Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-04 · Byla Nr. ATP-773-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
ATP-773-238/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-773-238/2014;
Proceso Nr. 4-69-3-02434-2014-2;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, jam skirta nuobauda - 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui už tai, kad jis 2014 m. kovo 21 d., apie 21.25 val., prie R. Kalantos g. 165, Kaune, vairavo transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,50 promilių girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti 2014-05-21 Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria jam paskirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir priimti naują nutarimą – neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, paliekant tik piniginę baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra pateikti duomenys apie tai, ar policijos pareigūnas, naudojantis alkoholio matavimo prietaisą, yra susipažinęs su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir ar yra išlaikęs atitinkamas įskaitas, kaip to reikalauja alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atlikimų matavimų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punktas. Taip pat nėra pateikti duomenys apie alkoholio matuoklio įtraukimą į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą, kaip to reikalauja Aprašo 6 punktas. Pažymi tai, jog šio įvykio metu nenukentėjo tretieji asmenys. Nurodo, kad lankėsi restorane „Miesto sodas“, kuriame išgėrė vieną bokalą šviesaus alaus, įsėdęs į mašiną ir nuvažiavęs kelis šimtus metrų, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi nuo to laiko, kai išgėrė alaus, iki policijos sustabdymo praėjo kelios minutės, dėl ko burnoje dar buvo likusio alkoholio. Apeliantas teigia, jog vertinant formuojamą teismų praktiką bei šios bylos aplinkybes matyti, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas netyčia, kadangi nebuvo siekiama tyčia pažeisti administracinės teisės normomis saugomas vertybes. Apeliaciniame skunde pažymima, kad specialistas pateikė informaciją apie tai, kaip alkoholis eliminuojamas iš organizmo, tačiau nepateikė duomenų, kaip alkoholis organizme yra pasisavinamas. Alkoholio iškvepiamame ore yra daugiausia tuo metu, kai asmuo būna tik neseniai pavartojęs alkoholio, kai alkoholis yra išlikęs gleivinėje. Vėliau alkoholis yra pasisavinamas ir po truputį pernešamas į kraują. Dėl šios priežasties, tik išgėrus alkoholio, jam buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas. Apeliantas A. B. atkreipia dėmesį, kad jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones norint sėkmingai atlikti darbines funkcijas, kurios yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Jis kartu su žmona augina du mažamečius sūnus, nuoširdžiai gailisi ir iš susiklosčiusios situacijos pasimokė, 2014-05-26 savo iniciatyva buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Be to, teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai nurodė, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra tik sunkinančios. Prašo atsižvelgti į tai, jog yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nuoširdus gailėjimasis. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti jam skirtą nuobaudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą.

A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas neginčija administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, skundžia tik bausmės individualizavimo aspektą, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarimą patikrina apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

Pažymėtina, kad LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams nėra alternatyvi, o privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Apeliaciniame skunde A. B. iškėlė klausimą, ar pareigūnas, naudojęs alkoholio matavimo prietaisą, buvo susipažinęs su prietaiso naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikęs atitinkamas įskaitas, nes bylos duomenys į šiuos klausimus neatsako. Taip pat nėra pateikti duomenys apie alkoholio matuoklio įtraukimą į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą. Apeliantas teisingai nurodo, kad minėtų nuostatų laikymosi imperatyviai reikalauja Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 4 ir 6 punktai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodyti klausimai pažeidėjui kilo tik motyvuojant apeliacinio skundo teiginius, t. y. šie klausimai nebuvo kelti viso proceso metu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 25-26, 34-37), A. B. neprašė teismo išsireikalauti policijos pareigūnų tarnybinių instrukcijų ar susipažinimo su alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukcija akto, iš kurių būtų galima spręsti apie pareigūnų kompetencijos ribas. Nekilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl pareigūnų kompetencijos, tokie dokumentai paprastai prie bylos medžiagos nėra pridedami, preziumuojant, kad pareigūnai turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei naudoti jiems suteiktas darbo priemones – šiuo atveju alkoholio matuoklį. Be to, tai nėra esminis kriterijus, kadangi asmens neblaivumą įrodo ir kiti byloje esantys duomenys.

Pažymėtina, kad vertinant, ar asmuo buvo neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. A. B. su jam nustatytu girtumo laipsniu nesutiko ir tai pažymėjo administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2). A. B., siekdamas įrodyti savo neblaivumą, savo iniciatyva nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kuriame buvo atlikta pirminė jo medicininė apžiūra bei paimtas kraujas specialisto išvadai pateikti. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 281 matyti, kad 23.10 val. jo iškvepiamame ore buvo 0,25 promilės alkoholio, po dvidešimties minučių buvo 0,29 promilės (b. l. 22). Iš specialisto išvados Nr. T-A 2657/14 (01) matyti, kad A. B. kraujyje, paimtame 2014-03-27, rasta 0,32 promilės etilo alkoholio (b. l. 21). Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistas Gegoire Abi Chaker, nurodydamas, kad per valandą iš organizmo pasišalina nuo 0,15 iki 0,30 promilių alkoholio. Kadangi nuo alkotesterio rodmenų užfiksavimo iki savanoriško medicininio pasitikrinimo praėjo apie dvi valandos, todėl pagrįsta teigti, jog pažeidimo padarymo metu A. B. buvo lengvai apgirtęs.

Byloje nustatyta, kad patruliai sustabdė automobilį, kurį vairavo A. B., patikrino jo blaivumą. Asmens blaivumo testas A. B. buvo atliktas 21.41 val., jo metu nustatytas neblaivumas (0,50 promilės). Todėl teismas pagrįstai nutarime konstatavo aplinkybę, kad būdamas neblaivus jis vairavo automobilį.

Apeliacinio skundo argumentas, kad jam buvo liepta pūsti į alkotesterį praėjus vos kelioms minutėms po alkoholio vartojimo, atmestinas. Abu policijos pareigūnai vienareikšmiškai nurodė, kad nuo automobilio sustabdymo iki alkotesterio panaudojimo praėjo apie 15-20 minučių. Abejoti šiais parodymais nėra pagrindo, nes jokių objektyvių duomenų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Be to, tam tikras laikotarpis buvo praėjęs ir nuo išvažiavimo iš kavinės iki sustabdymo momento. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja J. B. teigė, kad vyras A. B. gėrė alų, bokalas buvo didelis – pusės litro. Taigi pažeidėjas turėjo suvokti, kad nuo tokio kiekio alkoholio gali lengvai apgirti ir elgtis atsakingiau bei rūpestingiau.

Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs A. B. apeliacinio skundo motyvus bei prie skundo pridėtus dokumentus, mano, kad jie neįrodo ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, A. B. negalės tinkamai rūpintis savo šeima (mažamečiais vaikais), tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tokios aplinkybės atsirado tik dėl paties apelianto netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir normų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas – automobilio vairavimas būnant neblaiviam – yra vienas pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones A. B. neteks turimo nuolatinio darbo, yra deklaratyvi ir jokiais duomenimis nepagrįsta. Pastebėtina, kad iš apygardos teismui pateiktos charakteristikos (b. l. 48) matyti, jog A. B. yra UAB „SAB BALTIC“ direktoriaus pavaduotojas komercijai. Nors charakteristikoje nurodoma, kad A. B. privalo dažnai vykti į susitikimus su klientais, tačiau tai nėra laikytina darbu, tiesiogiai susijusiu su transporto priemonės vairavimu, kaip pavyzdžiui, autobuso vairuotojo darbas. Tad apeliantui galima ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudojimasis viešuoju transportu. Atkreipiamas dėmesys, kad A. B. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek dirbant tokio pobūdžio darbą, tiek rūpinantis savo mažamečiais vaikais, vairavo automobilį neblaivus, buvo abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms, todėl teismas daro išvadą, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas tik jis pats. Be to, ir teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N62-3331/2011).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nebus padaręs jokio teisės pažeidimo, o taip pat bus gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jis, remiantis LR ATPK 329 straipsnio nuostatomis, turės teisę su prašymu kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliaciniame skunde nurodomą argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jo veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi ir į tai turi būti atsižvelgiama. Aukštesnės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Vien prisipažinimo ar vien tik gailėjimosi fakto neužtenka, turi būti konstatuoti abu pagrindai. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. nuo pat pradžių nepripažino, kad vairavo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, tad atgaila nėra laikoma nuoširdžia. Tai, jog pažeidėjas savo iniciatyva buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, vertintina teigiamai, tačiau negali nusverti padaryto pažeidimo pobūdžio, visuomenės intereso ir siekio pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. A. B. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė