- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-1920-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00325-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – Institucija) 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu G. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį ir 183 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta 200 Lt bauda už tai, kad 2010 m. balandžio 3 d., apie 12 val., Kauno autobusų stotyje jis garsiai šaukė „Vilnius, Vilnius“, „kam į Vilnių“ ir priėjusį apsaugos darbuotoją iškeikė necenzūriniais žodžiais, girdint aplinkiniams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu, G. P. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu G. P. skundą tenkino – panaikino Institucijos 2010 m. balandžio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad G. P. 2010 m. balandžio 3 d., apie 12 val., Kauno autobusų stotyje garsiai šaukė miestų pavadinimus, priėjus apsaugos darbuotojui iškeikė jį necenzūriniais žodžiais. Pažymėjo, kad pateikta filmuota medžiaga neginčijamai patvirtino pareiškėjo versiją, todėl G. P. versija yra nepaneigta ir nenuginčyta. Nustatęs, kad byloje yra prieštaringi įrodymai dėl pažeidimo įvykio, teismas sprendė, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir byla nutrauktina. Pabrėžė, kad, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, dėl tų pačių veiksmų G. P. buvo surašyti trys administracinio teisės pažeidimo protokolai.
II.
Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nukentėjusiųjų A. V. ir A. G. (A. G.) parodymus, kurie niekaip neprieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui. Nurodo, kad nors vaizdo įraše nėra matyti, kaip G. P. keikia apsaugos darbuotoją, tačiau jis patvirtina apsaugos darbuotojų nurodytą įvykių seką, t. y. kad pareigūnui priėjus prie G. P., jis jį išplūdo, vėliau nuėjo į savo automobilį ir atsisėdo, o atėję du apsaugos darbuotojai, kurie ketino jį sulaikyti, jo stovinčio neberado, todėl nuėjo prie automobilio, į kurį atsisėdo G. P.. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į anksčiau G. P. padarytus pažeidimus. Pabrėžia, kad 2010 m. balandžio 7 d. paaiškinime G. P. tvirtino, jog visą laiką sėdėjo automobilyje, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad jis vaikščiojo priešais autobusų stotį. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pateikęs prašymą apklausti liudytojus J. Z. ir R. S., kurie policijai taip pat žinomi asmenys, kaip kartu su G. P. užsiimantys neteisėtu keleivių vežimu.
Atsileipimu į apeliacinį skundą G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, pažeidžiant ATPK 260 straipsnį, jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti įrodymai ir nukentėjusieji, taip pat buvo surašyti trys administracinio teisės pažeidimo protokolai. Teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, nes Institucija atsisakė apklausti jo prašytus liudytojus. Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Institucijos 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu G. P. skirta administracinė nuobauda už ATPK 174 straipsnyje ir 183 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių padarytus pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl teismo padaryta išvada dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties nebuvimo negali būti laikoma tinkamai pagrįsta. Kaip matyti iš teismo nutarimo, byla nutraukta iš esmės nustačius, jog byloje institucijos ir pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai nepatvirtina pareikšto kaltinimo, tačiau atitinka G. P. iškeltą įvykio versiją. Pažymėtina, kad tokia teismo išvada yra visiškai neargumentuota, t. y. teismas nenagrinėjo ir nenurodė, kas yra užfiksuota vaizdo įrašuose ir kurios iš užfiksuotų aplinkybių patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus. Be to, pirmosios instancijos teismas apklausė apsaugos darbuotojus A. V. bei A. G., kurie paliudijo, jog G. P. A. V. iškeikė necenzūriniais žodžiais bei kad garsiai šūkavo Kauno autobusų stotyje (b. l. 65, 66). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina A. V. pareiškimas (b. l. 17) ir A. G. paaiškinimas (b. l. 19). Tačiau teismas šių asmenų parodymų ir pareiškimo bei paaiškinimo nevertino ir neargumentavo, kodėl jais nesiremia. Teismas taip pat nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų, o būtent, policijos pareigūno D. Č. tarnybinio pranešimo (b. l. 23), kuriame aprašytas vaizdo įrašas, darytas Kauno autobusų stotyje inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu, taip pat pareigūnų G. M. ir A. B. tarnybinių pranešimų (b. l. 20, 21).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ne kiekvienas procesinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas naikinti priimtą sprendimą, o tik toks, kuris sąlygojo iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar apelianto nurodyti procesiniai pažeidimai buvo esminiai, t. y. ar dėl tokių procesinių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.