- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 1-29-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00053-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui, kaltinamojo K. B. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, ekspertui Ą. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (teistumas neišnykęs): 1). 1997-01-20 Kauno apygardos teismo pagal BK 82 straipsnio 2 dalį - 5 metų laisvės atėmimo bausme ir 2500 litų bauda, 1999-12-14 Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BK 54 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 2 metų 1 mėnesio 6 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2). 2003-03-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį- 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1250 litų bauda su 3000 litų vertės turto konfiskavimu, pritaikius amnestija, bausmė sumažinta 1/6; Kauno apygardos teismo 2003-05-21 nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinta paskirta bauda ir turto konfiskavimas; Marijampolės teismo 2003-07-23 nutartimi , pritaikyta amnestija, sumažinta bausmė, galutinė bausmė 2 metai 11 mėnesių 6 dienos; 3). 2005- 03-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį -1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2003-03-27 nuosprendžiu, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 2 m. 1 mėn.; 4). 2005-03-24 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 2 epizodai)- 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2005-06-20 nutartimi bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-03-15 nuosprendį, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 3 m.; 5). 2005-05-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai)- 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, 2005-09-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2005-06-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; 6). 2005-10-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimas 1 m., remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2005-05-12 nuosprendžiu, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn., 2007-02-21 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 2 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės; 7). 2014-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį- 240 MGL (31200 Lt) bauda, LR BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinė bausmė- 160 MGL (20800 Lt) bauda. LR BK 66 straipsnio, pagrindu į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2013-12-18 iki 2014-01-16, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija); 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija); 254 str. d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su H. Ž., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, asmeniu (byla išskirta dėl ligos), R. J., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 212 straipsnio 7 punkto pagrindu, M. R., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 212 straipsnio 7 punkto pagrindu, M. V., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, A. B. (jo atžvilgiu įsiteisėjęs nuosprendis) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais ne mažiau kaip dviem asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis, bei panaudodamas šaunamąjį ginklą apiplėšęs pagrobė didelės vertės svetimą turtą, būtent,:
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2000 m. gegužės 25 d. H. Ž. gavęs informaciją apie į Akcinės bendrovės (toliau- AB) „L. P.“ (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) skyrių pensijoms mokėti atvežamus pinigus, nusikaltimo darymui subūrė organizuotą bendrininkų grupę daryti sunkų nusikaltimą– apiplėšti panaudojant šaunamuosius ginklus. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus jis kartu su H. Ž., A. B., R. J. ir M. R. dalyvavo bendruose pasitarimuose dėl nusikalstamos veikos padarymo, žvalgė numatomą nusikaltimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, bei pasišalinimo iš nusikaltimo vietos kelius. Po to, 2000 m. gegužės 26 dienos vakare jis, t. y. K. B., kartu su H. Ž., A. B., M. V., M. R., R. J. ir ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur papildomai aptarė nusikaltimo planą, pasidalino šaunamaisiais ginklais, kaukėmis ir rišimo priemonėmis- plastikiniais fiksatoriais ir lipniomis juostomis. Po to, 2000 m. gegužės 27 dienos ryte - ne vėliau kaip 7 valandą, automobiliais „VW Golf“ ir „Opel Ascona“ jis, M. R., H. Ž., A. B., M. V., R. J. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys išvyko į nusikaltimo vietą. 2000 m. gegužės 27 d. apie 07.20 val., jam- K. B., ir H. Ž. automobilyje „VW Golf“ šalia (duomenys neskelbtini) miesto ribos stebint kelią (duomenys neskelbtini) ir pasirengusiems pranešti apie policijos pareigūnus, nusikalstamos veikos bendrininkai A. B., M. R., M. V., R. J., ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobiliu „Opel Ascona“ atvyko į (duomenys neskelbtini), kur vietovėje šalia (duomenys neskelbtini) palikę automobilį įsiveržė į AB „L. P.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpas. (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose A. B., M. R., M. V., R. J. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys grasindami panaudoti fizinį smurtą, šaunamuosius ginklus T. A. T., K. J., A. G., R. S., G. K. ir I. L. atžvilgiu liepė pastariesiems gultis ant žemės, po ko, specialia plastmasine juostele ir lipnia juosta surišo nukentėjusiųjų asmenų rankas ir kojas, taip atimdami galimybę nukentėjusiems asmenims priešintis. Tęsdami grasinimus panaudoti fizinį smurtą, šaunamuosius ginklus, A. B., M. R., M. V., R. J. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys liepė nukentėjusiesiems tyliai gulėti ant grindų, be to, nusikalstamos veikos bendrininkai A. B., M. R., M. V., R. J., ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, bendrais veiksmais suduodami smūgius rankomis panaudojo fizinį smurtą I. L., A. G., R. S. atžvilgiu, padarydami: I. L. kraujosruvą dešinio žasto srityje; A. G. muštinę žaizdą galvoje bei kairio dilbio sumušimą; R. S. kraujosruvą sprando srityje, po ko, iš (duomenys neskelbtini) patalpų ir kasos pagrobė 232,96 eurų (804,37 litų), iš R. S. pagrobė tarnybinį ginklą FV-707 Nagan, kuriame buvo ne mažiau kaip 6 vnt. šaudmenų, mobilaus ryšio telefoną „F. D.“ 121,06 eurų (418 litų) vertės ir iš piniginės ištraukę pagrobė 5,79 eurų (20 litų), nuo T. A. T. rankos piršto nutraukę pagrobė auksinį žiedą, iš G. K. piniginės pagrobė 31,86 eurų (110 litų) bei išbėgę iš patalpų pagrobė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį AB „L. P.“ (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13918, 85 eurų (48 059 litų). Po to nusikalstamos veikos bendrininkai A. B., M. R., M. V., R. J. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pagrobtą automobilį Ford Tranzit valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuvarė į iš anksto sutartą vietą esančią (duomenys neskelbtini), kur iš (duomenys neskelbtini) automobilio Ford Tranzit valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė: 42516,22 eurų (146 800 litų); 10 vienetų piniginių maišelių bendros 19,11 eurų (66 litų) vertės; 10 vienetų maišų pašto siuntoms gabenti 86,89 eurų (300 litų) vertės; iš automobilyje buvusios asmeninės I. L. piniginės 57,92 eurų (200 litų). Po to, A. B., M. R., M. V., R. J. ir ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobiliu „Opel Ascona“ iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į vietovę, esančią (duomenys neskelbtini), kur susitiko su juo- K. B. ir H. Ž., bei aptarę pinigų pasidalinimą – išsiskirstė.
Tokiais veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija).
2. Taip pat K. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su E. J. ir G. Ž., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei jis iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje su R. J., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 212 straipsnio 7 punkto pagrindu, E. J. ir G. Ž., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, bei panaudodamas šaunamąjį ginklą, apiplėšęs pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent : jis, 2001 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip spalio 2 dieną (duomenys neskelbtini) mieste G. Ž. ir E. J. pasiūlymu sutiko dalyvauti ūkininko M. K. apiplėšime. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais G. Ž., E. J. ir R. J. dalyvavo bendruose pasitarimuose dėl nusikalstamos veikos padarymo, žvalgė numatomą nusikaltimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bei aptarinėjo pasišalinimo iš nusikaltimo vietos kelius. Po to, 2001-10-04 apie 19.40 val., G. Ž. Audi automobiliu, kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur vietovėje netoli žemės ūkio bendrijos (toliau ŽŪB) „V.“ palikę automobilį nuėjo į ŽŪB „V.“ teritoriją. Po to, ŽŪB „V.“ teritorijoje esančioje elektros skydinėje jis kartu su G. Ž., E. J. ir R. J. užpuolė M. K., kurio atžvilgiu bendrais veiksmai panaudojo fizinį smurtą, t. y. G. Ž. sugriebė nukentėjusįjį už pečių, jis kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais sudavė nukentėjusiajam rankomis, kojomis ir lazda ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas muštines žaizdas galvoje ir kairės kojos bei kairio dilbio sumušimus, po ko G. Ž. pargriovė nukentėjusįjį ir laikė prispaustą prie žemės, taip atimdamas galimybę priešintis, po ko, jis- K. B., kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais G. Ž. ir E. J. peržengdamas susitarimo su R. J. ribas pagrobė nukentėjusiojo turėtą savigynai išduotą 7,65 mm kalibro pistoletą „Walter-PP“ Nr. 09543, 781,97 eurų (2 700 Lt.) vertės su aštuoniais 7,65 mm kalibro šoviniais. Po to, G. Ž. grasinant panaudoti su savimi atsineštą 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT), jis, tai yra K. B., kartu su G. Ž., R. J. ir E. J. pagrobė M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens SL45“ 578,95 eurų (1 999 Lt.) vertės, šalia skydinės stovėjusį automobilį Mitsubishi Pajero valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 23 999,07 eurų (82 864 Lt.) vertės, kuriame buvo: M. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Nokia 3210, 86,88 eurų (300 Lt.) vertės; akiniai, 43,44 eurų (150 Lt.) vertės; ŽŪB „V.“ spaudas; „Ūkininkas M. K.“ spaudas; Žemės ūkio kooperatyvas „S. C. R.“ spaudas; važtaraščiai.
Tokiais veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 254 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. B. dėl kaltinimo yra paaiškinęs, kad kaltinimas aiškus, (duomenys neskelbtini) skyriaus apiplėšimo neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. B. kaltę dėl šio kaltinimo patvirtina šie ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2000 metais dirbo (duomenys neskelbtini) viršininke, po septynių dvidešimt įbėgo vyrai, ant veidų buvo kaukės, buvo šeštadienis. Į (duomenys neskelbtini) ji buvo užsisakiusi pinigų, buvo užsisakiusi nedidelę sumą, apie 3000 litų, kurie buvo maišelyje ir kuriuos paėmė plėšikai. Kiek buvo plėšikų nepamena, gal keturi, jie buvo kaukėti, liepė gultis. Tik įbėgę į (duomenys neskelbtini) patalpas liepė gultis ant grindų, ji matė, kad plėšikai kaukėti, suprato, kad plėšimas, rankose plėšikai turėjo lyg peilį, kažką panašaus į ginklus, nematė, kad ką muštų. Plėšikai surišo rankas, kojas. Iš jos buvo pavogti pinigai, (duomenys neskelbtini) kompensavo žalą, ieškinio nereiškia. Užpuolimo metu ji nieko iš balso neatpažino, viskas vyko staiga. Kai plėšikai pasišalino, matė, kad G. buvo sužalotas-kažkas jo veide buvo sužalota. Pinigus (duomenys neskelbtini) atveža kaip visada įprastu laiku. Pašto automobilį vairavo S.. Buvo ir L. Taip pat, nukentėjusioji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), į darbą važiuoja autobusu; šeštadienį dirba nuo 8-12 val. ,atvyko į darbą apie 7. 20 val. Pinigus vežė ne tik jų skyriui, bet ir kitiems. Jų (duomenys neskelbtini) automobilio maršrute yra pirma stotelė ir todėl pinigai kitiems (duomenys neskelbtini) dar nebuvo išdalinti. Kad vežami pinigai būna paslaptis, tačiau pensininkai žinojo, kad bus pinigai, nes juos ji buvo išsikvietusi šeštadieniui. Pinigai ruošiami (duomenys neskelbtini) kasoje, ekspedicija suskirsto juos į maišus skyriams, ir tada veža į skyrius. (duomenys neskelbtini) žino, kad vežami pinigai. Kas galėjo padaryti plėšimą, nežino. Kaltinamuosius mato pirmą kartą ir nei jų pavardės nei Ž. jai nieko nesako. Įbėgę asmenys kalbėjo rusiškai, prisimena žodį „dengi“. Kai pamatė pirmą įbėgusį, palindo po stalu, matė pirmutinį, paskui (duomenys neskelbtini) buvusius surišo. Spėjo pamatyti apie 4-5 įbėgusius žmones. Ant kėdės buvo jos rankinukas, matė, kaip išėmė pinigus, kuris iš jų išėmė pinigus, nežino, nes veidų nematė, buvo su Aro kepurėmis. Matė peilį, kažkuris turėjo kažką panašaus į ginklą, o tikrą ar žaislinį, nežino, matė ginklą, markės nežino.
Nukentėjusioji I. L., parodė, kad atvažiavo su (duomenys neskelbtini) autobusiuku ryte. Išvažiavo pastoviu laiku (duomenys neskelbtini) autobusiuku, vairavo S.. Pasiėmė dešimčiai skyrių pinigus. Žinojo, kiek pinigų veža, nes pasirašė už visus pinigus. Pinigai kiekvienam (duomenys neskelbtini) buvo surikiuoti atskirai. Pirmas sustojimas buvo (duomenys neskelbtini), turėjo ten atiduoti 3 000 litų. Atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), išlipo, atidarė (duomenys neskelbtini) duris, turėjo maišelį su pinigais, vairuotojas liko mašinoje. Kai ji įėjo į (duomenys neskelbtini) patalpas, netrukus įbėgo, suriko „apiplėšimas“, nieko nematė, matė –tik vieną žmogų. Kai įėjo į (duomenys neskelbtini) patalpas, K. sėdėjo, ji padėjo ant stalo pinigus ir pamatė, kad vienas įbėgo, išgirdo „apiplėšimas“. Ji turėjo ginklą, bet negalėjo šauti, buvo žmonių. Užpuolikas buvo su kauke, ją pargriovė iš karto, ji ginklą užgulė kūnu ir jo nematė. Triukšmas kilo, užpuolikai visi rėkė, liepė visiems gulti, galvų nekilnoti, iš balsų suprato, kad buvo gal keturi. Jai surišo ir rankas, ir kojas, viskas truko sekundes, jos nemušė. Ieškinio nereiškia, nes (duomenys neskelbtini) atidavė jai pinigus. Užpuolikai pradžioje sakė „apiplėšimas“ lietuviškai, paskui bandė rusiškai kalbėti. Iš jos piniginės pagrobta 200 litų. Po įvykio kai išsivadavo, matė sužalotą pensininką, nes šis nepakluso plėšikams ir matyt jam trenkė, matė kraują. Ji suprato, kad pensininkui liepė gulti, šis nepakluso ir matyt jam kirto. Kiti pinigai buvo palikti autobuse. Kad vežami pinigai žino buhalterija, inkasatoriai, kasininkė; skyriai užsisako pinigus; pensijas moka tomis pačiomis dienomis, tą patį mėnesį -pastoviai. Vairuotojas S. pagal instrukciją neturi jos lydėti, ją turi pasitikti (duomenys neskelbtini) darbuotojas, pasitiko laiškininkė. Kai atsigavo, (duomenys neskelbtini) patalpose matė S., kaip pastarasis ten atsidūrė, nežino, nematė, nes gulėjo. Jeigu S. būtų įėjęs į (duomenys neskelbtini) patalpas pats, padarytų pažeidimą, nes to pagal instrukciją daryti negalima. Pagal instrukciją vairuotojas negali išeiti iš automobilio- privalo jame sėdėti, duris privalo laikyti užrakintas. Ji gaudama pinigus, pasirašė už apie 140 tūkstančių litų sumą, šie pinigai buvo vienoje vietoje seife automobilyje. Matė vieną žmogų, kad turėtų ginklą, nematė, peilis buvo, nes nupjovė fiksatorius. 10 vnt. piniginių maišelių buvo visiems (duomenys neskelbtini) su pinigais, o kituose maišuose buvo banderolės, siuntiniai. Pinigai dedasi atskirai, ne į korespondenciją, maišelį užriša ir deda tą maišelį dar į atskirą maišelį. Kas yra maišelyje, ji nežino, pasirašo už bendrą sumą kasoje. Maišelio (duomenys neskelbtini) jiems negrąžina, nes (duomenys neskelbtini) patys deda pinigus į tuos pačius maišelius ir grąžina kitą dieną. Galėjo būti pervežami ir ne tik banknotai, bet metaliniai pinigai. Iš jos piniginės buvo paimti pinigai, nes jos piniginė buvo likusi automobilyje.
Nukentėjusysis R. S., parodė, kad 2000 metais gegužės mėnesį iš (duomenys neskelbtini) su L. išvažiavo prieš septynias. Nuvažiavo į pirmą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atvyko per 10 min. Turėjo ginklą. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), L. išlipo, ją pasitiko, o kur jis buvo, nepamena, nes praėjo daug laiko, tik pamena, kad gulėjo surištas. Jis neatsimena, ar buvo išlipęs iš automobilio, nes praėjo 16 metų. Kad parūkyti, atsidaro automobilio duris ar langą. Automobilis nuo (duomenys neskelbtini) sustojo apie 10 žingsnių. Neatsimena, kaip pateko į (duomenys neskelbtini) patalpas. Buvo pagrobtas mobilus telefonas, kuris priklausė (duomenys neskelbtini). Pamena, kai gulėjo surištas ant pilvo, užpuolikai iš švarko ištraukė piniginę, ginklas jiems buvo matyti po švarku. Telefonas buvo mašinoje, pasijungiamas į akumuliatorių. Kaip paėmė telefoną, nematė, kaip paėmė ginklą, nematė. Kai gulėjo, buvo pasakyta nejudinti galvos, nematė nei vieno veido, tik batus, kokia kalba kalbėjo, nepamena. Tyrimo metu viską pasakė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. yra parodęs, kad dirbo (duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigose, jam priskirtas automobilis Ford Tranzit valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oranžinės spalvos. 2000-05-27 jis dirbo su (duomenys neskelbtini) lydėtoja I. L. bei turėjo į 11 (duomenys neskelbtini) išvažioti spaudą, registruotą korespondenciją bei pinigus pensijoms mokėti. Minėtą dieną su I. L. pašto paskirstymo skyriuje pasikrovė spaudą, o po to (duomenys neskelbtini) kasoje abu pasiėmė tarnybinius ginklus. Jis gavo revolverį „Nagan“ Nr. 707. Po to kasoje jiems išdavė 11 maišų, kuriuose buvo inkasatoriaus maišeliai su pinigais. Maišus su pinigais jie sudėjo į automobilyje įrengtą specialią dėžę, rakinamą pakabinama spyna, raktai buvo pas jį. Apie 07.20 val. tarnybiniu automobiliu su I. L. atvyko prie (duomenys neskelbtini) skyriaus. Automobilį pasistatė 10 m. atstumu nuo įėjimo, po to, atrakinęs dėžę, paėmė maišą su pinigais, I. L. tuo metu pasiėmė maišą su spauda ir maišą su registruota korespondencija, bei paėmusi maišą su pinigais nuėjo į (duomenys neskelbtini) skyrių, jos pasitikti bei padėti nešti maišus atėjo (duomenys neskelbtini) T. T.. Jis pats liko sėdėti automobilyje, vairuotojo vietoje, bei ruošėsi į mobilaus ryšio telefoną „Philips diga“ įvesti PIN kodą. I. L. ir T. T. tik įėjus į (duomenys neskelbtini) pastato vidų, pajuto, kad kažkas rankomis sugriebė jį už kaklo ir pro pravirą automobilio langą ištraukė į lauką, kur jis gavo smūgį į sprandą nuo kurio jam aptemo akyse ir jis prarado sąmonę. Prieš suduodant smūgį jis spėjo pastebėti, kad jį užpuolęs vyras buvo su kauke, pirštinėmis ir rankoje laikė peilį. Vėliau, kai pradėjo atsigaudinėti po suduoto smūgio, suprato, kad randasi (duomenys neskelbtini) patalpose ir užpuolikas bando jam nuimti švarką. Nuiminėjant švarką iškrito mobilaus ryšio telefonas ir užpuolikas pastebėjo kad jis turi ginklą. Užpuolikas pasiėmė ir mobilųjį telefoną ir ginklą. Nuvilkus švarką, užpuolikas juodu telefono laidu surišo jam rankas, o kojos jau buvo surištos specialia baltos spalvos plastmasine juostele. Gulint suprato, kad užpuolikų yra daugiau nei du, pastarieji bandė kalbėti rusiškai, tačiau jiems sekėsi labai sunkiai. Kiek tiksliai buvo užpuolikų ir kaip šie atrodė, jis nematė, nes jo veidas buvo nusuktas į grindis. Nuo jo atsipeikėjimo praėjus 5 min. užpuolikai pasišalino iš (duomenys neskelbtini) patalpų, o išeinant vienas iš jų rusiškai pasakė „vsie v mašinu“. Jis pats atsirišo rankas bei peiliu nusipjovė plastmasinę juostelę nuo kojų ir tuo metu pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad nėra (duomenys neskelbtini) automobilio. (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) viršininkė, laiškininkė, I. L. ir du klientai. Nieko nelaukdamas jis nubėgo į kioską skambinti policijai, nes (duomenys neskelbtini) buvęs telefono aparatas neveikė, buvo nutrauktas jo laidas. Po to grįžęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad visi jau išsilaisvinę, o vienam iš klientų sumušta galva, bėgo kraujas. Susiradęs savo švarką pamatė, kad jame buvusi piniginė numesta į kitą patalpos vietą, taip pat nėra mobiliojo telefono. Apžiūrėjęs piniginę pasigedo 20 litų. Kai vėliau buvo surastas pagrobtas (duomenys neskelbtini) automobilis, šiame jis pasigedo tik maišų su pinigais, be to automobilis buvo sumuštu priekiniu kairiu sparnu, prieš tai to nebuvo (t. 2, b. l. 10-11).
Nukentėjusioji T. A. T. yra parodžiusi, kad jis 2000-05-27 apie 06.55 val. atėjo į darbą (duomenys neskelbtini) (dirbo laiškininke). Atėjus (duomenys neskelbtini) dar buvo užrakintas, prie (duomenys neskelbtini) laukė A. G. su mokesčių knygute. Neužilgo atėjo ir (duomenys neskelbtini) viršininkė G. K., kuri atrakino duris ir jie visi įėjo į vidų. Netrukus pamatė, kad atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusiukas, todėl ji išėjo į lauką iš mašinos pasiimti spaudos. Ji paėmė maišą su spauda, L. paėmė maišą su pinigais ir jos grįžo į (duomenys neskelbtini) patalpas. Tik užėjus į patalpas, paskui jas įsiveržė 4 kaukėti vyrai, kurie liepė visiems gulti ant grindų. Vienas iš įsiveržusių vyrų prirėmė jai kažkokį kietą daiktą prie smilkinio, o kai ji atsigulė lipnia juosta iš priekio surišo jai rankas bei uždėjo kažkokią plastmasę. Ji nekėlė galvos, todėl matė tik plėšikų kojas, taip pat suprato, kad pastarieji riša ir kitus (duomenys neskelbtini) buvusius žmones. Girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) buvęs K. J. pasakė „šauk“, bei kaip vairuotojas prašė neatimti dokumentų. Girdėjo kaip plėšikai iškratė visus stalčius, maišus su spauda, o vienas iš plėšikų jai nuo rankos numovė auksinį žiedą. Viskas vyko labai greitai, ji girdėjo kaip plėšikai vienas kitą ragino paskubėti. Viskas užtruko apie 7 minutes, plėšikai kalbėjo ir rusiškai ir lietuviškai, bet jai pasirodė, kad jie lietuviai (t. 2, b. l. 16).
Nukentėjusysis A. G. yra parodęs, kad jis 2000-05-27 prieš 07.00 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) susimokėti mokesčių. Tuoj pat atėjo ir (duomenys neskelbtini) dirbanti moteris, kuri kartu su juo laukė kol bus atidarytas (duomenys neskelbtini). Netrukus atvažiavo (duomenys neskelbtini) vedėja, kuri atrakino duris. Užėjus į vidų jis palaukė kol (duomenys neskelbtini) atrakinėjo seifus, o po to susimokėjo už elektrą. Jau ruošiantis išeiti į (duomenys neskelbtini) įsiveržė 4 ar 5 plėšikai su kaukėmis ir suriko kad visi gultų ant grindų. Jis iš karto neatsigulė, po ko jį puolė du plėšikai ir du kartus kirto į veidą. Jam atrodo, kad trumpam buvo praradęs sąmonę, todėl negali pasakyti kuo jam kirto. Po to jam surišo rankas ir kojas, taip pat surišo ir kitus (duomenys neskelbtini) buvusius žmones, t. y. dvi (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir K. J.. Ar (duomenys neskelbtini) buvo dar žmonių – nepamena. Jis aiškiai nematė, bet vienas iš plėšikų rankoje turėjo lyg ir pistoletą. Ką veikė užpuolikai nematė, nes nejudėjo ir nežiūrėjo. Girdėjo, kad buvo kraustomi stalčiai. Maždaug po 10 min. plėšikai išbėgo, o K. J. išsilaisvino ir išlaisvino kitus. Plėšikų išvaizdos neįsidėmėjo, šie buvo su kaukėmis. Atvykę policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją pagalbą (t. 2, b. l. 18).
Liudytojas Z. K. V. parodė, kai jis atidarė duris link (duomenys neskelbtini) patalpų, tarpduryje susitiko du vyrus, kuriuos praleido. Įėjęs į (duomenys neskelbtini) vidų, rado ant grindų gulinčius J., T., G., kurie jo klausė ar jau išėjo. T. pasakė, kad atėmė pensijos pinigus, apiplėšė. Jis į (duomenys neskelbtini) atėjo dėl pensijos. Prie (duomenys neskelbtini) stovėjo kelios mašinos, jis į mašinas neatkreipė dėmesio. Jis J. klausė kodėl pastarasis nesipriešino, J. atsakė, kad užpuolikai buvo su ginklu.
Liudytoja A. R. parodė, kad prieš 15 metų dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja. Tą dieną jai buvo išeiginė, paties nusikaltimo nematė. Apie užpuolimą jai pranešė (duomenys neskelbtini) direktorius. Vėliau iš pasakojimų ji žino, kad apiplėšimo metu buvo pagrobta apie 150 000 litų. Ji (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga už pinigų vežimą į skyrius. Buvo maršrutai, veždavo į visus skyrius. Maršrutai buvo trys. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nutolęs 6 kilometrai, jis pirmas toje kryptyje. Pinigai vežami pensijų mokėjimo laikotarpiu, nuo 10 iki 26 mėnesio dienos. Būdavo, kad vėluoja pensijų mokėjimas. Maršrutas važiuoja kiekvieną dieną, o su pinigais pagal poreikį. Pagal instrukciją šalia vairuotojo turėjo būti lydėtojas. Lydėtojas eina į (duomenys neskelbtini), o vairuotojas lieka mašinoje. Jeigu vairuotojas išeina, tai jau pažeidimas instrukcijos. Vairuotojas ir lydėtojas buvo ginkluoti. Plėšimo metu buvo pagrobta transporto priemonė ir vienas ginklas.
Liudytojas S. K. parodė, kad važiavo malkauti, pamatė mašiną, mašina buvo raudona, ant priekio užrašyta „P.“. Nuo pagrindinio kelio nuvažiuota apie 20, gal daugiau metrų. Jis važiavo arkliu. Jo tyrėjai klausė ar nematė paliktos mašinos. Jis parodė kur matė. Durys mašinos buvo atviros, matėsi suplėšyti krepšiai. Tyrėjai apžiūrėjo ten viską, užsirašė jo pavardę ir jį paleido. Kelyje jis matė stabdymo vėžės, rado stikliukų sudaužytų, kaip ir pažibinčių būtų, tyrėjai duženas susirinko. Pirmos apklausos metu aplinkybes prisiminė geriau.
Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad 2000-05-27 apie 04.30 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) malkų. Tuo metu važiuodamas jis nieko įtartino nepastebėjo. Tą pačią dieną antrą kartą nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir pasikrovęs malkų, važiuodamas atgal apie 07.40 val. pamatė stovintį autobusiuką su užrašu „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtomis šviesomis ir praviromis vairuotojo durelėmis. Važiuojant nuo autobusiuko link namų jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie teiravosi apie pavogtą (duomenys neskelbtini) autobusiuką. Pareigūnams jis nurodė kur matė ieškomą autobusiuką (t. 2, b. l. 33).
Liudytoja O. M. parodė, kad nuo 1999-2001 metų gyveno (duomenys neskelbtini). R. J. nepažinojo, pažinojo E. J.. (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), tai buvo bendrabučio tipo namas, turėjo kambarį. Ji J. vadino E.. Kai E. būdamas pagėręs prašydavo leisti pamiegoti pas ją bute, tai būdavo, kad jis pamiega, o ji pati nueidavo pas kaimynę.
Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu yra parodžiusi, kad ji nuo 1998 ar tai 1999 metų, apie 3-4 metus gyveno bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). R. J. ji pažįsta, kadangi pastarasis dažnai ateidavo į (duomenys neskelbtini) namą, kur išgėrinėdavo su gyventojais. Ar R. J. prašė jos kada nors išnuomoti kambarį – nepamena, bet taip galėjo būti, nes jeigu jos kas nors paprašydavo kambario ji dažnai užleisdavo į savo namus, o pati eidavo pas kaimynę (t. 3, b. l. 191-193).
Liudytojas K. O. J. (miręs) ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, kad 2000-05-27 apie 07.20 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti mokesčių ir atsiimti pensijos. Jam atėjus (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), inkasatorė ir pažįstamas pensininkas A. G.. Kasininkė pasakė, kad reikia palaukti, nes neužilgo turi būti atvežti pinigai pensijoms. Tam pačiam (duomenys neskelbtini) jis palaukė apie 10 min., o po to į operacijų salę įsiveržė 4 kaukęs ant veidų užsidėję vyrai, vienas kurių suriko „apiplėšimas, visi gulkit ant žemės“. Pradžioje jis nepakluso, todėl prie jo prišoko du vyrai, vienas kurių turėjo pistoletą kuriuo pagrasino, po ko jis pakluso ir atsigulė ant grindų, veidu žemyn. Jam už nugaros lipnia juosta ir dar kažkuo buvo surištos rankos ir kojos. Jis susinervino, vienam iš užpuolikų pasakė „na ir šauk“, po ko jam prie veido vienas iš plėšikų prikišo ginklą ir jis nutilo bei daugiau galvos nebekėlė. Girdėjo kaip šalia jo paguldė (duomenys neskelbtini) T. T., kuri prašė neužklijuoti jai burnos, dar girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotojas prašė, kad paliktų bent dokumentus. Trumpam pakėlęs galvą pamatė kaip vienas plėšikas krausto (duomenys neskelbtini) krepšį, tačiau kažkuris jam vėl riktelėjo, kad nekeltų galvos. Taip pat girdėjo kaip dejavo A. G.. Viskas vyko labai greitai, plėšikai (duomenys neskelbtini) užtruko apie 4 min. ir jis nespėjo pamatyti ką dar veikė kaukėti vyrai. Iš viso (duomenys neskelbtini) buvo jis, T. T., A. G., inkasatorė, (duomenys neskelbtini) vedėja ir vairuotojas. Plėšikai kalbėjo lietuviškai ir rusiškai (t.2, b. l. 17).
Liudytojas M. R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta abu. Žino (duomenys neskelbtini) plėšimo įvykius. Su A. B. ir M. B. buvo draugai, pastoviai bendraudavo. Pažinojo ir K. B., gyveno viename mieste, bet geri draugai nebuvo. Tas (duomenys neskelbtini) plėšimas buvo apie 2000 metus. 2000 m. kovo mėnesį jis buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Turėjo draugą R. J., su juo draugavo, bendravo nuo vaikystės. Kai išėjo iš pataisos namų buvo su juo susitikęs. Gal po mėnesio kai grįžo iš pataisos namų J. jam pasakė, kad galima apiplėšti (duomenys neskelbtini), bet reikia dar vieno žmogaus, kuris galėtų dalyvauti. Jis pasiūlė A. B.. Po to jam R. J. papasakojo, kad tą (duomenys neskelbtini) apiplėšimą organizuoja toks H. ir K. B. kartu su juo. Jie R. pasiūlė surasti žmonių, R. pasiūlė jam, o jis- A. B.. Po kiek laiko buvo susitikę su H. ir B. aptarti detalių. Plėšime turėjo dalyvauti jis, R. J., A. B., K. B. ir H. R. jam sakė, kad dalyvaus žmonės iš (duomenys neskelbtini), bet jis konkrečiai tuo metu dar nežinojo kas dalyvaus. Sakė, kad tie žmonės iš (duomenys neskelbtini) atsiveš ginklus. Likus iki plėšimo pusę mėnesio, jie visi važiavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su tais žmonėmis. Turėjo atvažiuoti toks pažįstamas į tą susitikimą, bet jis neatvažiavo. Buvo (duomenys neskelbtini) kavinėje, atvažiavo „A.“ į tą susitikimą. Kaip vėliau sužinojo tai buvo S. V.. Susitiko, kalbėjosi. „A.“ pasakė, kad reikiamą dieną atvažiuos bachūrai iš (duomenys neskelbtini), atsiveš ginklus. Tuo viskas ir baigėsi, jie išsiskyrė. Namuose jis su A. pasidarė kaukes. Savaitę iki nusikaltimo jis, B., H., R., nepamena ar A. tada buvo, buvo nuvažiavę pasižiūrėti prie (duomenys neskelbtini) kaip ten viskas vyksta, kaip atvažiuoja autobusas, kaip išeina vairuotojas. B. su R. buvo nupirkę mašiną Opel Ascona, su šiuo automobiliu ir važiavo į plėšimą. Plėšimo išvakarėse R. jį pasiėmė, nepamena ar A. B. buvo kartu. Nuvažiavo į bendrabutį (duomenys neskelbtini). R. buvo ten suradęs butą, ten atvažiavo ir tie kauniečiai. Jis buvo išgėręs, nes mieste buvo šventė, R. dar ant jo pyko. Prie (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti važiavo su VW Golf, kuris buvo H., stebėjo (duomenys neskelbtini), aplinką, atsitraukimo kelius irgi apžiūrėjo, numatė pasišalinimo kelią. Viską buvo suplanavęs tas H., jis viską žinojo ir jiems parodė. Po savaitės važiavo daryti nusikaltimo. Iš vakaro, penktadienį, susitiko su tais (duomenys neskelbtini), jie atvažiavo į tą bendrabutį, ten praleido naktį. (duomenys neskelbtini) atsivežė ginklus. Ryte anksti, jis, R. J., A. B. išvažiavo prie (duomenys neskelbtini), buvo apie 7 val. ryto. Važiavo automobiliu Opel Ascona. Į (duomenys neskelbtini) atėjo pašalinių žmonių. Jie turėjo racijas, viena buvo pas H., jis buvo su B. pasilikęs saugoti prie kelio, o jis su kitais buvo prie (duomenys neskelbtini), buvo jis, B., J., ir tie (duomenys neskelbtini). Svarstė ką daryti, nes yra pašalinių. Pamatė kad atvažiavo autobusas, kad vairuotojas neša maišus į (duomenys neskelbtini). Jie nusprendė, kad reikia bėgti į tą (duomenys neskelbtini). Buvo nuspręsta eiti. Į (duomenys neskelbtini) įsiveržė visi, jis, R. J., A. B. ir tie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo trise. Mašinoje neliko nieko, įbėgo visi. Autobusiuko vairuotojas įėjo į (duomenys neskelbtini). Įbėgo į (duomenys neskelbtini), liepė gultis, buvo sutarę kalbėti rusiškai, bet nevisai taip išėjo. Vienas sakė rusiškai, kitas atsakė lietuviškai. Liepė gultis ant žemės, jie buvo su ginklais. (duomenys neskelbtini) buvo toks senelis, pašalinis žmogus, padėjo rankas surišti. J. jam padavė ginklą, sakė eiti prie įėjimo ir saugoti, kad niekas neateitų. Jis su tais dviem ginklais stovėjo ir laukė. Iš salėje buvusių niekas nesipriešino, jis to nematė. Jis išėjo į koridoriuką ir saugojo išėjimą. Labai greitai viskas įvyko. Surišo žmones, paėmė maišus. Vienas iš (duomenys neskelbtini) sėdo į (duomenys neskelbtini) autobusiuką, o jie į Opel Ascona ir nuvažiavo iš anksto žinomu atsitraukimo keliu. Sustojo miške. Autobusiuko vairuotojas, atsitrenkė lengvai į jų Opel Ascona. Paskui (duomenys neskelbtini) autobusas buvo paliktas, automobilį vairavęs, persėdo į jų mašiną. Po to jis savo rūbus sudegino, sudegino ir tuos maišus kur pinigai buvo. Po to nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) į miškelį. Juos pasitiko H. su B., su jais visą laiką bendravo per raciją. Važiavo link (duomenys neskelbtini), į tokį miškelį. Ten laukė (duomenys neskelbtini) su mašina, pasiėmė pinigus kauniečiai. Jis su B. sėdo į Opel Ascona, o R. J., A. B., H. su (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis su B. grįžo į (duomenys neskelbtini), paliko tą Opel Ascona prie jo namų ir išsiskyrė. Po kiek laiko grįžo R. su A. iš (duomenys neskelbtini), parsivežė po 500 litų, pasakė, kad pinigai bus vėliau, po kelių dienų. Po poros dienų man paskambino R. J., paprašė atvažiuoti iki jo namų. Jis su A. B. nuvažiavo iki jo, ir tada J. padavė 30000 litų, kuriuos leido savo reikmėms. Plėšimo metu buvo naudojama izoliacija ir užtempiami plastmasiniai dirželiai, kas jais pasirūpino jis nepamena.
Liudytojas R. J. parodė, kad 2000 m. gegužės mėnesį jis, M. R., A. B., K. B., H. Ž. ir trys nepažįstami iš (duomenys neskelbtini) įvykdė nusikaltimą, apiplėšė (duomenys neskelbtini). Apiplėšime dalyvauti jam pasiūlė H. Ž. ir K. B., pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra daug pinigų, kad reikia dar trijų žmonių, kad trys jau yra iš (duomenys neskelbtini). Jis susirado R. M., kuris pasakė, kad pasikalbės su A. B.. Tam plėšimui ruošėsi gal savaitę ar dvi. Buvo visi nuvažiavę iki to (duomenys neskelbtini), stebėjo. Važiavo automobiliais Opel Ascona ir VW Golf, apžiūrėjo atsitraukimo kelius, maršrutą. H. Ž. pasakė, kad viskas vyks šeštadienį, nes tada atveš didelius pinigus. Iš vakaro susirinko bendrabutyje (duomenys neskelbtini) namo bute. Ten buvo jis, B., Ž., M. R., A. B. ir trys vyrukai iš (duomenys neskelbtini). Visiems davė po ginklą, pirštines, lipnios juostos, veidus dengė kaukėmis, kaukes buvom pasidarę. Prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo jis, B. ir R. su automobiliu Opel Ascona ir trys (duomenys neskelbtini). Ž. su B. stovėjo prie kelio, stebėjo aplinką. Jis su kitais buvo netoli (duomenys neskelbtini), ten priėjo, susirinko žmonių, todėl dar tarpusavyje svarstė ar eiti į vidų. Atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusiukas. Iš to autobusiuko vairuotojas su moterimi ir maišu nuėjo į (duomenys neskelbtini) patalpas. Tada į (duomenys neskelbtini) suėjo ir jie visi. Kaukes užsidėjo koridoriuje. Jis įsiveržė į pastatą, pirmi įbėgo kauniečiai, iš paskos jis ir kiti (duomenys neskelbtini). Jis pritūpė prie moters, surišo jai rankas. Ką darė B. nematė, tik B. bėgo paskui jį. B. su Ž. liko VW Golf, stebėjo aplinką. Kažkas pasakė, kad viskas išeinam. Jis nematė kas ir kam sudavė. Jis, B., R. ir vienas kaunietis susėdo į Opel Ascona, o du (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) autobusiuką ir važiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. Važiavo dideliu greičiu, tas (duomenys neskelbtini) autobusiukas atsimušė į jo vairuojamo automobilio Opel Ascona galą, buvo išdaužtas dešinės pusės stopas. Miške įsuko į sutartą vietą, du kauniečiai atsidarė bagažinę, pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) autobusiuko maišus, atsinešė ir sumetė į Opel Ascona, visi 6 susėdo į Opel ir važiavo gilyn į mišką. (duomenys neskelbtini) autobusiuką paliko. Pakeliui sustojo, apipylė degiu skysčius kaukes, pirštines ir padegė. Ginklus turėjo su savimi. H. Ž. su K. B. jų laukė kitame miške. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. Ten išėmė maišus su pinigais. Liepė visiems atiduoti ginklus. H. Ž., ar tie kauniečiai paslėpė ginklus ir metalinius pinigus miške. Jis su H. ir tais kauniečiais važiavo į (duomenys neskelbtini) su VW Golf. K. B., A. B., M. R. su Opel išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie „S.“. H. su tais kauniečiais nuėjo į vidų, jis liko laukti automobilyje. Paskui atėjo H. ir atnešė jam 15000, sakė paduoti R. ir B., jam padavė 7500 litų. Sakė, kad K. B. dalį paduos pats. Liepė sėsti į taksi ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai susitiko su R. ir B., padavė jiems pinigus. Kada jis veržėsi į (duomenys neskelbtini) turėjo šaunamąjį ginklą. Jis M. R. padavė savo ginklą kai rišo moteriai rankas, nes kitaip jam nesigavo. Apie (duomenys neskelbtini) darbuotojo ginklą jis nieko nežino, sužinojo vėliau iš laikraščių. (duomenys neskelbtini) gyveno pažįstama O., pas kurią jis paprašė, kad įleistų pernakvoti ir susitarė su ja. Po automobilių susidūrimo miške automobiliui Opel Ascona buvo palenktas buferis, išdaužtas galinis stopas. Į (duomenys neskelbtini) butą paskutiniai atėjo B. ir R. R. buvo išgėręs. Ginklus jiems- (duomenys neskelbtini) atvežė H. Ž., (duomenys neskelbtini) turėjo su savimi. A. B. pažįsta iš matymo nuo 1998 ar 1999 metų, su juo pasisveikindavo ir tiek. B. draugavo su jo draugu M. R.. Ž. su B. jį užtarė prieš R., nes buvo susimušęs dėl merginų. Dėl to jų užtarimo buvo priverstas dalyvauti šiame nusikaltime. B. santykių su R. nežino. Tarp jo ir B. nebuvo jokio konflikto. Narkotikų nevartojo, nėra gydytas priklausomybės centre. Taip pat liudytojas parodė, kad B. mamos name gyveno nuo 2001m. su savo pirma žmona. Tuo metu su A. B. jokių konfliktų neturėjo. Piktumų neturi, nei B., nei R. neapkalba.
Liudytojas E. J. parodė, kad 1999 m. ar 2000 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Su M. R. buvo draugai. Kai R. buvo pas jį atvykęs į pasimatymą, tai pasakojo apie (duomenys neskelbtini) apiplėšimą. R. pasakojo, kad dalyvavo apiplėšiant (duomenys neskelbtini), kad buvo daug pinigų. Minėjo tokį H., kurį vadino „A.“, kad pats M. R. buvo, paskui minėjo A. B., K. B., R. J., kad kažkokie (duomenys neskelbtini) kartu buvo. R. minėjo tuos žmones, sakė, kad dar kauniečiai buvo, sakė, kad pinigų daug pasidarė. B. jam apie (duomenys neskelbtini) apiplėšimą nepasakojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, kad I. L. kraujosruvos dešinio žasto srityje galėjo būti padarytos kietų bukų daiktų poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2000-05-27. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. Sužalojimas lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikdymo (t.2, b. l. 9).
Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, kad R. S. kraujosruva sprando srityje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2000-05-27. Konstatuotas kūno sužalojimas kvalifikuojamas lengvu, nesukėlusiu trumpalaikio sveikatos sutrikdymo. Konstatuota kraujosruva sprando srityje galėjo būti padaryta vienu poveikiu (t.2, b. l. 15).
Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada nustatyta, kad A. G. kliniškai konstatuota muštinė žaizda galvoje bei kairio dilbio sumušimas galėjo būti padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai dviem poveikiais, 2000-05-27. A. G. konstatuotas kūno sužalojimas vertinamas lengvu, nesukėlusiu trumpalaikio sveikatos sutrikdymo (t.3, b. l. 33).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų M. R. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino R. J. (t. 17, b. l. 172-175).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų M. R. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino K. B., kurį įtariamojo apklausos metu įvardino K. vardu (t. 17, b. l. 176-179).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų M. R. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino H. Ž., kurį savo įtariamojo apklausos metu įvardino kaip H. (t. 17, b. l. 180-183).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų M. R. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino A. B. (t. 17, b. l. 184-187).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. R. įvykio vietoje patvirtino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes: parodė pastatą, kuriame 2000-05-27 buvo įsikūręs ir veikė (duomenys neskelbtini) skyrius kurį jis kartu su bendrininkais apiplėšė; vietą kurioje netoli (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilis Opel Ascona; vietą – autobusų sustojimą (duomenys neskelbtini), kurioje savaitė iki apiplėšimo jis kartu su nusikaltimo bendrininkais stovėjo ir stebėjo būsimą nusikaltimo vietą; vietą (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini) kur buvo sudaužyti Opel Ascona ir pagrobtas (duomenys neskelbtini) automobilis bei vietą kur netoliese buvo paliktas pagrobtas (duomenys neskelbtini) automobilis; vietą (duomenys neskelbtini) miške, kur po nusikaltimo įvykdymo galimai buvo sudeginti dalyvavusių asmenų drabužiai ir pagalbinės priemonės (pirštinės, kaukės) (t. 18, b. l. 2-15).
M. R. patvirtino savo parodymus akistatoje su K. B. (t. 18, b. l. 40-41).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų R. J. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino K. B. (t. 11, b. l. 16-17).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų R. J. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino A. B. (t. 11, b. l. 18-19).
Atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų R. J. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino M. R. (t. 11, b. l. 20-21).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad iš bendrų veido bruožų R. J. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino H. Ž. (t. 11 b. l. 22-23).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad R. J. atpažino M. V. kaip vieną iš nusikaltime dalyvavusių kauniečių (t. 11, b. l. 25-26).
R. J. savo parodymus patvirtino akistatoje su K. B.. Akistatos metu K. B. parodė, kad jis negali nei patvirtinti nei paneigti R. J. parodymų, nes nepamena, kad prieš 15 metų jo gyvenime būtų toks įvykis kaip kažkoks plėšimas (t. 11, b. l. 87-88).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad R. J. patvirtino esmines faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes: jis parodė prekybos centrą „IKI“ adresu (duomenys neskelbtini), kur H. Ž. automobiliu VW Golf“ atvažiavo po įvykdyto (duomenys neskelbtini) apiplėšimo; vietą (duomenys neskelbtini) kur po nusikaltimo susitiko visi nusikaltime dalyvavę asmenys; pastatą, kuriame 2000-05-27 buvo įsikūręs ir veikė (duomenys neskelbtini) skyrius kurį jis kartu su M. R., A. B. ir trimis kauniečiais apiplėšė; vietą (duomenys neskelbtini), kur buvo sudaužyti Opel Ascona ir pagrobtas (duomenys neskelbtini) automobilis bei vietą kur netoliese buvo paliktas pagrobtas (duomenys neskelbtini) automobilis (t. 11, b. l. 30-62).
Valstybės įmonės „L. P.“ (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginkluoto užpuolimo metu pagrobtas (duomenys neskelbtini) tarnybinis automobilis Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo R. S. atimtas tarnybinis ginklas FV-707 Nagan su 6 šoviniais, mobilaus ryšio telefoną „F. D.“, pagrobti automobilyje buvę pinigai- 146800 litų (t. 1, b. l. 174).
Valstybės įmonės „L. P.“ (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginkluoto užpuolimo metu iš vairuotojo R. S. atimtas tarnybinis ginklas FV-707 Nagan su 6 šoviniais, kurio vertės nėra, mobilaus ryšio telefonas „F. D.“, kurio vertė 418 litų, pagrobti automobilyje buvę pinigai- 146800 litų, pagrobti 10 vnt. piniginių maišelių, kurių bendra vertė 66 litai, 10 vnt. maišų pašto siuntoms gabenti, kurių bendra vertė 300 litų, iš (duomenys neskelbtini) patalpų ir kasos pagrobta 804,37 litų grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 175).
AB „L. P.“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mikroautobuso „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) balansinė vertė 48059 Lt. (t. 3, b. l. 92-93).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patalpos yra (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug 100 m. atstumu nuo kelio (duomenys neskelbtini). Prie pastato yra nedidelė asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Užėjus į pastatą per medines duris priešais yra dar vienos praviros durys, už kurių yra pirmo aukšto laiptų aikštelė, kur dešinėje pusėje yra medinės durys pro kurias patenkama į (duomenys neskelbtini) patalpas. Po įvykio vietos apžiūros iš (duomenys neskelbtini) patalpų paimta: lipnios juostos gniužulėliai; baltos plastmasinės juostelės; inkasacinis perpjautas maišelis su dokumentu; slenksčio dalis su rausva dėme – bato protektoriaus pėdsaku; viena daktiloplokštelė nuo stalčiaus rankenos su pirštinės pėdsaku; trys daktiloplokštelės nuimtos nuo juodo neveikiančio telefono aparato su pirštinių bei rankos delno pėdsaku; rausvo skysčio pėdsakas nuo grindų (t. 1, b. l. 181-187).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės apvažiavimo kelio, (duomenys neskelbtini), apie 450 m. atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės apvažiavimo kelio važiuojant žvyrkeliu į miško gilumą matoma sankryža su mažesniais miško takeliais, kur į kairę vedančiame miško keliuke, maždaug už 25 m. nuo sankryžos, priekiu į žvyrkelį stovi oranžinės spalvos automobilis Ford Tranzit valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungtais gabaritiniais žibintais, kiek praviromis vairuotojo durelėmis, neužvestas, su rakteliais užvedimo spynelėje. Maždaug 5 m. atstumu už sankryžos einant tolyn žvyrkeliu matomi dviejų automobilių ratų padangų protektorių pėdsakai, stabdymo žymės, bei pabirusios oranžinės ir raudonos spalvos žibintų stiklų šukės, balti gabaliukai nuolaužų (galimai automobilinio glaisto). Po įvykio vietos apžiūros paimta: automobilis Ford Tranzit valst. Nr. (duomenys neskelbtini); du stikliniai indeliai su kvapų pavyzdžiais iš a/m kabinos ir nuo vairuotojo sėdynės; automobilio žibintų šukės nuo žvyrkelio; abiejų sėdynių užvalkalai; pavarų dėžės svirties rankenėlė; daktiloplokštelė nuimta nuo kabinos veidrodėlio (t.1, b. l. 188-193).
Daiktinių įrodymų apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis Ford Tranzit valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oranžinės spalvos. Automobilis yra transporteris furgonas, gale yra dvi durelės, dešiniame šone yra vienos slankiojančios durelės, o kitos įprastai atidaromos. Automobilio viduje, už vairuotojo sėdynės yra juoda metalinė dėžė, pritvirtinta prie grindų, kuri turi dvi kilputes pakabinamai spynai. Automobilio kairysis priekinis sparnas įlenktas, kairysis priekinis posūkio žibintas nuskeltas, plastmasinis juodas priekinis bamperis kairiame šone atvipęs, ant priekinio kairio rato matoma ryški, juoda, tiesi braukimo juosta. Kai kur vietomis automobilis apibraižytas, nubrėžimo vietos pasidengusios rūdimis (t. 1, b. l. 195-196).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje esami įrodymai buvo renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Surinkti įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu M. R. ir R. J. buvo taikyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio nuostatos ir jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kadangi padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytus nusikaltimus ir jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, M. R. ir R. J. tapo liudytojais ir jų parodymai atitinka BPK 20 straipsnio keliamus reikalavimus.
Liudytojai M. R. ir R. J., kaip tiesiogiai dalyvavę šio nusikaltimo padaryme, patvirtino esmines nusikaltimo pasirengimo, nusikaltimo įvykdymo, nusikaltime dalyvavusius asmenis.
Teismas, vertindamas liudytojų M. R. ir R. J. parodymų tikrumą, jų atitikimą esminėms faktinėms aplinkybėms, bei jų patikimumą ir įrodomąją vertę, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir kasacinės instancijos praktika. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Kartu kasacinio teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant bendrininkų, taip pat asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39¹ straipsnį, parodymus. EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų bylose, kuriose proceso teisingumas buvo ginčijamas atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį buvo panaudoti parodymai bendrakaltinamųjų ar kitų asmenų, dėl šių parodymų galimai gavusių tam tikrų privilegijų (pvz., 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2009 m. kovo 3 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje V. A. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 20309/02; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07). Nurodytos EŽTT praktikos analizė rodo, kad joje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgiant į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).
Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-340/2006); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).
Teismas liudytojų M. R. ir R. J. parodymų patikimumą vertina tuo aspektu, kiek jie patvirtina nustatytas esmines faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir ar nėra jų parodymuose tokių prieštaravimų, kurie paneigtų esmines faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad liudytojų M. R. ir R. J. parodymai patvirtina esmines faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nėra prieštaravimų, kurie paneigtų šių aplinkybių buvimą. Teismas daro išvadą, kad liudytojų M. R. ir R. J. parodymai kaip įrodymai BPK 20 straipsnio aspektu yra patikimi.
Liudytojai M. R. ir R. J. patvirtino tokias esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo datą, kad važiavo daryti nusikaltimo automobiliu „Opel Ascona“, kad išvakarėse prieš nusikaltimo vykdymą susitiko bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kad buvo ginkluoti ir su kaukėmis ant veidų, kad į (duomenys neskelbtini) ryte atėjo pašaliniai žmonės, kad atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusiukas, kad autobuso vairuotojas įnešė maišus į (duomenys neskelbtini), kad buvo susitarę kalbėti rusiškai, bet kalbėjo ir rusiškai ir lietuviškai, kad suguldė (duomenys neskelbtini) buvusius žmones ant grindų, kad surišo žmones, kad po įvykdyto plėšimo nuvažiavo į mišką, kad autobusiukas atsitrenkė į „Opel Ascona“ iš išdaužė galinį stopą, kad (duomenys neskelbtini) autobusiuką paliko miške, kad miške sudegino pirštines ir kaukes, kad išvažiavo į (duomenys neskelbtini).
Liudytojų M. R. ir R. J. dalį nurodytų esminių faktinių aplinkybių patvirtino plėšimo metu (duomenys neskelbtini) buvę nukentėjusieji. Būtent, kad įbėgo su kaukėmis ant veidų asmenys, kurie buvo ginkluoti, kad asmenys kalbėjo rusiškai ir lietuviškai, kad nukentėjusiuosius surišo.
Taip pat įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos esminės faktinės aplinkybės: miške rastas (duomenys neskelbtini) autobusiukas, rasta dviejų automobilių stabdymo žymės, pabirusios oranžinės spalvos ir raudonos spalvos žibintų stiklų šukės, kurios sutampa su liudytojų M. R. ir R. J. nurodytomis aplinkybėmis.
Taip pat daiktinių įrodymų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini) autobusiuką „Ford Tranzit“, buvo nustatyta, kad automobilio kairysis priekinis sparnas įlenktas, kairysis priekinis posūkio žibintas nuskeltas, plastmasinis juodas priekinis bamperis kairiame šone atvipęs. Tai taip patvirtina liudytojų nurodytą esminę faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) autobusiukas atsitrenkė į automobilį „Opel Ascona“.
Teismas, vertindamas aukščiau išdėstytus duomenis, daro išvadą, kad liudytojai R. R. ir R. J., nurodę esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios sutampa su byloje nustatytomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, yra tiesiogiai dalyvavę nusikaltimo padaryme.
Liudytojai R. R. ir R. J. patvirtino, kad kaltinamasis K. B. dalyvavo (duomenys neskelbtini) plėšime. Liudytojai taip pat, vykdant asmens atpažinimą pagal nuotraukas, atpažino K. B. kaip nusikaltimo padarymo bendrininką.
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį K. B. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo metu K. B. buvo inkriminuota, kad nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje. Nusikalstama veika yra padaryta iki Naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo dienos. Nusikaltimo padarymo metu galiojo 1961 metų baudžiamojo kodekso 18 straipsnio redakcija, kuri apibrėžė bendrininkavimo formas. Šiame Įstatyme nėra išskirta bendrininkavimo formos – organizuota grupė. Vadovaujantis LR BK 3 straipsnio nuostatomis, kad sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas neturi grįžtamosios galios. Todėl iš nusikalstamos veikos aprašymo yra šalinama, kad nusikalstama veika padaryta organizuotoje grupėje.
Kaltinamasis K. B. parodė, kad kaltinimas aiškus, dėl savo kaltės epizode dėl K. plėšimo negali pasakyti, nes senas laikotarpis.
Kaltinamojo K. B. kaltę patvirtina byloje esnatys įrodymai.
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad įvykį pamena. 2001-10-04 grįžo į bazę, parvažiavo pirmas, paskui-kombainai, sunkvežimiai. Norėjo kieme uždegti šviesą, išlipo iš mašinos, ėjo uždegti šviesą ir buvo užpultas plėšikų su kaukėmis. Pirma vienas jį užpuolė, susigrūmė, paskui daugiau atėjo, iš viso jų buvo 3-4. Iš jo atėmė pistoletą savigynai Walterį, mobilius du telefonus, akinius sulaužė. Pirmas, kuris jį sugriebė, buvo stambokas, aukštesnis ir stambesnis už jį; kiti buvo visokio sudėjimo, jį labai sumušė, pistoletą į galvą buvo įrėmę su žodžiais „šausiu“. Ginklo dėtuvės, kuri buvo rasta, anksčiau nebuvo matęs. Mąsto, kad ji galėjo būti nuo to ginklo, kuris jam buvo įremtas, dėtuvė buvo pamesta. Jo vienas telefonas buvo rastas purvyne, pervažiuotas automobilio. V. Š. yra jo darbuotojas, jis dirbo su kombainu ir grįžo iš laukų. Užpuolikai jį mušė labai skaudžiai, sakė, kad reikalinga mašina, jį nutraukė prie mašinos ir liepė įjungti signalizaciją, kad galima būtų važiuoti. Mašinoje buvo slapukas-jungtukas, kurį paspaudus užvedamas variklis. Užpuolikai privertė jį įjungti tą jungtuką. B. ir kiti jam žinomi tik bendrai, asmeninių ryšių neturėjo, nei vienas nedirbo pas jį. Jokios informacijos, kur dingo automobilis, neturi. Automobilyje buvo kooperatyvo spaudai dėtuvėje. Kai susiėmė su užpuoliku, matė, kad turėjo pistoletą, pitoletas buvo tikras, markės negali nustatyti, bet rankoje užpuolikas turėjo pistoletą. Įvykio vietoje buvo jau sutemę, asmenys buvo su kaukėmis, parsigriovė jį, mušė lazdomis, nebuvo kada juos identifikuoti. Ką kuris pavartojo jo atžvilgiu, pasakyti negali. Vienas telefonas buvo mašinoje, o kitas prie jo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2001 m. spalio 4 d. apie 19 val. 40 min. jis automobiliu Mitsubishi Pajero valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš laukų sugrįžo į saugyklą, kur laikomos daržovės, vaisiai, jo technika. Į saugyklą jis sugrįžo vienas, iš paskos atsilikę su žemės ūkio technika važiavo darbininkai. Jis sugrįžo pirmas tam, kad uždegti apšvietimą. Jis atvyko prie saugyklos kompresorinės elektros skydinės, kažkur apie 3 metrai nuo skydinės sustabdė automobilį, paliko įjungtą variklį ir uždegtus žibintus. Skydinė nerakinama ir jis pro duris užėjo į vidų. Tik įėjus pro duris, jis ranka siekė link pulto ir pajautė kaip jį sugriebė už pečių. Jis atsisuko į durų pusę ir pamatė aukštą apie 185-190 cm stamboko kūno sudėjimo vyrą, , kuris vilkėjo tamsiai, buvo užsidėjęs tamsią kaukę su išpjautomis skylėmis akims. Pamatęs vyrą jis įkišo ranką į kišenę kur laikė savigynai išduotą pistoletą Walter. Tuo metu jis pamatė kaip pro duris užeina dar trys tamsius drabužius vilkintys vyrai. Vyrai aukštoki, su kaukėmis ant galvų. Dar prieš jam pasisukant gavo smūgį į galvą. Kai buvo atsisukęs, tai vienas iš vyrų į lazdą panašiu daiktu jam sudavė smūgį į galvą.. Tuo pačiu metu jį spaudė prie žemės. Jis kniūbsčias parkrito ant grindų ir jį pradėjo daužyti. Daužė į šonus, galvą. Kiek buvo suduota smūgių tiksliai nežino, daugiau kaip trys. Po to rusų kalba su akcentu buvo pasakyta, kad reikalingas automobilis.. Jam buvo pasakyta, kad nušaus, kad rodytų signalizaciją. Tuo metu jam į galvą buvo įremtas kažkoks daiktas, gali būti pistoleto vamzdis. Tada jį pakėlė ir nuvedė prie automobilio. Jis ant signalizacijos pultelio parodė kaip išsijungia signalizacija. Po to, jis buvo nustumtas atgal link elektros skydinės, o visi 4 užpuolikai išvažiavo jo automobiliu, tuo pačiu keliu kaip jis buvo atvažiavęs. Užpuolikai jam iš rankų ištraukė pistoletą, ištraukė tuo metu kai jis atsisukinėjo į juos. Užpuolikai kalbėjo ir lietuvių kalba, tai buvo vietinė suvalkietiška tarmė. Automobilyje jis turėjo mobilaus ryšio telefoną Nokia 3210, prie savęs turėjo mobilaus ryšio telefoną SIEMENS, kuris grumtynių metu buvo iškritęs ir užpuolikai paėmė /t. 9, b.l. 90-92/.
Nukentėjusysis M. K. papildomų apklausų metu parodė, kad automobilyje buvo važtaraščiai, ŽŪB „V.“ spaudas; „Ūkininkas M. K.“ spaudas, Žemės ūkio kooperatyvas „S. C. R.“ spaudas, akiniai. Automobilio vertė 82 864 litų. Telefono Siemens vertė 1 999 litų, telefono Nokia vertė 300 litų, pistoleto Walter vertė 2700 litų, akinių vertė 150 litų /t. 9, b.l. 94, 95/.
Remiantis 2001-10-04 poėmio protokolu nustatyta, kad pas nukentėjusįjį buvo paimtas leidimas ginklui laikyti ir nešioti, automobilio registracijos liudijimas, telefono garantinis talonas /t.9, b.l. 103/.
Remiantis garantiniu talonu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2001-04-24 ŽŪK „S. C. R.“ buvo parduotas telefonas Siemens SL45 /t. 9, b.l. 105/.
Remiantis 2001-10-04 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime esanti žemės ūkio bendrovės „V.“ sandėlių teritorija. Šalia sandėlio kaip priestatas yra elektros skydinė. Elektros skydinės metalinės tinklinės durys apžiūros metu atidarytos. Apžiūros metu skydinėje ant žemės rastas laikrodis su nutrūkusia apyranke, akiniai, pistoleto dėtuvė su šoviniais /t. 9, b.l. 80- 89/.
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2001 m. spalio 4 d. apie 20 valandą važiuodamas traktoriumi prasilenkė su ūkininko K. džipu, kuriame sėdėjo daug vyrų. Priekyje džipo važiavo dar vienas automobilis, markės nežino, gali būti Audi arba Golf /t. 9, b.l. 109/.
Remiantis 2001-10-16 teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: kad M. K. nustatytos muštinės žaizdos galvoje, kairės kojos bei kairio dilbio sumušimai, kraujosrūvos kairėje rankoje; kad sužalojimai galėjo būti padaryti bukais ar buka briauniais daiktais galimai penkiais poveikiais /t. 9, b.l. 113/.
Remiantis 2001-11-08 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2001-10-04 M. K. plėšimo vietoje rasta dėtuvė yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoleto (TT) dalis. Dėtuvėje buvę aštuoni šoviniai yra šaudmenys- fabrikinės Rusijos gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai /t. 9, b.l. 122-123/.
Remiantis 2001-10-09 daiktinių įrodymų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje ir pas M. K. paimti daiktai. Apžiūros metu nustatyta: kad transporto priemonės registracijos liudijimas išduotas 2000 m. gamybos automobiliui Mitsubishi Pajero valst. Nr. (duomenys neskelbtini); kad M. K. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešioti pistoletą (revolverį) savigynai- 7,65 mm kalibro pistoletą „Walter-PP“ Nr. 09543 /t. 9, b.l. 126-128/.
Liudytojas M. B. 2002-02-27 apklausos metu parodė, kad 2002 m. vasario mėnesio antroje pusėje prie (duomenys neskelbtini) ŽŪB arkinio sandėlio rado sulaužytą mobilaus ryšio telefoną Siemens. Jis žinojo, kad tokį telefoną turėjo M. K., todėl šį telefoną pastarajam parodė. K. patvirtino, kad tai jo telefonas, kuris buvo pagrobtas kartu su automobiliu 2001 m. spalio mėnesį /t. 9, b.l. 186/.
Liudytojas R. J. 2015-10-29 apklausos metu parodė, kad 2001 metais rudenį, tiksliau laiko neprisimena, tai buvo rugsėjo-spalio mėnesių laikotarpiu, kažkur savaitė iki nusikaltimo padarymo pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo G. Ž. su E. J.. Tuo metu žinojo jų vardus ir pavardes. G. Ž. amžius nusikaltimo dienai buvo apie 32-33 metus, ūgis apie 2 metrus, stambaus kūno sudėjimo, sportiškas. Su G. Ž. susipažino per H. Ž., kadangi jie buvo draugai. Susipažino 2000 metų pabaigoje- 2001 metų pradžioje, tiksliau neprisimena. Nuo pažinties tekdavo bendrauti, kartu pabūti ir praleisti laisvalaikį ar pažaisti krepšinį. G. Ž. turėjo pravardę „K.“. Su J. susipažino irgi per Ž., panašiai kaip ir su Ž.. Kai Ž. ir J. atvažiavo, tai Ž. jam pasakė, kad yra turtingas ūkininkas, kuris važinėja nauju automobiliu ir kad galima atimti automobilį. Man pasakė, kad reikia daugiau žmonių, kad pakalbėjo ir su K. B., taip pat pasakė, kad reikia kartu nuvažiuoti apsižiūrėti kur ūkininkas dažniausiai lankosi. Ūkininko nei vardas nei pavardė nebuvo pasakyti, tik minėjo pasakė, kad turi sandėlius (duomenys neskelbtini) kaime ir dažnai ten būna. Jam atrodo, kad į (duomenys neskelbtini) pirmą kartą nuvažiavo tą patį vakarą. Taip pat apsižiūrėti buvo nuvažiavę dar kartą. Pirmą kartą važiavo Ž. automobiliu, atrodo Audi markės vyšninės perlamutrinės spalvos. Automobilį vairavo Ž., kartu važiavo J., jis ir K. B.. Pas jį atvažiavo trise. Jis atsisėdo į galinę sėdynę šalia B., o J. sėdėjo šalia vairuojančio automobilį Ž.. Antrą kartą važiavo tuo pačiu automobiliu ir tie patys asmenys. Tiek pirmą, tiek antrą kartą matė, kad tuo pačiu laiku apie 19-20 valandą ūkininkas atvažiuoja su automobiliu. Šiuo metu tiksliai neprisimena automobilio markės, bet tai buvo japonų gamybos visureigis. Atvažiavęs į teritoriją ūkininkas užrakina angarus ir išvažiuoja. Stebėjimo metu jis matė, kad ūkininkas, tai yra pagyvenęs vyras, kiek šlubavo. Po antro karto kai stebėjo aplinką, Ž. pasakė, kad reikia po kelių dienų atvykti ir atimti automobilį. Ž. sakė, kad atimtą automobilį vairuos J., kuris gerai vairuoja. Ūkininką reikės pulti keturiese ir sučiupti, po to, paimti raktus, paklausti dėl slapuko, jei neužkurtų automobilio. Ž. apie tai, kad bus naudojamas koks ginklas nesakė, nebuvo liepta susirasti ginklų ar rišimo priemonių. Nusikaltimo dieną jis buvo paimtas iš namų. Atvažiavo Ž. su J. tuo pačiu automobiliu Audi. Jis neprisimena ar B. buvo automobilyje ar pastarąjį paėmė po jo. Po to, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir kiek toliau nuo sandėlių paliko savo automobilį. Ž. pasakė, kad po užpuolimo visi su Audi važiuos pirmi ir žiūrės kelią, o J. su pagrobtu automobiliu važiuos iš paskos. Buvo pasakyta, kad po nusikaltimo reikės važiuoti šalutiniais keliukais pro (duomenys neskelbtini) kaimą, tiksliau nepaaiškino. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini), buvo sutemę. Tada keturiese nuėjo link teritorijos tvoros ir laukė vietoje, kuri yra netoli angaro, kurį rakindavo ūkininkas. Palaukus apie pusvalandį, atvažiavo ūkininkas su savo automobiliu. Buvo galimai 18-20 valanda, tiksliau neprisimena. Ūkininkas automobilį paliko prie angaro ir ėjo kaip jis suprato kažką užrakinti ar atrakinti. Jis neprisimena ar ūkininko automobilio variklis buvo išjungtas ar veikiantis. T. Ž. pasakė: „puolam“. Pirmas nubėgo Ž., jis ir kiti iš paskos. Jų laukimo vieta buvo kažkur per 10 metrų atstumu iki ūkininko buvimo vietos. Pirmas ūkininką iš nugaros rankomis apglėbė Ž., ūkininkas pradėjo rėkti, muistytis. Jis ir kiti pradėjo tikrinti kišenes, prie ūkininko buvo visi, tai yra Ž., kuris laikė, jis, B. ir J.. T. Ž. sušuko, kad ūkininkas turi ginklą ir šį vyrą griovė ant žemės ir pats užgulė. Kažkas paėmė ginklą, iš kur buvo paimtas ginklas ir kas paėmė jis nematė, bet ūkininkas iškarto aprimo, nes galimai išsigando, nes ginklas buvo pas juos. Kai ūkininkas apsiramino, pasakė, „ko reikia“. Atrodo J. paklausė kur raktas ir ar yra slapukas. Ūkininkas atsakė, kad raktas automobilio spynoje, o slapukas įrengtas prie bėgio svirties, kad ranka jaučiama knopkė. Sakė, kad užkūrus variklį reikia paspausti knopkę. Jis nematė ar ūkininką kas mušė, pats nemušė, tiesiog kai vyko grumtynės, tai laikė ūkininko rankas, kad nesipriešintų, tai vyriškis galėjo būti sužalotas. Jis šiuo metu neprisimena ar kas turėjo kokius nors įrankius mušimui, jam atrodo, kad tokių nebuvo ir jis asmeniškai tikrai jokio įrankio neturėjo. Jam atrodo, kad kažkas paėmė iš ūkininko telefoną ir metė į žemę bei sudaužė, kad nepaskambintų. Jis asmeniškai jokių daiktų nepaėmė, nematė, kad kas iš jų būtų paėmęs kokius ūkininko daiktus. J. nubėgo prie automobilio ir jį užkūrė, pasakė, kad viskas gerai. T. Ž. pasakė, kad ūkininkas gulėtų ramiai kol jie išvažiuos. Kiek prisimena su ūkininku kalbėjo lietuvių kalba, kalbėjo Ž. ir dėl slapuko klausė J.. Jis pamatė, kad J. pradėjo važiuoti, tada jis, B., Ž. nubėgo link palikto automobilio Audi. Pamatė, kad J. jų nelaukė ir pirmas greitai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jie bandė pasivyti ir aplenkti, tačiau to padaryti nepavyko. Jam atrodo, kad Ž. skambino ir telefonu klausė kur J. yra, į ką J. atsakė, kad jau kirtęs sankryžą. Jis turėjo padėti kirsti (duomenys neskelbtini) sankryžą, tai yra sankryžą nuo kurios vienodai apie 10 kilometrų yra nutolę (duomenys neskelbtini) miestelis. Tada jie trise nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir Ž. jį pirmą nuvežė namo. Važiuojant iš nusikaltimo vietos vairavo Ž. ir kažkuriuo momentu nusikeikęs pasakė, kad pametė savo ginklo apkabą, šią apkabą pametė grumtynių su ūkininku metu. Jam tai buvo netikėta, nes kad Ž. turės ginklą jis nežinojo ir nusikaltimo vietoje ginklo nematė, todėl nieko negali pasakyti apie ginklą ir kaip ta apkaba buvo pamesta. Užpuolimo metu kiek prisimena kaukių neturėjo, galėjo dėvėti kepurę, kapišoną. Jis asmeniškai vilkėjo striukę su kapišonu, o po striuke vilkėjo treninginį švarkelį, kurio apykaklė buvo užsegta ir virš striukės, galėjo siekti burną. Jam atrodo, kad ūkininkas negalėjo matyti jų veidų, nes buvo užpultas iš nugaros, vėliau ant pilvo paguldytas ant žemės. Jis asmeniškai nusikaltimo metu ūkininko veido nematė, todėl šio vyriškio atpažinti negali. Prisimena, kad vyras buvo labai stambus ir žemo ūgio. Po nusikaltimo iš vietinės spaudos sužinojo, kad automobilis buvo pagrobtas pas labai (duomenys neskelbtini) žinomą visuomenės atstovą, kuris padėdavo, remdavo sportą, organizuodavo galiūnų renginius, dabar žino nukentėjusiojo pavardę- K.. Prieš nusikaltimą, kad bus užpultas būtent K., nežinojo. Kur buvo po nusikaltimo nuvarytas automobilis nežino. Kažkur po savaitės K. B. jam į namus atvežė 500 JAV dolerių ir pasakė, kad ir jis gavo 500 JAV dolerių. Taip pat B. pasakė, kad jam reikėjo pagrobtą visureigį nuvaryti į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) rajoną ir kažkur palikti. S. B. nepasakojo. B. nepasakojo nei kaip varė automobilį nei kas lydėjo ar koks tolesnis šio automobilio likimas. Pokalbio metu B. tik paminėjo, kad jam varant automobilį buvo įduotas ir iš ūkininko pagrobtas ginklas ir liepta išmesti į(duomenys neskelbtini) važiuojant per (duomenys neskelbtini) tiltą. Ar ginklą B. išmetė ar ne nesakė, jis suprato, kad B. turėjo pasielgti kaip buvo pasakyta. B. neminėjo kas jam padavė ginklą ar Ž. ar J. /t. 11, b.l. 142- 146/.
Analogiškus parodymus R. J. davė apklaustas kaip įtariamasis /t. 11, b.l. 66-69, 93-95/.
Tyrimu metu apie savo padarytą nusikalstamą veiką R. J. pranešė nuoširdžiu prisipažinimu /t. 11, b.l. 63/.
Remiantis 2015-02-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad R. J. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino E. J. /t. 11, b.l. 70-72/.
Remiantis 2015-02-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad R. J. kaip nusikalstamos veikos bendrininką atpažino G. Ž. /t. 11, b.l. 73-75/.
Remiantis 2015-02-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad R. J. nurodė jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, parodė vietą kurioje buvo užpultas nukentėjusysis bei pasišalinimo iš nusikaltimo vietos kelią /t. 11, b.l. 77-86/.
Savo parodymus apie M. K. apiplėšimą R. J. patvirtino 2015-05-18 akistatoje su K. B.. Akistatos metu K. B. nei paneigė nei patvirtino R. J. parodymų, nes neprisiminė, kad jo gyvenime 2001 metais būtų toks įvykis kaip automobilio plėšimas /t. 11, b.l. 87/.
Prokuroro 2015-10-07 nutarimu, kurį 2015-10-09 patvirtino Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsniu, pripažinus, kad R. J. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas /t. 11, b.l. 133-137/.
2015-06-08 prokuroro nutarimais paskelbta įtariamųjų E. J. ir G. Ž. paieška /t. 10, b.l. 29, 89/.
Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr.PP-1670-929/2015 nustatyta, kad buvo leista atlikti kratą E. J. gyvenamojoje vietoje /t. 10, b.l. 5-6/.
Remiantis 2015-05-20 kratos protokolu nustatyta, kad buvo atlikta krata E. J. gyvenamojoje vietoje, kurios metu rasti ir paimti: vokas ir laiškas rašytas K. B. I. J., fotonuotrauka /t. 10, b.l. 7-9/. Kratos metu paimti daiktai apžiūrėti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos /t. 10, b.l. 10- 14/. Remiantis apžiūros protokolu ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus poskyrio viršininko 2016-02-08 pažyma /t. 10, b.l. 80/ nustatyta, kad kartu vienoje fotonuotraukoje yra fiksuoti G. Ž., E. J., K. B. ir R. J.. Remiantis K. B. laiško turiniu matyti, kad K. B. įspėja E. J. apie atliekamą tyrimą dėl M. K. apiplėšimo.
Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr.PP-1669-929/2015 nustatyta, kad buvo leista atlikti kratą G. Ž. gyvenamojoje vietoje /t. 10, b.l. 70-71/.
Remiantis 2015-06-10 kratos protokolu nustatyta, kad buvo atlikta krata G. Ž. gyvenamojoje vietoje, kurios metu rastos ir paimtos 6 fotonuotraukos. Kratos metu paimtos fotonuotraukos apžiūrėtos ir pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos /t. 10, b.l. 75- 79/. Remiantis apžiūros protokolu ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus poskyrio viršininko 2016-02-08 pažyma /t. 10, b.l. 80/ nustatyta, kad kartu vienoje fotonuotraukoje yra fiksuoti G. Ž., E. J., H. Ž..
Teismas, vertindamas įrodymus, daro išvadą, kad Išdėstyti duomenys yra gauti įstatymu nustatyta tvarka atitinka LR BPK 20 straipsnio reikalavimus ir laikytini įrodymais. Išdėstyti įrodymai, iš esmės vienas kitam neprieštarauja, vienas kita papildo, todėl vertintini kaip išsamūs, pagrįsti, teisingi ir jais galima remtis nustatant nusikalstamos veikos sudėtį, aplinkybes bei nustatant nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Aptartų įrodymų pagrindu nustatytas nusikaltimo laikas, vieta ir mechanizmas. Remiantis R. J. parodymais nustatyti plėšime dalyvavę asmenys. R. J. parodymai nuoseklūs, juos patvirtina kiti ištirti įrodymai, o būtent nukentėjusio parodymai, įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas turėtų motyvą apkalbėti K. B.. Tai, kad tarp nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų buvo glaudūs tarpusavio ryšiai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai- kratų metu rastos fotonuotraukos. Vien tai, kad liudytojo R. J. nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu buvo pamesta ginklo apkaba, ką patvirtino ir nukentėjusysis M. K., kad įvykio vietoje buvo rasta ginklo apkaba. Be to, R. J. patvirtina ir kitas esmines faktines įvykio aplinkybes. Tai nurodo, kad pirmas ūkininką iš nugaros rankomis apglėbė Ž., kad Ž. sušuko, kad ūkininkas turi ginklą ir šį vyrą griovė ant žemės ir pats užgulė, kad J. paklausė kur raktas ir ar yra slapukas. Ūkininkas atsakė, kad raktas automobilio spynoje, o slapukas įrengtas prie bėgio svirties, kad ranka jaučiama knopkė. Sakė, kad užkūrus variklį reikia paspausti knopkę, kad kažkas paėmė iš ūkininko telefoną ir metė į žemę bei sudaužė, kad nepaskambintų. Šios nurodytas liudytojo aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo M. K. patvirtintomis aplinkybėmis. Taip pat įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės.
Taigi, teismas daro išvadą, kad liudytojo R. J. parodymai atitinka įvykio esmines faktines aplinkybes ir vertinami kaip teisingi.
Teismas daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas daryti išvada, kad kaltinamojo K. B. kaltė įrodyta ir padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 254 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 1961 metų Baudžiamojo kodekso 1995 metų 272 straipsnio redakcija:
2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai- plėšimas padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų, panaudojant šaunamąjį ginklą;
sankcija nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos;
3 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai- plėšimas, susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu arba padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, arba stambiu mastu, arba itin pavojingo recidyvisto;
sankcija laisvės atėmimas nuo šešerių iki dvylikos metų su bauda ar be baudos.
Įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui atsakomybė už plėšimą numatyta BK 180 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija):
2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai- plėšimas padarytas įsibraunant į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą;
sankcija- laisvės atėmimas iki 7 m.
3 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai- plėšimas, panaudojus šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba didelės vertės turto pagrobimas
sankcija- laisvės atėmimas nuo dviejų iki dešimties metų.
BK 180 str. 3 d. 2003-07-04 įstatymo redakcija Nr.IX-1706 įsigaliojo 2003-07-25 kaip kvalifikuojančią šią dalį aplinkybe numatė plėšimą ir dalyvaujant organizuotoje grupėje. Sankcija nuo 2 iki 10 m.
2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. redakcija, šioje redakcijoje BK 180 straipsnio 3 dalis papildyta kvalifikuojančiu požymiu kai plėšimo metu pagrobiama didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčio vertybės.
Lyginant BK 272 str. ir 180 str. bendras kvalifikuojantis požymis išlieka - šaunamojo ginklo panaudojimas.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi baudžiamasis įstatymas panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusios asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią.
Taigi nagrinėjamos nusikalstamos veikos įstatymo taikymo redakcija palankiausia kaltinamajam yra BK 180 straipsnio 3 dalis- 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija su nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu,- panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį.
Aukščiau aptarti nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad užpuolimo metu buvo grasinama šaunamuoju ginklu, grasinama aktyviai įremiant į galvą. Liudytojai J. ir R. patvirtino, kad nusikalstamos veikos metu buvo naudoti šaunamieji ginklai. Aukščiausiojo teismo praktikoje kvalifikuojančiam požymiui – šaunamojo ginklo panaudojimui, inkriminuoti, kaip esminės sąlygos nurodomos- 1) šaunamasis ginklas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) plėšimo metu ginklas turi būti panaudotas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Teisminėje praktikoje ginklo panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio žalojančių ar kovinių savybių panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį ginklą. Teismas daro išvadą, kad aptarti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimo metu buvo naudojami šaunamieji ginklai. Taip pat šalinama iš kaltinimo organizuota grupė.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto.
Kaltinamajam palankiausia BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio 2003 balandžio 10 d. įstatymo Nr.IX-1495 redakcija, kuri įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., tai yra įsigaliojus 2000 m. baudžiamajam kodeksui.
Minėtoje normoje numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. BK 180 str. 3 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių.
BK 95 straipsnio 1 d. 2 punkte numatyta 1 dalies 1 punkto taikymo išlyga, jeigu per nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Minėtos redakcijos BK 95 straipsnio 4 dalyje (šiuo metu galiojančioje redakcijoje 8 dalyje) numatyta, kad jeigu asmuo iki 95 straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Remiantis 2005-10-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 m., remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2005-05-12 nuosprendžiu, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn., 2007-02-21 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 2 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės;
Remiantis 2014-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį- 240 MGL (31200 Lt) bauda, LR BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinė bausmė- 160 MGL (20800 Lt) bauda.
Remiantis 2005-10-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio nustatomąja dalimi K. B. nusikalstamą veiką padarė padarė 2004 m., todėl senatis už 2000 m. nusikalstamą veiką nutrūko ir pradėta skaičiuoti nuo 2004 metų.
Remiantis 2014-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio nustatomąja dalimi K. B. nusikalstamą veiką padarė padarė 2013 m. gruodžio 18 dieną. Taigi, nuo šios dienos skaičiuojama senatis ir ji nėra pasibaigusi.
Dėl amnestijos taikymo
Lietuvos Respublikos Įstatymas Dėl Amnestijos Akto (2000m. balandžio 11 d. Nr.VIII-1619) yra netaikomas, nes šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad amnestija taikoma už nusikaltimus, padarytus iki 2000m. vasario 29 dienos imtinai.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį (2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 redakcija) nuostatos taikomos nusikalstamoms veikoms, išvardytoms pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso straipsnius ir jų dalis. Jeigu pagal minėto įstatymo 8 str. amnestija už nusikaltimą, nustatytą 1961 m. Baudžiamajame kodekse netaikoma, tai ir perkvalifikavus šią veiką pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą amnestija negali būti taikoma (Kasacinės nutartys 2K-584/2003, 2K-27/2004). Minėtame 8 straipsnyje nurodyta, kad amnestija netaikoma už plėšimą (BK 272 straipsnio 2 ir 3 dalys), taigi už abi veikas- (duomenys neskelbtini) plėšimas ir M. K. plėšimas,- amnestija netaikoma.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. B., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, nustatydamas bausmės dydį K. B., atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkius smurtinius nusikaltimus. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės yra bendrininkų grupė ir savanaudiškos paskatos. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo didelis laiko tarpas, bei jis tapo neįgalus, todėl jam skiriama bausmė artima minimaliai.
LR BK 76 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.
Remiantis medicininiais dokumentais ir liudytojos Z. M. parodymais nustatyta, kad 2016-07-23 jos brolis kaltinamasis K. B. patyrė sunkią traumą. K. B. būklė itin sunki- rankų pirštai nejuda pritraukti, vieną ranką pajudina, o daugiau niekas nejuda. Ištariami žodžiai sunkiai suprantami, jeigu susijaudina prasideda traukuliai, traukuliai prasideda nevalingai. Pavalgyti, atsisėsti pats negali. Fizinė būklė per tuos du metus nepagerėjo.
Remiantis teismo medicininės ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. B. savarankiškai nejuda, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. K. B. diagnazuota C4 ir C5 (IV-o ir V-o kaklinių slankstelių) lūžiai, kaklinės dalies nugaros smegenų trauminė liga, kaklinis trauminis mielitas ASIA-B yra laikoma sunkia nepagydoma liga, įtraukta į LR Teisingumo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 308/V-1247 patvirtintą „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Iš specialisto išvados seka, kad per gydymo laikotarpį K. B. būklė praktiškai be teigiamos dinamikos, tokios dinamikos tikimybė ir toliau išlieka nykstančiai maža.
Remiantis teismo medicinos eksperto A. S., kuris prieš posėdį susipažino su naujais medicininiai dokumentais, parodymais nustatyta, kad K. B. būklė blogėja, kad pagal tokią būklę negali atlikti jokios bausmės. Nauji medicininiai dokumentai pagrindžia ekspertizės išvadą, kad pagijimo dinamika eina mažėjimo tvarka. Po patirtos traumos- kaklinės nugaros smegenų pažeidimo, sugyti, nervai atsistatyti, žmogus gali pradėti savarankiškai judėti bei atlikti judesius, tokios tikimybės nėra.
Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2019-03-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. nustatytas 0 procentų darbingumo lygis.
Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2019-03-07 specialiųjų proreikių nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Teismas daro išvadą, kad medicininiai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. B. yra visiškai neįgalus, pats negali atlikti jokių veiksmų, jam reikalinga nuolatinė globa. Taigi, jis negali atlikti jam paskirtos bausmės. Jam taikoma LR BK 76 straipsnio nustatytas pagrindas ir jis nuo bausmės atlikimo atleidžiamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) - (duomenys neskelbtini) skyriaus plėšimas; pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 254 straipsnio 2 dalyje – M. K. plėšimas ir ginklo grobimas ir jį nubausti:
- pagal LR BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal LR BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal LR BK 254 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams;
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą septynerius metus.
Lietuvos respublikos BK 76 straipsnio pagrindu K. B. atleisti nuo bausmės dėl ligos.
Kardomąją priemonę panaikinti.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.