Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė buvimo vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1. 2000-04-19 Klaipėdos raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 2 d., 225 str. 2 d., 278 str. 1 d.;

2. 2000-11-13 Klaipėdos raj. apyl. teismo pagal LR BK 225 str. 1 d., 2 d.;

3. 2001-09-11 Klaipėdos raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.;

4. 2003-06-06 Klaipėdos apyg. teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 111 str. 1 d.;

5. 2003-07-23 Klaipėdos raj. apyl. teismo pagal LR BK 245 str.;

6. 2003-11-20 Klaipėdos apyg. teismo pagal LR BK 136 str., 180 str. 1 d.;

7. 2003-11-27 Klaipėdos raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.;

8. 2004-03-31 Klaipėdos raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 2 d., 4 d.;

9. 2009-04-23 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1 d.;

10. 2009-06-17 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 260 str. 2 d.;

11. 2009-07-23 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., 2 d., 302 str. 1 d.;

12. 2011-03-18 Marijampolės raj. apyl. teismo pagal LR BK 260 str. 2 d.;

13. 2016-05-16 Kauno apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.;

14. 2017-05-09 Marijampolės raj. apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198.1 str. 1 d., 289 str. laisvės atėmimu 14 metų, bausmės neatlikęs, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini)" buhaltere, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

S. N. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad 2019-04-30 po pietų, tikslios valandos nepamena, jos vyras J. N. jai papasakojo, kad šiam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė FNNT darbuotoju ir pasakė, kad per jo banko sąskaitą yra plaunami pinigai. Vyras patikėjęs šiuo vyriškiu, vėl paskambinusiam asmeniui, kuris prisistatė banko darbuotoju, padiktavo savo asmeninės banko sąskaitos, esančios banke (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo identifikavimo duomenis, t. y. prisijungimo prie šios sąskaitos slaptažodžius ir kodus iš generatoriaus. Vėliau, tam pačiam asmeniui vyras padiktavo ir slaptažodžius ir kodus prisijungti elektroniniu būdu ir prie jai priklausančios banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančios AB banke (duomenys neskelbtini). Paskui šie asmenys iš minėtos jos banko sąskaitos į J. R. banko sąskaitą pervedė 400 eurų, o jos vyrui J. N. priklausančios banko sąskaitos į tos pačios moters banko sąskaitą pervedė 3400 eurų. Visi iš jų banko sąskaitų apgaulės būdu pervesti pinigai 3800 eurų, priklausė jos vyrui J. N.. Ji turėjo savo vardu atsidariusi sąskaitą, o visus prisijungimus prie elektroninės bankininkystės turėjo jos vyras ir ji buvo leidusi naudotis šia banko sąskaita. Ji nenori būti pripažinta nukentėjusiąja ir sutinka, kad visur ikiteisminio tyrimo metu dalyvautų tik jos vyras J. N., kadangi ji pati turi problemų su stuburu ir sunkiai vaikšto. Kas tiksliai skambino vyrui ir apgaulės būdu iš jo išviliojo minėtus pinigus, ji nežino. J. R. ji nepažįsta (1 t., b. l. 44-45).

J. N. į policijos komisariatą kreipėsi 2019-05-02, pranešdamas, kad balandžio 30 dieną paskambinęs telefonu asmuo apgaulės būdu iš jo išviliojo 3800 eurų (t. 1, b. l. 10-12).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. N. 2019-05-02 perdavė 2019-04-30 banko (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašus ir mokėjimo nurodymus Iš J. N. banko sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymų matyti, kad 2019-04-30 iš jo sąskaitos per 3 kartus J. R. pervesti 3400 eurų, o iš S. N. sąskaitos J. R. pervesta 400 eurų (1 t., b. l. 33-40).Analogiškus duomenis pateikė AB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56-62).

2019-05-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su J. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu matyti, kad 2019-04-30 į jos sąskaitą iš J. N. banko sąskaitos per tris kartus buvo pervesta 3 400 eurų, o iš S. N. banko sąskaitos 400 eurų, iš viso 3 800 eurų. Taip pat tą pačią dieną 2019-04-30 J. R. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per keturis kartus iš savo banko sąskaitos išgrynino visus 3 800 eurų (1 t., b. l. 63-64).

2019-09-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota K. R. laiško J. R. apžiūra. Nurodyta, kad laiške kreipinys „mažule“, nurodyta, kad „aš supratau, kad padariau didžiause klaidą, apgaudamas tave“. Po to autorius išreiškia jausmus gavėjai. Autorius nurodo atliekantis bausmę, rašo apie įkalinimo sąlygas (2 t., b. l. 12).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. R. nusižengimus matyti, kad J. R. bausta už veiką, padarytą 2019-04-11 pagal LR ANK 108 str. (apgaulės būdu iš R. D. užvaldyti 142 eurai), 2019-06-17 paskirta 90 eurų bauda. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Už veiką, padarytą 2019-04-10 J. R. pagal LR ANK 108 str. (apgaulės būdu iš S. D. užvaldyti 29 eurai), bausta 2019-07-29, jai paskirta 100 eurų bauda. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 46-48).

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalis numato, kad sukčiavimą padaro „tas, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; tyčia – kaltininkas turi suvokti, kad jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją. Veika ir padariniai sukčiavimo sudėtyje apibrėžiami keturiais alternatyviais požymiais: savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę; savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taip pat turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgis svetimą turtą ar turtinę teisę ..., numato, jog dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir to nori (nutartis byloje Nr. 1A-24-197/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje, siekdamas įgyti svetimą turtą – J. N. pinigus – kaltinamųjų bendrininkas melavo, melagingai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju, o vėliau banko korupcijos departamento darbuotoju, išviliojo prisijungimo prie sąskaitos duomenis, naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - identifikavimo kodą, prisijungimo slaptažodžius, o taip pat ir J. N. žmonos S. N. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kaltinamasis K. R. padėjo, t. y. nenustatytam asmeniui pateikė J. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) numerį, o nenustatytam asmeniui neteisėtai pasinaudojus apgaulės būdu įgytais elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, iš J. N. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) per tris kartus pervedus 3 400 eurų, o iš S. N. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 400 eurų į J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis K. R. davė nurodymą J. R. kuo skubiau nuimti pervestus pinigus iš banko sąskaitos ir perduoti BMW automobiliu atvykusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. T. y. kaltinamasis K. R. žinojo, kad į J. R. sąskaitą bus pervesta didelė pinigų suma iš apgauto žmogaus ir padėjo surasti asmenį, kuris paimtų pinigus iš sąskaitos - kaltinamąją J. R., vėliau kaltinamasis K. R. ir jo bendrininkas šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms, jų negrąžino nukentėjusiajam. Teismas pripažįsta, kad K. R. šią veiką padarė tyčia. Remiantis anksčiau aptartais įrodymais ir motyvais teismas pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis K. R. padėjo apgaule įgyti turtą iš J. N., todėl jis padarė nesunkų nusikaltimą ir jo veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamoji J. R. iš K. R. gavo nurodymą kuo skubiau nuimti jai pervestus pinigus iš savo banko sąskaitos ir perduoti BMW automobiliu atvykusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, žinodama ir suprasdama, kad pinigai pervesti į jos banko sąskaitą yra įgyti apgaulės būdu, 2019-04-30 laikotarpiu nuo 11.53 val. iki 11.56 val., (duomenys neskelbtini), iš AB „(duomenys neskelbtini)" bankomato, per keturis kartus paėmė pervestus 3 800 eurų ir apie 16 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, perdavė šiuos pinigus, atvykusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip padėjo K. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukčiauti užvaldant J. N. ir S. N. turtą – 3 800 eurų, todėl ji padėjo padaryti nesunkų nusikaltimą ir jos veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamoji J. R. bylos nagrinėjimo metu teigė skirtingai, vienu metu nurodė, kad ji nesuprato, jog iš sąskaitos paima pinigus, gautus apgaulės būdu, kitu metu ji teigė tai supratusi. Kaltinamoji pripažįsta visus faktinius savo veiksmus, padedant padaryti nusikaltimą, jos parodymai nėra visiškai nuoseklūs tik dėl jos veikos subjektyvinės pusės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pradžių kaltinamasis K. R. ją pačią apgavo, žadėdamas suteikti paskolą, išviliojo iš jos 90 eurų ir siekė išvilioti dar daugiau. Ji suprato buvusi apgauta, žinojo, kad K. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra pataisos namuose. Vėliau K. R. nurodymu jai daug kartų (bent šešis kartus) buvo pervestos nedidelės pinigų sumos ir ji šiuos pinigus K. R. nurodymu turėjo pervesti kitiems, K. R. nurodytiems asmenims. Dėl iš J. N. išviliotų pinigų 3800 Eurų ji gavo K. R. nurodymą pinigus paimti skubiai, kad sąskaita nebūtų užblokuota. Ji nedelsiant įvykdė šį nurodymą ir perdavė visus pinigus K. R. nurodytam, atvažiavusiam asmeniui. Visos šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamoji J. R. turėjo ir galėjo suprasti, kad padeda K. R. pasisavinti svetimus pinigus. Tai, kad kaltinamoji nežinojo konkrečių aplinkybių, kaip buvo apgautas J. N., nešalina jos atsakomybės.

Nukentėjusysis J. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3800 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei prašo atlyginti 400 Eur. išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 137-142). Kaltinamieji K. R. ir J. P. su civiliniu ieškiniu sutinka, jo neginčija, tik K. R. išsakė abejones dėl neturtinės žalos dydžio, nes prieš nukentėjusįjį nebuvo vartojamas smurtas, prašomą informaciją apie savo banko sąskaitas jis pateikė pats.

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji K. R. ir J. R. yra pripažįstami kaltais dėl padėjimo sukčiaujant, dėl bendrininkų veiksmų nukentėjusysis J. N. prarado 3800 eurų, tai yra patyrė 3800 eurų turtinę žalą, ši žala nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis J. N. prašo priteisti 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį šioje dalyje grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų, kai apgaule buvo užvaldytas jo turtas, jis patyrė didelį stresą, ko pasėkoje užplūdo nemiga, pergyvenimai, įvairios abejonės, pablogėjo sveikatos būklė, atsirado gėdos jausmas prieš šeimos narius ir artimus giminaičius. Dėl savo neapdairaus poelgio jis iki šiol jaučiasi nejaukiai. Dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė nepatogumų, nes turėjo kreiptis į policiją, važiuoti apklausai į policijos komisariatą, kreiptis teisinės pagalbos į advokatą.

Vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamųjų ir jų bendrininko veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam J. N., jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam J. N. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kėsinantis į nukentėjusiojo turtą, atsižvelgia į nukentėjusiojo prarasto turto vertę - 3800 Eur, kuri vertinama kaip gana didelė. Tačiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pats nukentėjusysis buvo itin neapdairus, atskleisdamas nepažįstamam asmeniui, telefonu visus duomenis apie savo sąskaitas ir visus prisijungimo prie sąskaitų duomenis. Sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, kuri yra prasta, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika žala buvo padaryta nukentėjusiojo turtui, o ne sveikatai. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo J. N. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas solidariai iš kaltinamųjų 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai.

Nukentėjusiojo prašymas dėl 400 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra tenkintinas vaisiškai, šią sumą priteisiant lygiomis dalimis ir kaltinamųjų, t. y. iš kiekvieno po 200 eurų.

Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltės pripažinimas. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, bei vaidmenį bendrininkų grupėje jiems skiriamos skirtingos bausmės.

Kaltinamoji J. R. yra neteista, padėjo padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, kito kaltinamojo buvo įtraukta į daromą nusikaltimą, pati nusikaltimo neplanavo, neorganizavo, tačiau apgaule įgyto turto vertė gana didelė, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina vidutinio dydžio laisvės apribojimo bausmė. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajai kaltę pripažįstant, jai taikomas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3.

Kaltinamajai J. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis K. R. yra teistas keturiolika kartų, nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, šiuo metu ją atlieka, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 metų 1 mėnuo 10 dienų, jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau sukčiavimu padaryta turtinė žala nukentėjusiajam yra gana didelė, ji nėra atlyginta, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamajam K. R. gali būti paskirta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas. Dėl išvardintų motyvų kaltinamajam K. R. skirtina didesnė už vidutinę laisvės atėmimo bausmė. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam kaltę pripažįstant, jam taikomas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3. Kaltinamajam skiriama bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nes jis neatlikęs bausmės padarė naują nusikaltimą. Bendrinant bausmes prie neatlikto bausmės dalies pridėtina žymi šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalis, siekiant, kad skiriama ir subendrinta bausmė sulaikytų kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje

Kaltinamajam K. R. nėra paskirta kardomoji priemonė, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą netikslinga jam skirti kardomąją priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendė:

K. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 iki laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi bausmę subendrinti su 2017-05-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme laisvės atėmimu 10 metų 1 mėnesiui 10 dienų ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 3 (trims) mėnesiams.

K. R. kardomosios priemonės neskirti.

J. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir J. R. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu J. R. uždrausti bendrauti su K. R., vadovaujantis baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktais įpareigoti J. R. per bausmės atlikimo laiką atlyginti nukentėjusiajam dalį - 2000 eurų (du tūkstančius eurų) turtinės žalos, bei įpareigoti neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajai J. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir ją panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. N. solidariai iš J. R. ir K. R. 3 800 eurų (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti J. N. iš J. R. ir K. R. po 200 Eur (du šimtus eurų) iš kiekvieno (iš viso 400 eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).