Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. L., E. M., N. O. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST 5“, uždaroji akcinė bendrovė „G&L Logistics“, žemės ūkio bendrovė „Brazelės valda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė N. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/23/00202 dėl 371 426,63 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto išieškojimo kreditorės UAB „EDS INVEST 5“ naudai, skolininkas E. M.; Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/23/00229 dėl 383 573,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojos VĮ Turto banko naudai bei vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/23/00311 dėl 6 741 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nustatyta, kad antstolė 2023 m. gegužės 30 d. surašė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. S-23-62-21684, kuriuo paskyrė ekspertizę ginčo žemės sklypo ir kito turto, iš kurio yra vykdomas išieškojimas, vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti pavedė teismo ekspertui V. S. 2023 m. liepos 21 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. VS-2023/07-1, ginčo žemės sklypą įvertintas 4 340 Eur suma. Antstolė 2023 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-23-62-28378 ginčo žemės sklypą įkainojo 4 340 Eur suma.

17. Taip pat nustatyta, kad skolininkas ir pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė antstolei prašymą leisti parduoti ginčo žemės sklypą jų pasiūlytai pirkėjai UAB „G&L Logistics“ už vertintojo nustatytą kainą. Tą pačią dieną UAB „G&L Logistics“ pateikė antstolei sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. rugpjūčio 11 d. išduotą sutikimą, kad UAB „G&L Logistics“ įsigytų ginčo žemės sklypą. 2023 m. rugpjūčio 8 d. į antstolę kreipėsi išieškotoja UAB „EDS INVEST 5“ ir nurodė siūlanti pirkėją ŽŪB „Brazelės valda“, kuri už ginčo sklypą yra pasirengusi sumokėti didesnę sumą – 5 000 Eur. Išieškotojos siūloma pirkėja 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė siūlymą dėl ginčo turto pirkimo ir sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 5 000 Eur depozitą. 2023 m. rugpjūčio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininko, įkaito davėjo, išieškotojo prašymų Nr. S-23-62-30919, kuriuo netenkino pareiškėjo ir skolininko prašymų dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jų pasiūlytam pirkėjui, taip pat netenkino išieškotojos prašymo dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jos pasiūlytam pirkėjui, nutarė ginčo žemės sklypą pardavinėti iš varžytynių, taip pat grąžinti įmokėtas į antstolės depozitinę sąskaitą sumas.

18. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog varžytinėse ginčo žemės sklypas bus parduotas už didesnę nei buvo pasiūlyta kainą. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti nustatyta turto rinkos verte ar leistų daryti neginčijamą išvadą, jog parduodant turtą iš varžytynių, turtas bus parduotas brangiau nei nustatyta jo rinkos vertė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

19. Priverstinis vykdymo procesas grindžiamas aktyvaus skolininko koncepcija, kuri turto pardavimo procese įgyvendinama per galimybę turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Siekdamas kuo brangiau parduoti savo turtą, skolininkas efektyviai naudojasi galimybėmis surasti turto pirkėją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog teisė pasiūlyti savo pirkėją nėra absoliuti. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nors pripažįstama, jog skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, toks turto pardavimo būdas negali būti taikomas, jeigu paaiškėja, kad parduodant turtą skolininko nurodytam pirkėjui vykdymo proceso dalyvių interesai neužtikrinami maksimaliai geriausiu būdu, t. y. turtą siekiama nupirkti (parduoti) už mažesnę kainą, nei yra to turto rinkos vertė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020). Tais atvejais, kai vykdymo procese skolininko turtas parduodamas jo pasiūlytam pirkėjui, antstolis tokį turtą gali parduoti už kainą, kuri atitinka turto arešto akte nurodytą areštuoto turto vertę, arba kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepaisant to, kad įstatyme tiesiogiai nereglamentuota kaip turi elgtis antstolis, kai skolininko pasiūlytam pirkėjui įmokėjus varžytynėse parduotino turto kainą į antstolio depozitinę sąskaitą, iki turto pardavimo akto surašymo atsiranda potencialus turto pirkėjas, už parduodamą turtą siūlantis didesnę kainą, todėl dėl šio klausimo spręstina pagal aptartas vykdymo proceso principines nuostatas. Šiuo atveju kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK 704 straipsnio efektyvumą kreditoriaus interesų požiūriu turi užtikrinti šio straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokama: 1) ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba 2) mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Antrasis būdas tikrai užtikrina kreditorių interesus, o pirmojo atveju kreditorių interesų užtikrinimas priklauso nuo tinkamo areštuoto turto įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra keliamas ginčo žemės sklypo vertės nustatymo klausimas. Nei antstolė, nei išieškotoja, nei skolininkas neginčija aplinkybių, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra 4 340 Eur. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar antstolė pagrįstai atsisakė parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui bei ar tokiais savo veiksmais pažeidė skolininko teises vykdymo procese.

23. Pažymėtina, jog nors pareiškėjo pasiūlyto pirkėjo pateikta paraiška ginčo žemės sklypui įsigyti formaliai atitinka CPK 704 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus (skolininko pasiūlyto pirkėjo nurodyta turto įsigijimo kaina nėra mažesnė kaip nurodyta areštuoto turto vertė), tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra požymių, jog minėtas žemės sklypas gali būti parduotas už didesnę nei 2023 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-23-62-28378 nustatytą ginčo žemės sklypo kainą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. liepos 31 d. buvo gautas E. M. ir A. M. prašymas parduoti A. M. priklausantį žemės sklypą, jo pasiūlytam pirkėjui už vertintojo nustatytą 4 340 Eur kainą. Tuo tarpu 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasiūlymu, išieškotoja siūlė kitą turto pirkėją, kuris turtą siekia įsigyti už didesnę 5 000 Eur kainą. Taip pat svarbu akcentuoti tai, jog išieškotojos pasiūlyta pirkėja, teikdama pasiūlymą nurodė, kad tuo atveju, jeigu bus gauta pasiūlymų žemės sklypą parduoti didesne kaina – prašo apie juos iš karto informuoti pirkėją, suteikiant galimybę per 1 darbo dieną pateikti geresnį pasiūlymą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo turtas negalėjo būti parduotas pareiškėjo pasiūlytai pirkėjai, nes ginčo turto pardavimas už mažesnę kainą (4 340 Eur), esant duomenų, kad kitas asmuo ne tik, kad už tą patį turtą yra pasiruošęs sumokėti daugiau (5 000 Eur), bet yra pasiruošęs pasiūlytą kainą dar labiau didinti, neatitiko skolininko ir visų trijų išieškotojų interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys, kad bendra skolininko skola išieškotojoms yra ženkliai didesnė, nei potencialių pirkėjų siūlomos ginčo žemės sklypo įsigijimo kainos, todėl darytina išvada, jog antstolis turi organizuoti priverstinį turto realizavimo procesą tokiu būdu, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, t. y. turtas būtų parduotas už didžiausią galimą kainą, o išieškotojai gautų visų savo reikalavimų patenkinimą. Toks vykdymo proceso organizavimas iš esmės nepaneigia skolininko teisių vykdymo procese, o priešingai, padeda efektyviausiu būdu apsaugoti vykdymo proceso šalis tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.

25. Atskiruoju skundu apeliantas be kita ko kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdamas, jog skundžiama nutartimi teismas darė prielaidas, kad turtas varžytynėse galėtų būti parduotas už didesnę nei rinkos kainą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, jog dar net neprasidėjus parduodamo turto varžytinėms, net du pirkėjai išreiškė norą įsigyti ginčo žemės sklypą. Dar daugiau, potencialių pirkėjų pasiūlyta žemės sklypo įsigijimo kaina ne tik, kad viršija eksperto nustatytą rinkos kainą, tačiau išieškotojos pasiūlyta pirkėja ketina svarstyti ir dar labiau didinti perkamo žemės sklypo kainą. Esant nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad tokio turto pardavimo išviešinimas, gali pritraukti ir daugiau turto įsigijimu suinteresuotų asmenų, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog turto vertė priklauso nuo daugelio greitai besikeičiančių aplinkybių (bendros rinkos būsenos, konkrečių asmenų poreikio įsigyti būtent parduodamą objektą ir kt.), dažnai ji gali būti nustatoma tik apytiksliai. Dėl to bet kada gali paaiškėti, kad yra konkretus asmuo, turintis poreikį įsigyti parduodamą turtą už didesnę kainą, nei yra nustatyta turto vertė. Tokiu atveju turto pardavimas už nustatytąją, o ne didesnę kainą galėtų pažeisti kreditorių interesus. Atitinkamai ir antruoju CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – skolininkui pasiūlius pirkėją, kuris sutinka sumokėti mažesnę sumą, pakankamą visiškai padengti įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas, šiam sumokėjus įmoką į antstolio depozitinę sąskaitą, jei paaiškėtų, kad atsirado kitas pirkėjas, kuris sutinka sumokėti didesnę sumą, šio paskutinio pasiūlymo atmetimas vien dėl to, kad jau atlikti CPK 704 straipsnyje nustatyti veiksmai, lemtų turto savininko galimybės gauti už savo turtą jo vertę atitinkančią kainą praradimą ir jo interesų pažeidimą. Toks įstatymo normos taikymas prieštarautų įstatymo tikslui maksimaliai suderinti vykdymo proceso dalyvių teisėtus interesus, nes turtas būtų priverstinai parduotas ne už didesnę, o už mažesnę pirkėjo pasiūlytą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015). Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška situacija, kai atliekant anksčiau šioje nutartyje nurodytus vykdymo veiksmus paaiškėjo geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis skundžiamu patvarkymu vykdymo proceso šalių teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.

27. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su vykdymo procesu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti, ar naikinti nėra pagrindo, todėl įvertinus tai kas nustatyta, darytina išvada, jog pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.