- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-194-282-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A., A. M.
- Nukentėjusysis
- I. B., A. B.
- Advokatai
- Mindaugas Perminas
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-282/2008
Teisėja Vitalija Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.3., 2.4.6.2.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 27 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., ir jam paskirtas areštas 15 parų.
Iš A. M. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM priteisti 6784 Lt už M. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent, netinkamai ir nesaugiai pririšdamas savo šunį, ko pasekoje 2007 m. birželio 20 d. apie 19 val. 45 min. A. M. šuo, buvęs pririštas grandine su antkakliu bei aprištas per juosmenį odiniu dirželiu, iš jų išsinėrė ir, nubėgęs prie tvenkinio, esančio netoliu A. M. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, užpuolė ir sukandžiojo ten buvusį M. B., padarydamas jam daugybines kastines galvos-veido, abiejų blauzdų ir pėdų žaizdas, dėl ko išsivystė III? šokas, o baigus gydymą liko veido ir kojų randai su dalies kairės ausies kaušelio trūkumu bei dešinės blauzdos defektais, dėl ko nukentėjusiajam M. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį ir pritaikius LR BK 38 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neprisipažindamas kaltu, jis klaidingai suvokė ir vertino situaciją, nors, iš esmės, savo kaltę pripažino, ką įrodo jo paskesni veiksmai – sužinojęs apie įvykį nubėgo prie tvenkinio ir išlaisvino berniuko koją, po to užmigdė šunį, atlygino M. B. padarytą žalą, susitaikė su juo ir jo tėvais. Skunde nurodoma, kad šiuo metu yra susitaikęs su Šiaulių teritorine ligonių kasa ir sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo tvarkos (2008-03-28 sutartis Nr. 58), yra neteistas, padarytas nusikaltimas yra neatsargus, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas gerai, šiuo metu dėl sveikatos problemų nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje, todėl galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti A. M. apeliacinį skundą.
Prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pagal BK 38 str. atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusieji I. B. ir A. B. prašė tenkinti apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti, jiems susitaikius su kaltininku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu A. M. neginčija dėl neatsargumo sunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo M. B. sveikatą, tačiau prašo taikyti jam BK 38 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, tik esant visoms paminėtoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 65-66), teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 110) A. M. prisipažino dėl visų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, pasak nukentėjusiųjų I. B. ir A. B., jiems visiškai atlygino padarytą žalą, atsiprašė, ir jie jokių pretenzijų A. M. neturi (b. l. 109-110). Formaliai, esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 38 str., tačiau šio klausimo nesvarstė, nes teisiamojo posėdžio metu dėl taikymosi prašymų nepareiškė nei kaltininkas, nei nukentėjusieji, o be to, teismui nebuvo pateikti dokumentai apie žalos atlyginimą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, A. M. visiškai pripažino savo kaltę, pateikė susitarimą su Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriumi dėl žalos, padarytos Valstybinei ligonių kasai, atlyginimo (b. l. 129-130), taip pat pateikė 2008-04-01 susitaikymo protokolus su nukentėjusiaisiais I. B. ir A. B., kuriuose nurodyta, jog padaryta žala dėl M. B. sužalojimo atlyginta ir prašoma atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Savo pareiškimus, nurodytus susitaikymo protokoluose, akivaizdžiai patvirtino I. B. ir A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tuo pačiu pabrėždami, kad su A. M. susitaikė, prašydami nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą.
Kolegija, išnagrinėjusi I. B., A. B. ir A. M. susitaikymo protokolus, A. M. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus susitarimą dėl žalos atlyginimo, atsižvelgusi į ankščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad A. M. gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui ir susitarimą vykdo, kas matyti iš bankinių mokėjimų pavedimų (2008-04-28 ir 2008-05-14), ankščiau neteistas, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, A. M. atžvilgiu taikytinas BK 38 str. ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 327 str. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Telšių rajono apylinkės prokuratūros ieškinį Valstybinės ligonių kasos interesais palikti nenagrinėtą.