Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Elenos Vainienės (pirmininkė ir pranešėja), Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. (R. P.) prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama R. P. baudžiamoji byla, kurioje Panevėžio apygardos teismas 2017-05-15 nuosprendžiu R. P. (R. P.) pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bei BK 64 straipsnio 3 dalimi, R. P. teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 140 MGL (6778,80 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

2. Nuteistasis R. P. Panevėžio apygardos teismo 2017-05-15 nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimas buvo paskirtas 2017 m. rugpjūčio 30 d., tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl nuteistojo gynėjo laikino nedarbingumo. Sekantis teismo posėdis numatytas 2017 m. spalio 11 d.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo prašymą – pakeisti kardomąją priemonę tenkinti, o prokuroras prašė prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. P. prašymas tenkinamas.

5.1. R. P. Panevėžio apygardos teismo 2017-05-15 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), kurių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą, ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo. Už šių nusikalstamų veikų padarymą jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

5.2. Nuteistajam R. P. Panevėžio apygardos teismo 2017-05-15 nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

5.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, remiantis kuriomis teismas sprendė nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, formaliai yra nustatytos. Tačiau net ir formaliai nustačius suėmimo taikymo pagrindus, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t.y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo klausimą BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.

5.4. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, inter alia ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo, kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.

5.5. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė, įskaitant ir suėmimą, panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5.6. Teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio apygardos teismas, 2017-05-15 nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam R. P. griežčiausią kardomąją priemonę, pernelyg sureikšmino nusikaltimo, už kurio padarymą jis nuteistas, sunkumą ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors R. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie nuteistojo asmenybę, socialinius ryšius ir panašiai. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. P. turi gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, ruošiasi sukurti šeimą, charakterizuojamas teigiamai. Viso anksčiau vykusio proceso metu jis laikėsi teisėsaugos institucijų pareigūnų bei teismo nurodymų, proceso eigai netrukdė. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo laukdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

5.7. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam R. P. švelnesnę kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas yra pakankama priemonė, kad nuteistasis R. P. negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos, pasislėpti bei daryti naujų nusikalstamų veikų, o būdamas nesuimtas jis turėtų galimybę sukurti šeimą, ja rūpintis, dirbti, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti R. P. (R. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nuteistąjį R.P. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nuteistajam R. P. (R. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nuteistąjį R. P. neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo.

Išaiškinti nuteistajam R. P., kad jis turi pareigą šaukiamas atvykti pas teisėsaugos pareigūnus, prokurorą, teisėją ir į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

Įspėti nuteistąjį R. P., kad neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos sąlygas, jam vėl gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas arba intensyvi priežiūra.

Nutarties dalį dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti pasirašymo pavesti vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijai.

Nutarties kopiją pasirašytinai įteikti suimtajam R. P..

Nutartį vykdymui išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (adresu: Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius 03205), Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui (adresu: Lukiškių skg. 6, Vilnius 01108).

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.