- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 2-853/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- V. J. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-593-267/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Agrokoncernas“ 2008 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Pakruojo r. Žvirblonių ŽŪB ir V. J. L. , kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. kovo 17 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 000 000 Lt sumai, kurį atsakovas Žvirblonių ŽŪB išdavė atsakovui V. J. L. . Nurodė, jog 2007 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas V. J. L. pardavė trečiajam asmeniui R. P. 60 000 Lt dydžio ŽŪB ,,Miežaičiai“ pajų už 1 325 400 Lt. Pirkėjo prievolių pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti atsakovas Žvirblonių ŽŪB ginčo laidavimo sutartimi įsipareigojo neatlygintinai atsakyti atsakovui V. J. L. visu savo turtu už visas pirkėjo prievoles visa jų apimtimi. Taip pat papildomai atsakovas Žvirblonių ŽŪB išrašė atsakovui V. J. L. minėtą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Trečiasis asmuo R. P. prievolių pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdė, todėl atsakovas V. J. L. nukreipė išieškojimą į atsakovą Žvirblonių ŽŪB. Ieškovas teigė, laidavimo sutartis bei vekselis turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pirmosios dalies ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes jie pažeidžia Žvirblonių ŽŪB veiklos tikslus bei ieškovo, kaip atsakovo Žvirblonių ŽŪB kreditorinius, interesus. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinama minėta laidavimo sutartis ir/ar vekselis, įskaitant, bet tuo neapsiribojant – uždraudimą nurodytų sandorių pagrindu vykdyti bet kokius mokėjimus ar atsiskaitymus kitais būdais bei uždraudžiant perleisti iš sutarties ir/ar vekselio kylančias teises bei pareigas; sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/01673 pagal ginčo vekselį atsakovo V. J. L. naudai. Nurodė, kad trečiojo asmens R. P. finansinė padėtis yra sunki, jis nėra sumokėjęs nė vienos įmokos pardavėjui pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovas V. J. L. jau yra pradėjęs laiduotos sumos išieškojimą iš Žvirblonių ŽŪB minėtoje vykdomojoje byloje. Teigė, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką padidina ir didelė reikalavimo suma.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi šį prašymą patenkino iš dalies, tai yra uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš minėtų laidavimo sutarties ir vekselio, o klausimo dėl išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje sprendimą atidėjo iki ieškinio priėmimo. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, todėl pirmiausia būtina uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos iš ginčo sandorių kylančios teisės ir pareigos. Klausimą dėl minėtų priemonių taikymo teismas sprendė apie tai nepranešęs atsakovams (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. J. L. prašo panaikinti minėta teismo nutartimi jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nenurodė nei teisinio, nei faktinio minėtų priemonių taikymo pagrindo, neargumentavo, kodėl susiejo laidavimo sutartį ir vekselį, kokiomis aplinkybėmis remdamasis uždraudė įgyvendinti teises bei pareigas, kylančias iš šių dokumentų. Teismo nutarties motyvų nebuvimas yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
2. Pritaikius minėtas priemones visiškai neapsaugomi jo kaip kreditoriaus interesai, nes laiduotojas Žvirblonių ŽŪB iki bylos pabaigos gali perleisti ar paslėpti turtą, ir, tuo būdu apeliantas gali prarasti galimybę gauti prievolės įvykdymą pagal laidavimo sutartį. Tai pažeidžia teisingumo, proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantas, kaip ir ieškovas, yra Žvirblonių ŽŪB kreditorius, tuo tarpu teismas nenurodė argumentų, kodėl jo interesai turi būti mažiau apsaugoti nei ieškovo.
3. Teismas nepagrįstai uždraudė jam atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš vekselio. Skolininkas, išduodamas vekselį, kreditoriaus naudai sukuria jau visiškai kitą prievolę, negu jo įsipareigojimas pagal sandorį, dėl kurio išduodamas vekselis. Vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, kuris patvirtina jo turėtojo subjektinę, tai yra reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą, kuri nepriklauso nuo jokių juridinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
4. Teismas be pagrindo nepranešė atsakovams apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir tuo pažeidė CPK 148 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus.
5. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2620-553/2008 tarp tų pačių šalių, tai yra pagal ieškovo ieškinį atsakovams V. J. L. , T. Č. , R. Č. , A. A. L. , J. L. , S. L. , S. S. , R. S. , J. S. , L. S. , J. S. , R. P. , D. P. , trečiasis asmuo Žvirblonių ŽŪB, dėl ŽŪB ,,Miežaičiai“ pajų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tarp jų yra ir sutartis, kurios įvykdymo užtikrinimui yra sudaryta ginčo laidavimo sutartis. Toje byloje teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ir palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas. Tuo tarpu tos bylos baigtis turės esminės reikšmės šiai bylai. Taigi ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai inicijuodamas dar vieną teisminį procesą bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisėtai ir nepagrįstai siekia suvaržyti apelianto teises ir galimybę kaip kreditoriui gauti prievolės įvykdymą iš skolininko Žvirblonių ŽŪB.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Agrokoncernas“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis pagrįsta, nes, neuždraudus vykdyti ginčijamos laidavimo sutarties ir vekselio, egzistuoja reali tikimybė, jog iki bus išnagrinėta byla, laidavimo sutartis bus įvykdyta, bus atliktas išieškojimas pagal pateiktą vekselį ir restitucijos taikymas gali iš esmės pasunkėti. Be to, ginčo laidavimo sutarties šalys yra abu atsakovai, kurie gali įvykdyti ginčo sutartį bei vekselį ieškovui net nežinant. Dėl to teismas pagrįstai klausimą sprendė apie tai nepranešęs atsakovams. Ieškovas taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama analogiška civilinė byla Nr. 2-584-372/2008, kurioje ginčijama kita laidavimo sutartis, kuria Žvirblonių ŽŪB laidavo kitiems dešimt fizinių asmenų, taip pat pardavusiems R. P. ŽŪB ,,Miežaičiai“ pajus. Toje byloje teismas 2008 m. liepos 30 d. nutartimi pritaikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, jog didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas taikyti minėtas priemones. Ieškovo nuomone, kiti apelianto argumentai (dėl ginčo laidavimo sutarties ir vekselio santykio, dėl atliktų mokėjimų pagal ginčo sandorius, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindų ir kt.) yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir teismas neturi jų vertinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str.), todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika preziumuojama ir tuomet, kai ginčijamasi dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl galiojimo laidavimo sutarties, kuria užtikrintas 1 325 400 Lt vertės pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymas, ir vekselio 1 000 000 Lt sumai. Taigi ginčo suma yra labai didelė, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 144 straipsnio nuostatas ir uždrausti atsakovams vykdyti ginčo sandorius. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką padidina ir tai, jog vienas iš atsakovų, kuris ir turėtų gauti nurodytas lėšas pagal ginčo sandorius, yra fizinis asmuo, todėl, atsižvelgiant į tai, jog pinigai yra likvidus turtas, įvykdžius laidavimo sutartį bei apmokėjus vekselį, taikyti restituciją gali būti sudėtinga ar neįmanoma. Tuo remdamasi teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, atmestinas apelianto argumentas, kad teismo nutartis nemotyvuota, nepagrįsta bei neįvardinti įrodymai, kuriais grindžiamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui realumas. Kaip minėta, vien dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, todėl kitų įrodymų šiai prezumpcijai patvirtinti nereikalaujama.
Atmestini apelianto argumentai, kad buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra bei proporcingumo principas. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas minėtas priemones pritaikė griežtai pareikšto ieškinio ribose, tai yra laikinai uždraudė įgyvendinti tik tas teises bei pareigas, kurios kyla iš ginčijamos laidavimo sutarties bei vekselio. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio ribose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra įstatyme įtvirtinta galimybė užtikrinti būsimo teismo sprendimo veiksmingumą, nėra pagrindo laikyti, kad tai pažeidžia kitos šalies teisėtus interesus (CPK 144 str.).
Atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartis naikintina tuo pagrindu, kad ieškovo prašymą taikyti minimas priemones nagrinėjo nepranešęs atsakovams ir tuo pažeidė CPK 148 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Teismas turi įstatyme numatytą teisę spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie minėto prašymo nagrinėjimą sutrukdys šių priemonių taikymą. Kaip minėta, ieškinio suma yra ypatingai didelė, o ginčijamų sandorių šalys yra abu atsakovai, iš kurių vienas – fizinis asmuo, todėl teismas galėjo nagrinėti ieškovo prašymą apie tai neinformavęs atsakovų (CPK 185 str.). Be to, nėra pagrindo laikyti atsakovų teises pažeistomis, nes jiems suteikiama teisė būti išklausytiems kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apelianto skunde nurodyti argumentai taip pat neduoda pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai (nagrinėjamu atveju, taip pat ir apelianto nurodyti klausimai dėl laidavimo sutarties bei vekselio susietumo, vekselio ypatumų bei kiti), o kitos aplinkybės - galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Dėl to teisėjų kolegija nevertina apelianto skunde nurodytų motyvų, jog išduodant vekselį sukuriama nepriklausoma prievolė, dėl ginčo laidavimo sutarties ir vekselio santykio, dėl atliktų mokėjimų pagal ginčo sandorius, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindų ir kt. Šios aplinkybes, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į skundą, yra susijusios su ieškinio pagrįstumu ir turės būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.
Kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių neduoda pagrindo ir apelianto nurodyti argumentai, kad kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl pajų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl, apelianto nuomone, skundžiama nutartimi pritaikytos priemonės yra perteklinės. Kaip jau buvo minėta anksčiau, laikinosios apsaugos priemonės yra konkrečioje byloje taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą būtent toje byloje. Tai, kad minimos priemonės buvo pritaikytos kitoje, kad ir susijusioje, civilinėje byloje, neduoda pagrindo spręsti, jog šioje byloje priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Apelianto nurodytos kitos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti kito ieškinio realų užtikrinimą, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad jos užtikrina ir šioje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.