Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-19607-877/2017 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei A. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

atsakovė turi teisę kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės – antradienį ir ketvirtadienį nuo 11 val., pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą, tą pačią dieną iki 20 val.;

atsakovė turi teisę kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę - nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą ir nevaržomai bendrauti, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę, bei psichoterapeutų rekomendacijas;

jeigu tėvas ar mama šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų;

tos dienos, kuriomis nustatyta mamos bendravimo su vaiku tvarka, bet mama negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu dienų sąskaita;

abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu;

bendravimas su vaiku tarp tėvų derinamas elektroniniu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu;

sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus;

kažkuriam iš tėvų norint su nepilnamečiu vaiku išvykti į užsienį reikalingas kito iš tėvų rašytinis sutikimas;

abu tėvai turi teisę su vaiku praleisti nepertraukiamai po 3 (tris) kartus per metus po 7 (septynias) dienas, per jų kasmetines atostogas;

atostogų grafikas, turi būti derinamas elektroniniu paštu, ne mažiau kaip likus 2 savaitėms iki atostogų pradžios;

atsakovė turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis;

vaikui susirgus, abu tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą;

apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir mama informuoja vienas kitą per kuo ankstesnį laikotarpį telefonu ir elektroniniu paštu;

tėvo gimimo dienos dieną, taip pat Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu;

mamos gimimo dieną, taip pat Motinos dieną vaikas praleidžia su mama;

vaikas savo gimtadienį švenčia kartu su tėvais arba atskiru tėvų susitarimu;

vaikas Kūčias lyginiais metais praleidžia su mama, nelyginiais - su tėvu. Tais metais, kai vaikas Kūčias vaikas praleido su mama, pirmą Šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrą su mama. Tais metais, kai vaikas Kūčias praleido su mama, pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su tėvu, antrą su mama. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną su tėvu, Naujųjų Metų išvakares ir sausio 1 dieną jis praleidžia su mama, arba atskiru tėvų susitarimu.

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas motyvavo siekimu išvengti su atsakove konfliktinių situacijų bei sūnaus apsaugojimo nuo galimo fizinio ir psichologinio smurto bei saugios ir jo interesus atitinkančios aplinkos užtikrinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta šalių nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nesusituokę ir gyvena skyrium savo tėvams priklausančiuose butuose - ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė – (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi šalių sūnaus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas laikiną bendravimo su sūnumi tvarką nustatė šalių 2017 m. birželio 26 d. susitarimo pagrindu, pagal kurią kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia po tris kalendorines dienas ir nustatyto laikotarpio paskutinės dienos 20.00 val. vienas iš tėvų vaiką perduoda kitam iš tėvų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šalys nesilaikytų nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Nepaisant to, kad K. K. laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta ieškovo gyvenamojoje vietoje, tačiau faktiškai jo gyvenamoji vieta keičiasi periodiškai kas trys dienos - vaikas tris dienas gyvena su atsakove, o kitas tris dienas – su ieškovu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje sąlygos abiejų šalių gyvenamosiose vietose įvertintos tinkamomis vaikui augti ir vystytis. Taigi, esant tokiai nustatytai laikinai šalių bendravimo su vaiku tvarkai, vaiko laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimas faktinei situacijai jokios įtakos neturėtų. Be to, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba yra iki minimumo sumažinta šalių tiesioginio kontakto galimybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą, kadangi ieškovo galimai atlikti smurtiniai veiksmai atsakovės atžvilgiu mažamečio vaiko akivaizdoje, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, įvyko dar iki bylos iškėlimo. Šalių mažamečio vaiko teisė į saugią aplinką yra užtikrinta, abiejų tėvų bendravimo su vaiku galimybės yra vienodos. Atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių (1,5 metų), jo galimybės priimti informaciją, įskaitant ir tą, kuri gali jam padaryti neigiamą įtaką, yra ribotos.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Teisėtos ir pagrįstos nutarties keisti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.