- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 1-2706-1128/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31956-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. K. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.05 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad pažįstama paprašė pataisyti mašiną, o mašina stovėjo (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Jis atėjo, pasižiūrėjo, kad mašina stovi nepatogioje vietoje, todėl nuvarė ją į kitą vietą, kažkur 30 metrų pavažiavo ir pastatė. Tada policija jo nestabdė, jis buvo prie mašinos, bet po to kažkas iškvietė policiją ir ji atvažiavo. Tuo metu jis norėjo eiti į parduotuvę detalių nusipirkti, bet porą metrų paėjęs atsisuko ir pamatė, kad automobilio langas atidarytas, todėl grįžo atgal, norėjo uždaryti langą, bet tuo metu atvažiavo policija. Į gatvę jis nevažiavo. Tik 30 metrų pavažiavo, mašina buvo užgesinta. Kai vairavo, buvo išgėręs. Gėrė prieš valandą, gėrė truputį degtinės. Išgėrė mažiau nei 100 g., daugiau jokių gėrimų negėrė. Tai buvo antradienis, rugsėjo mėnuo, dienos neprisimena. Kai vairavo buvo apie 12-12.30 val. Gėrė ir alų, bet dvi dienas prieš tai, išgėrė gal 2 butelius 5 procentų, buteliai buvo 1 litro talpos. Daugiau nevartojo alkoholio. Kai vairavo automobilį nesijautė apgirtęs, žino, kad buvo išgėręs. Gailisi dėl įvykio. Sutinka su nustatytu girtumu. Po pirmo pūtimo praėjo gal 30 minučių, paprašė dar kartą papūsti. Vartojo alkoholį dieną prieš tai, vakare ir dar 01.00 valandą nakties.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjęs. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Apie įvykį gali paaiškinti, kad jis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. ir dar 2019 m. rugsėjo 14 d. ryte vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. rugsėjo 16 d. gėrė alų, o vakar ryte jis išgėrė degtinės, bet nedaug, kiek tiksliai pasakyti negali. 2021 m. rugsėjo 14 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, jo pažįstami J. S., kurią pažįsta jau daug laiko, ir jos vyras, kurio net nežino koks vardas, jie tiesiog „labas labas“ pasisveikina ir tiek, davė jam sutvarkyti automobilio (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdžių kaladėles. Automobilis tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis, būdamas išgėręs, sėdo prie automobilio vairo, norėdamas tą automobilį šiek tiek patraukti toliau, kad jis nemaišytų praeiviams ir jam pačiam būtų patogiau dirbti. Jis sėdo už vairo ir pavažiavo maždaug apie 30-50 metrų. Jis sustojo aikštelės šone, pastatė automobilį, prie jo priėjo vyriškis ir po kurio laiko atvažiavo policija bei jį sulaikė. Automobilyje buvo vienas, automobilį vairavo vienas. Nežino, kodėl vairavo girtas automobilį, neturi tam paaiškinimo. Teises vairuoti turi, jam taip nutiko pirmą kartą gyvenime, jis neturi jokių teistumų. Paaiškinimo, kodėl taip pasielgė, neturi. Norėjo perstatyti automobilį tiesiog ir suvokė, kad yra išgėręs, bet vis tiek sėdo už vairo. Vairuotojo teises turi, jos kažkur namie, bet kur tiksliai yra nežino, nes namie remontas. Pas jį plastikinė kortelė ten iš senų laikų, naujo vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes nepakeitęs to labai seno vairuotojo pažymėjimo. Tai nežino realiai ar tai galiojantis dar pažymėjimas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S., kuri ir davė jam automobilį, kad jis pakeistų stabdžių kaladėles. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų išspręsta pagreitinto proceso tvarka ir teismo posėdyje nedalyvautų liudytojai, nes savo kaltę pilnai pripažįsta ir taip čia viskas aišku. Daugiau nieko papasakoti neturi (b. l. 53).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 14 d. dirbo pagal iš anksto nustatyta grafiką. Jo darbo valandos nuo 08.00 val. iki 22.00 val. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.00 val. būdamas darbo vietoje pastebėjo, kad prie parduotuvės yra žmonių sambūris ir vyksta žodinis konfliktas. Išėjęs iš parduotuvės į lauką pamatė, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant po automobilių aikštelę, jam nepažįstamas asmuo bando tą automobilį sustabdyti ir tuo pačiu momentu minėtas asmuo priverstinai sustabdė tą automobilį. Jis pribėgo prie to asmens ir asmuo jį informavo, kad minėto automobilio vairuotojas, važinėdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, vos nepadarė eismo įvykio ir bandė pasišalinti, todėl buvo priverstinai sustabdytas. Jam bendraujant su automobilyje už vairuotojo sėdynės sėdinčiu asmeniu, pastarasis akivaizdžiai buvo neblaivus. Asmens kalba buvo nerišli, iš automobilio vidaus sklido aitrus alkoholio kvapas. Pamatęs, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, paprašė vairuotojo, kad atiduotų automobilio raktelius ir informavo, kad būdamas pilietišku, neleis jam vairuoti. Iš karto iškvietė policiją. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kad minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, važinėdamas po automobilių stovėjimo aikštelę ir vos nepadaręs eismo įvykio norėjo pasišalinti. Jis matė, kaip perduotas policijos pareigūnams vyriškis, vairavo priverstinai sustabdytą automobilį. Daugiau apie įvykį nieko nežino (b. l. 34-36).
Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. 2021 m. rugsėjo 14 d. dirbo kartu su tyrėju D. V. pagal iš anksto nustatytą grafiką su priskirtu tarnybiniu automobiliu šaukiniu V1010. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.03 val. viešo patruliavimo metu, iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės esančios automobilių stovėjimo aikštelėje sulaikytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovinti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje, vairuotojo vietoje, sėdėjo vyriškis. Prie automobilio atidarytų vairuotojo durelių stovėjo grupė asmenų bei (duomenys neskelbtini) parduotuvės apsaugos darbuotojas. Priėjus prie minėtų asmenų, (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas A. J. paaiškino, kad būdamas savo darbo vietoje pastebėjo konfliktą prie parduotuvės pastato ir išėjęs pamatė, kad asmuo bando priverstinai sustabdyti automobilį nurodydamas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmeniui sustabdžius automobilį, A. J. priėjo prie priverstinai sustabdyto automobilio ir asmuo jam paaiškino, kad minėtas automobilis važinėja po automobilių stovėjimo aikštelę sudarinėdamas avarinės situacijas, o automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. A. J. pasakė, kad pradėjęs bendrauti su automobilio vairuotoju pastebėjo, jog vairuotojas tikrai galimai yra neblaivus. Pastebėjęs, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, paprašė automobilio užvedimo spynelės raktelių ir pranešė apie įvykį policijai. A. J. nurodė, kad automobilį vairavo asmuo, kuris šiuo metu sėdi automobilio vairuotojo vietoje. Bendraujant su automobilio vairuotojo sėdynėje sėdinčiu vyriškiu, paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vyriškis ilgai ieškojęs, jokio dokumento nepateikė, todėl patikrinus per centrinę duomenų sistemą buvo nustatyta, kad vairuotojo sėdynėje sėdėjo ir automobilį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su A. K., pastarasis turėjo akivaizdžius neblaivumo požymius t. y. iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. A. K. negalėjo paeiti tiesiai bei suregzti loginės esmės turinčių sakinių. Pasiteiravus pas A. K., ar vartojo alkoholinių gėrimų, į pateiktą klausimą atsakė, kad vartojo vakar, o šiandien, t. y. 2021 m. rugsėjo 14 d., maždaug prieš dvi valandas, išgėrė alaus. Pasiteiravus A. K., ar vairavo automobilį, pasakė, kad norėjo tik „truputį“ perstatyti. Tai pat pasakė, kad automobilis priklauso ne jam, jam yra patikėtas tik suremontuoti. Nusprendė A. K. alkotesterio matuokliu patikrinti ir paprašęs kolegos D. V., pastarasis, pirmu pūtimu nustatė 3,07 promilės girtumą. Antru pūtimu, A. K. buvo nustatytas 3,05 promilės girtumas. A. K. sutiko su alkotesterio parodymais ir neginčijo automobilio vairavimo fakto būdamas neblaivus. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į operatyvaus valdymo skyrių, o jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su A. K. buvo naudojama kūno kamera BODY 1010 ir BODY 1011. Daugiau apie įvykį nieko nežino (b. l. 38-40).
2021 m. rugsėjo 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinimo alkotesteriu Alcotest Nr. ARKL-0711 2021 m. rugsėjo 14 d. 13.12 val. nustatytas 3.05 prom. neblaivumas, 13.27 val. – 3.07 prom. neblaivumas (b. l. 9).
2021 m. rugsėjo 14 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išorinių ir vidinių automobilio apgadinimų nenustatyta (b. l. 12).
2021 m. rugsėjo 15 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra J. S. (b. l. 19).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 2441,10 eurų, kaina su PVM – 3090 eurų (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. K. parodymai, įvykio registracijos duomenys, liudytojų A. J., A. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
A. K. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį A. K.: profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta 60 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 13.12 val. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.51 val. (b. l. 42-44), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Tenkintinas advokatės prašymas dėl baudos išdėstymo, t. y. tikslinga atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, gaunamas pajamas, baudos dydį paskirti sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikalstamai elgėsi piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jam nustatytinas mažesnis nei minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sankcijoje numatytas vidurkis. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš A. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Byloje nustatyta, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – J. S. (b. l. 19). Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 2441,10 eurų, kaina su PVM – 3090 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3090 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 56). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti A. K. bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 13.12 val. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. 10.51 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti A. K. galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. K. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3090 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt eurų) valstybės naudai.
A. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank”, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele” banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.
2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.