Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-174-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2008-10-03
Bylos Nr.
1A-378-174-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Eduardas Maškevičius
Nukentėjusysis
N. T.
Nuteistasis
R. T.
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A–378-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1, 1.2.27.5, 2.1.7.4 (S) .

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2008 m. spalio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjui Sauliui Vaičiūnui,nukentėjusiajai N. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., 290 str. ir nuteista:

pagal BK 284 str. 1 d., paskirta 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 290 str., paskirta 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 25 MGL dydžio (3125 Lt) bauda.

Priteista iš R. T. 60 Lt turtinė žala, 1000 Lt neturtinė žala N. T..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteista už tai, kad ji 2006-12-03, apie 3.30 val., viešoje vietoje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto laiptų aikštelėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiajai N. T., tyčia dešine ranka smogė nukentėjusiajai vieną kartą į galvą, po to, atsisėdusi laiptinėje ant grindų, kojomis vieną kartą įspyrė pastarajai į pilvą ir du kartus į kairę koją. Tęsdama nusikalstamą veiką pirmo aukšto laiptų aikštelėje rankomis tempė N. T. už chalato link savęs ir atsisėdusi ant laiptinės grindų kojomis vieną kartą įspyrė į pilvą, po du kartus į kairę bei į dešinę koją, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai galvos minkštųjų audinių paburkimą ir odos nubrozdinimą viršugalvio kairėje, paviršinius odos nubrozdinimus dešinės plaštakos II-III pirštų tiesiamuosiuose paviršiuose, išilginės krypties linijinius odos nubrozdinimus kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, įstrižinės krypties odos nubrozdinimus krūtinės ląstos dešiniame priekiniame paviršiuje. Tokiu būdu R. T. nežymiai sutrikdė N. T. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, ji 2006-12-03, apie 01.30 val., pagal N. T. telefoninį pranešimą Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės vyresniajam patruliui S. G. ir vyriausiajam patruliui A. K. atvykus į (duomenys neskelbtini), antro aukšto laiptų aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) buto, R. T. necenzūriniais, žeminančiais žmogaus garbę ir orumą žodžiais įžeidinėjo uniformuotus savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus S. G. ir A. K., taip įžeisdama savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. l d. l p.). Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad konflikto priežastis buvo iš jos buto sklindantis triukšmas, kad visa tai vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, vidurnaktį, neva dėl šios priežasties buvo pažadinti kelių butų kaimynai ir todėl buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Tvirtina, kad jai nebuvo inkriminuota pasekmė, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta dėl iš jos buto sklidusio triukšmo. Teigia, kad dėl triukšmo iš buto ji nebuvo patraukta ir administracinėn atsakomybėn, todėl yra nepagrįsta policijos pareigūnų išvada apie tai, jog jų pranešimas pasitvirtino. Liudytojai (O. B., A. I., J. M.) nurodė, kad naktį prabudo dėl beldimo į duris, ir teisme jie tai patvirtino. Pati N. T. patvirtino, kad neva dėl to, kad neveikė buto durų skambutis, ji beldė ir spardė jos buto duris. Taigi triukšmas, sutrikdęs visuomenės rimtį, buvo N. T. veiksmų pasekmė. Tolesni konflikto tarp apeliantės ir N. T. veiksmai buvo nukreipti ne į visuomenės rimties sutrikdymą, o buvo išdava tarp jų susiklosčiusių priešiškų santykių. Apeliantės ir N. T. priešiškus santykius patvirtina teikimas dėl N. T. pareiškimo tyrimo (t. 2, b.1. 66), iš kurio matyti, kad jau iki aptariamo konflikto N. T. nepagrįstai ją skųsdavo. Apylinkės teismas, vertindamas apeliantei padarytus kūno sužalojimus, teigia, neva liudytojai patvirtino, kad ji pati griuvinėjo, daužė galvą į žemę, vaizdavo nualpusią. Tačiau tokios išvados prieštarauja specialisto išvadoms ir norint jas paneigti reikalingos specialios žinios išsiaiškinti, ar jai nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti teismo nuosprendyje nustatytais būdais – griuvinėjant, daužant galvą. Teismas neturėjo pagrindo iš fotonuotraukų padaryti išvados, kad ji „pozuoja“, žargstosi. Aplinkybes, kad ji griuvinėja, pozuoja, nurodę liudytojai negali būti objektyviu įrodymų šaltiniu: policijos pareigūnai susiję asmeniniais ryšiais su N. T., nes jie yra jos sutuoktinio bendradarbiai, be to, N. T. yra anksčiau dirbusi viešosios policijos patrulių rinktinėje. Liudytoja E. pakeitė parodymus, nes ji buvo priversta nutraukti darbinius santykius apeliantės įmonėje, ir šią aplinkybę pati liudytoja pripažino. Apeliantė taip pat teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nuoseklūs: jie skyrėsi dėl to, kokie sužalojimai buvo padaryti N. T. ir jai, dėl to, kas atvykusius policijos pareigūnus pasitiko, kas buvo išėję į laiptinę. N. T. parodymai apie jai padarytus konflikto metu kūno sužalojimus neatitinka specialisto nustatytų. Tokiu būdu apylinkės teismas iš esmės tyrė tik N. T. pareiškime nurodytą versiją, o jos pareiškimas nebuvo tiriamas.

Apeliantė teigia, kad neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. Teismas vadovavosi tik nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais, kurių tikrumu ji abejoja dėl anksčiau nurodytų aplinkybių. Teigia, kad nėra aišku ir dėl policijos pareigūnų siuntimo į jos butą, abejoja, ar jie buvo pareigas einantys valstybės tarnautojai. Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko I. I. pažyma patvirtino, kad buvo siunčiamas S. G., tačiau nieko nepasisakyta apie A. K.. Be to, ir S. G. siuntimas turėjo būti patvirtintas ne tik pažyma, bet ir oficialių dokumentų apie tai, kad 2006-12-03 buvo oficiali jo tarnybos atlikimo diena, tuo labiau, kad į įvykio vietą buvo vykstama pagal policijos bendradarbio iškvietimą. Kad tyrimui, susijusiam su policijos bendradarbiu, taikytini ypatingi reikalavimai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad visas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas vidaus tyrimo grupės tyrėjo, o ne bet kurio kito nusikaltimus tiriančio pareigūno. Abejoti S. G. ir A. K. įžeidimu verčia ir tai, kad pareiškimas apie įžeidimą buvo pareikštas tik papildomos apklausos metu.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino N. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio pareiškime N. T. nurodė, kad neturtinė ir turtinė žala jai buvo padaryta dėl jai padaryto sumušimo, dėl to, kad apie tai buvo viešai paskelbta masinės informacijos priemonėmis ir tuo ji buvo apšmeižta, pažeminta, sumenkintas jos autoritetas. Tokiais pagrindais ir motyvais teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio, nes jie nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškinį teismas tenkino ne N. T. ieškinio pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais, o dėl to, kad ji patyrė pažeminimą žmonių akivaizdoje, kad ji neva nežymiai sutrikdydama N. T. sveikatą sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą. Tokių aplinkybių N. T. savo ieškinio pareiškime nurodžiusi nebuvo ir jų nesiejo su jai padaryta turtine ir neturtine žala.

Nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. T. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 290 str. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai R. T. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino nukentėjusiųjų N. T., A. K., S. G., liudytojų M. V., O. B., taip pat J. E. parodymus, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolą, specialisto išvadas, išrašą iš Klaipėdos m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus žurnalo, kuriuos patikrino teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad nakties metu triukšmas kilo iš nuteistosios buto dėl garsios muzikos, todėl ji paskambino ir iškvietė policiją. Būtent dėl triukšmo ji kvietė policiją ir antrą kartą. Paskui ji pati bandė belstis į R. T. buto duris, siekdama susitarti dėl keliamo triukšmo sumažinimo. Nukentėjusioji parodė, kad R. T., atidariusi savo buto duris, sudavė jai kelis smūgius. Konfliktas tarp šių moterų nebuvo trumpalaikis. Jis tęsėsi laiptinėje, tiek antrame, tiek pirmame aukšte. Minėti liudytojai patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Policijos pareigūnai A. K. ir S. G. patvirtino aplinkybę, kad jie pirmą kartą buvo nuvykę pas nuteistąją į namus, nes buvo skundžiamasi dėl iš jos buto keliamo triukšmo. Dėl analogiškos priežasties jie buvo kviesti dar kartą tuo pačiu adresu. Kad buvo atvykę policijos pareigūnai pas nuteistąją, patvirtino ne tik liudytoja O. B., bet ir svečiuose pas nuteistąją buvę L. P., A. E., J. E.. Dėl triukšmo į įvykio vietą buvo iškviesti ir kiti policijos pareigūnai M. V. kartu su nukentėjusiosios vyru G. T..

Kaip matyti iš šių minėtų liudytojų parodymų analizės, šiuos parodymus tiesiogiai patvirtina, taip pat ir papildo kiti byloje esantys įrodymai, kurių visetas atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Liudytojai M. V., O. B., taip pat J. M. matė tarp R. T. ir N. T. vykusį susistumdymą. Liudytojas M. V. patvirtino aplinkybę, kad R. T. griebė už plaukų N. T., vėliau matė, kaip ji buvo specialiai nukritusi ir prašė, kad ją fotografuotų (t. 3, b. l. 76–77). Liudytoja O. B. patvirtino aplinkybę, kad nuteistoji sudavė smūgį jos sesei N. T., matė, kaip ji sėdėdama ant žemės spardė nukentėjusiąją kojomis. Ji taip pat patvirtino, kad matė, kaip nuteistoji liepė draugei fotografuoti (t. 3, b. l. 77–78). Liudytoja J. M. patvirtino, kad jos kaimynės R. T. su N. T. mušėsi. Ji pabudo nuo beldimo į duris. Triukšmo iš nuteistosios buto negirdėjo, nes jos buto sieną skiria koridorius (t. 3, b. l. 122–125).

Apylinkės teismas teisingai išaiškino BK 284 str. 1 d. reglamentuojamos nusikaltimo sudėties objektyviuosios pusės požymius. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad kaimynai pabudo dėl beldimosi į duris. Šią aplinkybę nurodė tik liudytoja J. M.. Triukšmas, kilęs iš nuteistosios buto, buvo tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios kilusio konflikto priežastis. Būtent dėl triukšmo nukentėjusioji skambino į policiją, tačiau atvykę policijos pareigūnai nesugebėjo tinkamai nuraminti nuteistosios ar ją sudrausminti. Priešingai, nuteistoji į policijos raginimus nereagavo, toliau leido muziką. Šią aplinkybę patvirtino kartu su nuteistąja bute buvę jos svečiai L. P., J. E.. Teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiosios, taip pat byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymų tikrumu. Šie parodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad konfliktas dėl triukšmo nakties metu laiptinėje peraugo į tyčinius veiksmus, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Konfliktas kilo namo laiptinėje, viešoje vietoje. Jis tęsėsi tiek pirmame, tiek antrame aukšte, tai neabejotinai sukėlė šios laiptinės gyventojų pasipiktinimą, sutrikdė jiems ramybę, nes vyko nakties metu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl R. T. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pagrįsta.

Nuteistosios parodymai pagrįstai buvo pripažinti nenuosekliais. Ištirtų įrodymų visetas prieštarauja R. T. parodymams. Tai rodo, kad R. T. parodymai yra nenuoširdūs, prieštaringi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl pagrįstai apylinkės teismas juos vertino kaip pasirinktą gynybos būdą. Tyrimo metu nuteistoji išdėstė savo versiją, tačiau ji buvo paneigta, nes ji visiškai neatitiko faktinių bylos aplinkybių. R. T. neigia, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, teigia, kad nukentėjusiosios vyras G. T. spyrė jai į koją ir tai matė pas ją svečiuose buvę E., jos buvęs vyras V. T., L. P.. Tačiau tokių aplinkybių šie liudytojai nepatvirtino. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai patvirtino aplinkybę, kad R. T. specialiai prašė J. E., kad ją nufotografuotų gulinčią, neva be sąmonės, sumuštą laiptinėje. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. E.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teisme duoti liudytojos J. E. parodymai neteisingi dėl nutrūkusių jos ir pastarosios liudytojos darbo santykių, tačiau tokia apeliantės versija atmestina kaip nepagrįsta. Liudytojos J. E. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, patvirtino ir liudytojai G. T., O. B., A. I..

Kaip jai ir minėta, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad R. T. veiksmai nebuvo nukreipti prieš viešąją tvarką. Policijos pareigūnai patvirtino, kad pranešimas apie sklindantį triukšmą iš nuteistosios buto pasitvirtino. Dėl to teko kviesti pareigūnus net du kartus. Antrą kartą iškviesti policijos pareigūnai taip pat negalėjo sustabdyti įžūlių nuteistosios veiksmų laiptinėje. Liudytojas M. V. parodė, kad nuteistoji jį ir jo kolegą pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, provokavo muštynes, prašė J. E., kad ši ją fotografuotų. Todėl pagrįstai tokie R. T. veiksmai apylinkės teismo buvo įvertinti kaip įžūlūs, atlikti ne tik prieš nukentėjusiąją N. T., bet ir prieš kitus laiptinėje buvusius asmenis. Todėl neabejotina, kad tokie tyčiniai veiksmai nakties metu turėjo neigiamų pasekmių šio namo laiptinės gyventojams. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neabejoja dėl BK 284 str. 1 d. kvalifikacijos.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tarp apeliantės ir nukentėjusiosios buvo iš anksčiau susiklostę priešiški santykiai. Tačiau skunde nurodyto teikimo (dėl N. T. pareiškimo tyrimo) turinys iš esmės pagrindžia tą pačią konflikto priežastį – triukšmą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš nuteistosios buto sklindantis triukšmas buvo nevienkartinis ir tai buvo užuomazgos dėl tokių nepalankiai susiklosčiusių kaimyninių santykių. Tačiau minėtas teikimas nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, tuo labiau nekeičia bylos faktinių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nenustatė, kokiu būdu buvo padaryti ant nuteistosios kūno rasti sužalojimai, todėl padarė prielaidą, kad sužalojimus ji galėjo pasidaryti ir pati. Ši prielaida nėra nepagrįsta, atsižvelgiant į jos elgesį laiptinėje. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, su jais sutinka, nuteistosios parodymai pagrįstai teismo buvo vertinti kritiškai, jos pateikta versija buvo pagrįstai atmesta, o pastarosios parodymais apylinkės teismas taip pat ir apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja, nustatant įvykio aplinkybes.

Nuteistoji skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusioji anksčiau pati dirbo viešosios policijos patrulių rinktinėje ir dėl to abejoja policijos pareigūnų parodymų patikimumu, taip pat teigia, kad į įvykio vietą buvo iškviestas nukentėjusiosios vyras, kuris dirba policijos pareigūnu. Būtent dėl šių nurodytų priežasčių buvo pavesta aiškinti konflikto priežastis Klaipėdos m. VPK vidaus tyrimų grupei, kuri aiškinosi galimus policijos pareigūnų nusikalstamos veikos požymius (t. 1, b. l. 2). Tokie požymiai tyrimo metu nebuvo nustatyti (t. 2, b. l. 148–151). Apeliaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs galimi policijos pareigūnų šališkumo požymiai, tik deklaratyviai nurodomos bylos, liudytojų bei nukentėjusiosios pareigos, todėl teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepasitvirtinusius.

Nuteistoji taip pat abejoja, ar galima buvo ją nuteisti pagal BK 290 str., teigdama, kad nėra aišku, ar šie policijos pareigūnai tuo metu ėjo jiems pavestas pareigas. Ten pat nurodyta, kad Viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas I. I. pažymoje patvirtino, kad buvo siunčiamas S. G., tačiau nieko nepasisakė apie K.. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad į įvykio vietą buvo pasiųstas policijos pareigūnas S. G.. Tokia aplinkybė yra užfiksuota Klaipėdos m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (t. 2, b. l. 70–71). Liudytojas S. G. patvirtino, kad tą naktį dirbo kartu su kolega A. K., todėl neabejotinai S. G. veikė kaip policijos pareigūnas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo reikalauti papildomų dokumentų apie policijos pareigūnų darbo grafikus, laiką ir pan.

Apylinkės teismas tinkamai nustatė neturtinę žalą, pagrįstai nustatė jos dydį. Skundžiamame nuosprendyje yra detaliai nurodyti patirtos žalos nustatymo kriterijai. Nors apeliacinio skundo esminis argumentas, kad nuosprendyje nurodyti ne tokie argumentai, kokie nurodyti civiliniame ieškinyje, tačiau neturtinės žalos dydį nustato tik teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas ir teisingam civilinio ieškinio išsprendimui turinčias aplinkybes. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusioji N. T. patyrė aplinkinių žmonių akivaizdoje pažeminimą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris turėjo tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą. Taip pat tinkamai atsižvelgė ir į kitas apylinkės teismo nustatytas ir nurodytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad tokie motyvai nebuvo nurodyti civiliniame ieškinyje, nes civiliniame ieškinyje būtent ir nurodyti tokie patys neturtinės žalos įvertinimo kriterijai (t. 3, b. l. 47). Be to, tuos pačius kriterijus nukentėjusioji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 65–66). Baudžiamieji įstatymai nereikalauja susisteminti patirtos žalos kriterijų pažodžiui, kaip tai nurodyta CK 6.250 str., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada dėl nustatytos žalos dydžio.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutari a:

nuteistosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Eduardas MaškevičiusVioleta Miliuvienė