A. D. į nugarą. Kai A. D. atsistojo, K. D. vėl ant jo puolė, jie abu vėl pradėjo stumdytis. Nežino kuriuo momentu, bet matė, kai K. D. krito ant betoninio stulpo (elektros stulpo). Kokiomis aplinkybėmis K. D. atsitrenkė į stulpą L. M.nematė, kadangi ji tuo metu buvo išėjusi. Sugrįžusi pamatė, kad A. D., pasiėmęs medinį pagalį, trenkė J. D. į šoną. J. D. stovėjo netoli automobilio. K. D. tuo metu vaikščiojo po kiemą. K. D. buvo stipriai išgėrusi, svirduliavo, vartojo necenzūrinius žodžius, L. M. vadino necenzūriniais žodžiais. K. D. rėkė J. D., kad jis dėl jos primuštų brolį. Pamena, kad nuo J. D. suduoto smūgio medinis pagalys perlūžo pusiau. Po to, jai A. D. pasakė, kad jam pilna burna kraujo ir labai skauda kojos pirštus, jis galvojo, kad jie lūžo. J. D. iškvietė policiją (1 t. b. l. 103-106);

Iš liudytojo T. D. (toliau – ir T. D.) apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, jog jis paaiškino, kad 2019 m. balandžio 18 d. pagal nustatytą grafiką dirbo ekipaže kartu su kolega vyriausiu patruliu A. G., kai gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) budėtojų dėl muštynių, kurios įvyko Karsakiškyje, budėtojas informavo, kad visi įvykio dalyviai yra vietoje. Nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo nukentėjęs, kuris nurodė, kad sukonfliktavo su žmonos broliu. Pasakojo, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, jų nekomentavo. Pasakė, kad žmonos brolis sudavė smūgius medine lazda į abu jo šonus. Brolis buvo neblaivus, iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Paklausus, dėl kokių priežasčių smurtavo prieš sesers vyrą, jis atsakė, kad buvo už ką, taip pat nedetalizavo aplinkybių. Nukentėjusiojo žmona taip pat aiškino, kad buvo sužalota, kad brolis jai trenkė lazda į dešinį šoną, parodė sužalojimus, kurie akivaizdžiai buvo matyti. Nukentėjusiojo žmona aiškino, kad ji su pareiškimu į policiją kreipsis kitą dieną. Vėliau galės pateikti fotonuotraukas su nukentėjusiojo bei jo žmonos sužalojimais (1 t., b. l. 110-112);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 20 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. D. nustatyta odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, kairės čiurnos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, padaryta kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais. J. D. kvalifikuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43);

Iš 2019 m. gegužės 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. D. pateikė CD su fotonuotraukomis iš įvykio vietos (1 t. b. l. 113-116);

Iš 2019 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas namo kiemas. Kiemas apaugęs žole. Kiemo vakarinėje pusėje yra šulinys. Nuo šulinio į dešinę pusę 20 m. atstumu yra betoninės plokštės. Prie betoninių plokščių guli medinės lentos trys dalys, šluotos plastikinis kotas. Lentos dalys ir šluotos kotas paimami ir supakuojami į specialų paketą (1 t., b. l. 10-15);

Iš 2019 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas aprašomas CD-R, pavadinimu VERBATIM, kuriame yra garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Iš garso įrašo nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino vyras, kuris prašė adresu (duomenys neskelbtini). iškviesti policiją, kadangi jis su žmona buvo sumuštas. Nurodė, kad jį sumušė žmonos brolis (1 t., b. l. 27-31).

Iš 2019 m. liepos 26 d. mirties įrašo Nr. 660 matyti, kad J. D. mirė 2019 m. liepos 13 d. Prancūzijoje, Seine-et-Marne (b. l. 1, t. b. l. 99).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš nukentėjusįjį J. D., savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką A. D. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 78,00 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 47-56), tačiau vėliau šio civilinio ieškinio atsisakė, nes minėta žala buvo atlyginta (1 t., b. l. 66). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsižvelgiant į Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateiktą pareiškimą, civilinio ieškinio procesas šioje byloje nutrauktinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). A. D. yra teistas (1 t., b. l. 117-199), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 4), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 10-11), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje "Aukštaitijos mediena" pjovėju. A. D. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (2., b. l. 48-52), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 18 d., 23 val. 55 min., iki 2019 m. gegužės 19 d., 14 val. 50 min. (2 paros) (2 t., 17-21).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam 2019 m. gegužės 19 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 44-46) panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai: 2019 m. birželio 7 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paimtos lentos (3 vnt.) bei šluotos kotas, supakuoti į kartoninius popierius su paaiškinamaisiais užrašais, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą, sunaikintini kaip beverčiai (1 t. b. l. 16-18 ).

Šioje byloje proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, A. D. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 18 d., 23 val. 55 min., iki 2019 m. gegužės 19 d., 14 val. 50 min. (2 paras), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. D. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus: lentas (3 vnt.) bei šluotos kotą sunaikinti.

Išaiškinti A. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.