Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C. pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2022 m. birželio 28 d. 12.32 val. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato patalpose, esančiose adresu Klaipėdos g. 4, Jonavoje, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str., žinodama, kad 2022 m. birželio 3 d. jos atžvilgiu nepadaryta jokia nusikalstama veika, protokolu - pareiškimu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra, kad 2022 m. birželio 3 d. apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis S. C. žodžiais ir veiksmais grasino ją apipilti verdančiu vandeniu, rūgštimi arba papjauti, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25274-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą

Apklausta įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo V. C. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad jos sutuoktinis niekada nepatiko jos tėvams. Tėvai visada siekė, kad jie nutrauktų santuoką. Ji S. C. pažįsta 25 metus, o santuokoje gyvena 14 metų. Per Jonines tarp S. C. ir jos tėvo kilo konfliktas ir tėvas siekė, kad S. C. būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Tėvų verčiama ji parašė melagingą pareiškimą. Tuo metu nesuprato savo veiksmų pasekmių. Su S. C. kartu gyveno iki 2022 m. birželio 24 d.. Kreipiantis į PK, jai buvo išaiškinta atsakomybė už melagingą pranešimą. Maždaug po pusantro mėnesio, pasikalbėjus su S. C., nusprendė prisipažinti, kad jį apkalbėjo. Prašo ją atiduoti pagal laidavimą. Už ją gali laiduoti draugė O. P., su kuria matosi labai dažnai. Draugė gali įtakoti jos elgesį.

Įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą nustatoma, kad 2022 m. birželio 28 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja G. M. pasirašytinai įspėjo V. C. dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (1 t. b. l. 39-40).

V. C., 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. liepos 14 d. apklaustos kaip liudytojos, parodymais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25274-22, kuomet ji parodė, kad S. C. yra jos sutuoktinis, kuris laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. keturis kartus prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau į policiją ir medikus nesikreipė, S. C. atleido, tikėdama, jog jis daugiau taip nebesielgs. Po to kelis metus gyveno pakankamai ramiai, o vėliau sutuoktinis ją ir jos sūnų pradėjo žeminti žodžiais, jam periodiškai sukyla kažkoks nepaaiškinamas, nesuprantamas pyktis. Neapsikentęs santykių šeimoje, sūnus išsikėlė gyventi atskirai, o ji apsigyveno sūnaus kambaryje. Bijojo likti namuose dviese su S. C. dėl jo neprognozuojamos nuotaikų kaitos ir elgesio, be to, konfliktai su sutuoktiniu tęsėsi ir tų konfliktų metu sutuoktinis grasindavo ją sužaloti. 2022 m. birželio 3 d. pavakario metu į jos namus buvo užsukęs sūnus D.. Svečiavosi iki kol sugrįžo S. C., o tada pasiėmė savo kompiuterį ir išėjo. Tą patį vakarą apie 21.00 val. sutuoktinis pamatė, kad namuose nebėra kompiuterio ir ėmė siautėti: iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo kompiuterį grąžinti į namus; jai sėdint vaiko kambaryje ant lovos, nuo sienos nukabino sūnaus sporto pasiekimus patvirtinantį diplomą rėmelyje ir metė į ją. Ji rėmelį atmušė ranka, bet fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Numetęs rėmelį, S. C. nuėjo į virtuvę. Užvirinęs vandenį arbatinuke, nešinas arbatinuku atėjo pas ją į kambarį ir priėjęs paklausė "Nori, aš tavo snukį apipilsiu verdančiu vandeniu, tada galėsi cypti". Atsakė, kad nenori ir S. C. iš kambario išėjo. Bet po akimirkos grįžo, pasakė, kad vis tiek vieną dieną apipils ją rūgštimi arba ją "pripjaus". Tai pasakęs, jis atsitraukė, bet dar ilgai, net atsigulęs į lovą burbėjo, keikė ją ir jos sūnų. Ji nuo S. C. nėra priklausoma nei materialiai, nei kaip nors kitaip. Ji jaučia baimę dėl neprognozuojamų vyro veiksmų, dėl staiga sukylančios agresijos ir suprasdama, kad konflikto metu jis savo veiksmų nevaldo, iš tiesų dėl jo grasinimų ją papjauti, apipilti rūgštimi ir panašiai jaučia realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. S. C. konfliktų metų dažnai kalbėdavo, kad jei kas nors kreipsis į policiją ir jis bus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tai atlikęs bausmę ir grįžęs į namus jis visus "išpjaus". To bijo ir dėl to pagalbos į nieką nesikreipė, tačiau kai 2022 m. birželio 24 d. vakare S. C. panaudojo smurtą prieš jos tėtį A. B., susivokė, kad daugiau taip tęstis nebegali, kad reikia ieškoti kažkokios išeities, ir pati nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus, kad būtų atliktas tyrimas dėl S. C. prieš ją atliktų veiksmų, be to, išėjo gyventi į sūnaus namus (1 t. b. l. 43-46, 47-53).

Nutarimu nustatoma, kad V. C. 2022 m. liepos 8 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25274-22 dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą pripažinta nukentėjusiąja (1 t. b. l. 62-64).

Pranešimu apie įtarimą nustatoma, kad S. C. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25274-22 2022 m. rugpjūčio 10 d. įteiktas įtarimas, kad jis 2022 m. birželio 3 d. apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine V. C. metu, iš virtuvės į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji V. C., demonstratyviai atnešęs arbatinuką su verdančiu vandeniu ir jai pasakęs „Nori, aš tavo snukį apipilsiu verdančiu vandeniu, tada galėsi cypti“, po to pagrasinęs ją apipilti rūgštimi arba papjauti, tokiais veiksmais grasino nukentėjusiajai V. C. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (1 t. b. l. 64-66).

S. C. įtariamojo apklausos metu duotais parodymais nustatoma, kad jis kaltės nepripažino ir parodė, kad V. C. yra jo sutuoktinė. 2022 m. birželio mėnesį kartu gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Kad 2022 m. birželio 3 d. tarp jų būtų buvęs konfliktas, nepamena. Kartais jie konfliktuoja, konflikto metu vienas kitam kažką pasako ir tuo viskas pasibaigia. 2022 m. birželio 3 d. į sutuoktinę diplomo rėmelyje nemetė. Savo sutuoktinei nesakė tokių žodžių: „Nori, aš tavo snukį apipilsiu verdančiu vandeniu, tada galėsi cypti" ir jai negrasino apipilti rūgštimi, papjauti ar kitaip jai negrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nežino, kodėl V. C. kreipėsi į policiją, pranešdama, kad tokius veiksmus prieš ją jis atliko. Mano, kad jai poveikį padarė jos tėvai, matyt, ketindami jį "išmesti" iš sodo sklypo, tai yra dėl turtinių nesutarimų (1 t. b.l. 72-74, 78-81).

2022 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos S. K. nutartimi nustatoma, kad įtariamajam S. C. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. C., įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieškoti su ja jokių ryšių; nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 89-93).

Akistatos tarp nukentėjusiosios V. C. ir įtariamojo S. C. protokolu nustatoma, kad akistatos metu įtariamasis S. C. tvirtino, jog 2022 m. birželio 3 d. apie 21.00 val. namuose tarp jo ir S. C. nebuvo jokio konflikto, jis negrasino sutuoktinę nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Nukentėjusioji V. C. pakeitė iki akistatos duotus parodymus, nurodė, kad 2022 m. birželio 3 d. ir kitu laiku S. C. jai negrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jis nedemonstravo, kad apipils ją verdančiu vandeniu ir nesakė tokių žodžių "Nori, aš tavo snukį apipilsiu verdančiu vandeniu, tada galėsi cypti", negrasino ją apipilti rūgštimi, papjauti ar kitaip ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. 2022 m. birželio 3 d. tarp jų nebuvo jokio konflikto (1 t. b. l. 54-57).

Nukentėjusiosios V. C. papildomai duotais parodymais nustatoma, kad į policijos komisariatą ji kreipėsi tik todėl, kad ją vertė tai padaryti tėvai. Kada jie vertė tai padaryti, datų nepamena ir apskritai, sutuoktinis jos tėvams niekada nepatiko ir jie visą jų su S. C. bendrą gyvenimą prieš S. C. buvo nusistatę, dėl to tarp jos ir tėvų dažnai kildavo nesutarimai. Iš tiesų 2022 m. birželio 3 d. namuose tarp jos ir S. C. konflikto nebuvo, nei tą dieną, nei kitu laiku sutuoktinis jai negrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą - ją sužaloti, apipilti rūgštimi, papjauti, padegti ir panašiai. Ir rašydama pareiškimą, ir prieš apklausiama liudytoja ji buvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingą pranešimą ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau davė melagingus parodymus - apkalbėjo S. C., nors, kaip dar kartą tvirtina, jis niekada jai negrasino nei nužudyti, nei sunkiai sutrikdyti sveikatą. S. C. šiame ikiteisminiame tyrime yra įtariamasis, jis yra jos sutuoktinis, todėl pasinaudodama įstatymo jai suteikta teise, daugiau jokių parodymų, paaiškinimų, patikslinimų ar panašiai ji neduos (1 t. b. l. 58-61).

Liudytoja O. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji yra kaltinamosios draugė. Iš V. C. žino, kad ji melagingai kreipėsi į Policiją apšmeiždama S. C.. V. C. gali apibūdinti kaip gerą, rūpestingą. Suprantą jos tokį elgesį, tačiau jo nepateisina. Bendrauja labai dažnai, nes turi bendrų interesų. Mano, kad ji daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaltinamoji V. C. kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, visas faktines aplinkybes, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį. Kaltinamosios parodymus sulyginus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir V. C. kaltės nekyla.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamosios kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti arba pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą.

Šios veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad pažeidžiama normali ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismo veikla. Kartu gali būti pažeisti ir melagingai įskųsto asmens interesai, laisvė (pvz., dėl melagingo įskundimo nekaltas asmuo buvo nepagrįstai suimtas, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn). Šiuo konkrečiu atveju S. C. buvo pareikštas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė, t.y. pažeisti asmens interesai. Konstatuojama, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

Kadangi pareikštas prašymas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Byloje yra pateiktas laiduotojos O. P. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja yra artima kaltinamosios draugė ir laiduoja už V. C.. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ji yra neteista, metų bėgyje nebaustas administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojama kaip atsakinga, sąžininga, kruopšti, nestokojanti humoro jausmo, komunikabili, turinti savo tvirtą nuomonę (2 t. b. l.4-8).

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamoji V. C. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, reali žala padaryta nebuvo, pasekmių nekilo, tyčia veikti – kitų asmenų poveikis, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip asmenybė iki įvykio charakterizuotina teigiamai, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji V. C. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, esant įstatyme numatytų sąlygų visumai, galima V. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį perduodant ją pagal laidavimą O. P. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamosios amžių, tai, kad laiduotoją ir kaltinamąją sieja artimas ryšis, O. P. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad ja galima pasitikėti kaip laiduotoju, ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.

V. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. C. padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato, O. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. C. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK40 straipsnio 7 dalis). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui O. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.