Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Z. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2012-07-04 iki 2013-07-03.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, ir vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 4 punktu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių – A. B. įpareigotas neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val. ir nebendrauti su G. S., E. M., M. K., L. A. ir R. D..

A. B. pagal BK 263 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ir neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, kurių baudžiamoji byla na­grinėjama atskirai, ir su O. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, kitiems bendrininkams sudarius nusikalstamos veikos planą, 2010 m. vasario 7 d., apie 11 val., vie­nam iš bendrininkų į L. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvi­lio­jus V. G., A. B. su O. J. ir kitais trim asmenimis, panaudodami prieš V. G. fizinį smurtą – sudavę smūgius kumščiais, pargriovę jį ant grindų, užlaužę rankas ir lipnia juosta surišę jas už nu­ga­ros, surišę kojas, iš kišenių išėmę V. G. daiktus: piniginę, telefonus, raktus, iš pi­ni­gi­nės pagrobė pi­nigus – nemažiau 1800 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G. laikant su­rištą ant grindų ir atimant galimybę priešintis, vienam iš bendrininkų telefonu, o A. B. su O. J. ir kitais ben­drininkais tiesiogiai grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sulaužyti, suluošinti, vienam iš ben­drininkų me­ta­li­niu semtuvėliu sudavus V. G. į kojas, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti pinigus ir kitą turtą. Apie 14 val. O. J. su kitu bendrininku lai­kant V. G. tame pačiame bute surištą, A. B. su kitais dviem bendrininkais V. G. au­to­mo­bi­liu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur įsibrovę į butą pagrobė skystų kris­talų televizorių „Philips“ už 2000 Lt, nešiojamą kompiuterį „HP“ už 3000 Lt, DVD grotuvą „Aurum“ už 100 Lt, skaitmeninį tele­vi­zi­jos kanalų imtuvą „Fyscher“ už 200 Lt, balto aukso grandinėlę su pa­ka­buku už 3500 Lt, 1000 eurų, kas sudaro 3450 Lt. Po to, apie 15 val. vieniems ben­drininkams L. A. bute saugant surištą V. G., A. B. su kitais automobiliu BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nu­vyko į V. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atrakinę duris iš V. G. pa­grobtais raktais ir įsibrovę į namų vidų, pagrobė skystų kristalų televizorių „Funai“ už 700 Lt ir elektrinį vandens šil­dy­tu­vą už 100 Lt. Taip bendrais veiksmais padarė V. G. 15050 Lt turtinę žalą.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad pagal BK 263 straipsnį veika kvalifikuojama tik tada, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra pagrobiamos ar prievartaujamos iš teisėtai jomis disponuojančio asmens. Prokuroras nurodo, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas ar kitoks neteisėtas užvaldymas įstatymų leidėjo yra išskirtas į atskirą BK normą, be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad daiktai išimti iš apyvartos ar daiktai, kurių apyvarta ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal BK 178, 180 straipsnius. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuojamas pagal kitus BK straipsnius (pvz. 263, 296 straipsnius). Prokuroras taip pat pažymi, kad nusikalstamos veikos pagal BK 263 straipsnį pagrindinis objektas yra visuomenės sveikata, papildomas – nuosavybė. Šis papildomas objektas galimas tik tada, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos šiame straipsnyje numatytais būdais paimamos iš teisėto jomis disponuojančio fizinio ar juridinio asmens. Todėl vien šio papildomo objekto buvimas leidžia daryti išadą, kad jei narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra pagrobiamos, prievartaujamos ir pan. iš neteisėtai jomis disponuojančių subjektų, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda.

Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad nėra pakankamai duomenų, kad medžiaga, kurią A. B. su bendrininkais reikalavo iš V. G. ir ją užvaldė, yra narkotinė. Apeliantas nurodo, kad iš byloje surinktų faktinių duomenų matyti, jog organizuota grupė žinojo, kad V. G. disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pats V. G. nurodė, kad ne vieną kartą L. A. perdavė paketus už dideles pinigų sumas. Nors V. G. paaiškino, kad tiksliai nežinojo, jog tai yra narkotinė medžiaga, tačiau, prokuroro nuomone, šie jo parodymai vertintini kritiškai. Jo žmona buvo sulaikyta ir atlieka bausmę Italijoje už narkotinių medžiagų gabenimą, V. G. pažįsta ir kitus narkotinių medžiagų kurjerius, L. A. paketus perdavė ne vieną kartą. Nurodytos aplinkybės ir V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, rodo, kad pastarasis suprato ir žinojo, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, jog girdėjo, kad V. G. turėdavo heroino, tuo vertėsi, po įvykio, M. K. namuose, matė, kaip jie skirstė heroiną po 100 g. Be to, O. J. parodė, kad V. G. perdavė jam paketus su heroinu, kuriuos jie vėliau išplatino. Apelianto nuomone, minėtos aplinkybės nekelia abejonių, kad iš V. G. prievartavimo būdu buvo įgyta narkotinė medžiaga. Prokuroras taip pat nurodo, jog nustačius, kad prievartavimo būdu buvo įgyta ne narkotinė medžiaga, veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas prievartavimo būdu įgyti narkotinių medžiagų organizuota grupe (BK 22 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis A. B. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad dėl padaryto labai gailisi, nedavė parodymų, nes bijojo, kad su juo bus susidorota, nusikaltimo dieną jokių narkotinių medžiagų nematė, taip pat negirdėjo, kad jos iš nukentėjusiojo buvo prievartaujamos. Prašo atkreipti dėmesį į teisiamojo posėdžio metu O. J. duotus parodymus. Nuteistasis tvirtina, kad pinigų jie negaudavo, buvo išnaudojami ir veikiami psichologiškai, be to, jis buvo nepilnametis ir nusikalto ne savo noru.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendis keistinas, panaikintina nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal BK 263 straipsnio 3 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 263 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko specifikos ir šio straipsnio taikymo

BK 263 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą.

Pagal straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimas) arba pasisavino jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas; pagal straipsnio 2 dalį – tas, kas prievartavo arba pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą; pagal straipsnio 3 dalį – tas, kas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais veiksmais užvaldė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotines ar psichotropines medžiagas užvaldė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Straipsnio teisinė technika netradicinė, vartojamos sąvokos ir netipinės (1d „pavogė“, ne „pagrobė“), ir skirtingos (1 d. „pavogė“, 2 d. „pagrobė“). Pagrobimas, užvaldymas siejamas su būdais ir aplinkybėmis, o prarasto, nekvalifikuoto, nedidelio kiekio pagrobimo lyg ir nėra kriminalizuota. Todėl ir kyla aiškinimo klausimų. Straipsnio 2 dalis suformuluota iš esmės specialiajam subjektui – tokiam asmeniui, kuris turi narkotines medžiagas savo žinioje, ir jas turėdamas užvaldo bet kokiais būdais. Todėl nusikaltimo dalykas turi būti teisėtai valdomas, teisėtai būti asmens žinioje – dėl darbo aplinkybių, specialios užduoties vykdymo, pasitikėjimo, jis tokiam darbui turi būti atestuotas, patvirtintas, bet gali atsitikti, kad ir kitaip, kai tarnybinės funkcijos ribotos tokio specifinio dalyko atžvilgiu (pareigūnui saugant trumpai po kratos, kol viskas įforminta). Straipsnio 2 ir 3 dalys nereikalauja specialaus subjekto – juo gali būti bet koks asmuo: straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, sudarantys veikas iš esmės ir a priori neteisėti: „prievartavo arba pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas panaudodamas psichinį ar fizinį smurtą“. Šiuo požiūriu nesvarbu, iš ko pagrobiama ar prievartaujama, svarbu neleistinų ar ribotos apyvartos medžiagų neteisėtas užvaldymo būdas. BK 37 skyrius saugo narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką – t. y. sistemą, kad tokios medžiagos, kurios nuodingos asmens ir visuomenės sveikatai arba iš viso nepatektų į apyvartą, arba patektų į apyvartą tik numatytais atvejais, ir griežtai apribotiems tikslams (gydymo, nuskausminimo, mokslinių eksperimentų, pramonės plėtros). Straipsnio 3 dalis - itin kvalifikuojantys požymiai, ir specialiajam, ir bet kokiam subjektui – didelis kiekis ir organizuota grupė. Todėl kolegijos nuomone, aiškinant BK 263 straipsnį manyti ar reikalauti, kad narkotinės medžiagos būtų teisėtame kieno nors valdyme, nelogiška teisės ir įstatymo požiūriu. Reikia įstatymą aiškinti sistemiškai – saugoma ir teisėta narkotinių medžiagų apyvartos, judėjimo tvarka, ir buvimo kur nors, pas ką nors tvarka, įskaitant ir laikinai, ir atsitiktinai, ir neteisėtai, tvarka. Su teisėtu valdymu susijusi tik pirmoji dalis – bet tas teisėtas valdymas gali būti trumpalaikis, momentinis, neįteisintas jokiais teisės aktais.

Dėl įrodymų vertinimo

Minėta, kad komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinti itin kvalifikuojantys požymiai BK 263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų veikų atžvilgiu, t. y. ir specialiajam, ir bet kokiam subjektui – didelis kiekis ir organizuota grupė. Nagrinėjamoje byloje A. B. buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, prievartavo narkotines medžiagas, padarė plėšimą bei turto prievartavimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje su kitais bendrininkais, pritardamas jų veiksmams ir suvokdamas veiksmų nusikalstamumą, dalyvavo padarant plėšimą ir prievartaujant V. G. turtą. Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais įrodymais, nesuabejojo organizuotos grupės buvimu ir A. B. dalyvavimu jos veikloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada apie organizuotos grupės buvimą ir tinkamai įvertintu A. B. vaidmeniu jos veikloje. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tuo, kad nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, išskyrus specialisto išvadą, jog medžiaga, kurią A. B. su bendrininkais prievartavo iš V. G., panaudodami fizinį smurtą, ir užvaldė, yra narkotinė medžiaga. Tokias teismo abejones išsklaido byloje surinkti, teismo ištirti, bet likę neišanalizuoti ir neįvertinti bylos duomenys: O. J., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatyta tvarka, parodymai apie tai, kad 2010 m. vasario 7 d. bute, panaudojant fizinį smurtą, metaliniu semtuvėliu suduodant smūgius į kojas, laikant surištą, grasinant panaudoti fizinį smurtą, paimant kaip užstatą automobilį Mitsubishi Pajero Sport, iš V. G. buvo reikalaujama perduoti ne tik turtą, bet ir narkotines medžiagas, reikalavimai buvo garsiai visiems girdint pasakyti, V. G. perdavė du paketus heroino, kurį vėliau jie išplatino, t. y. maždaug po dviejų savaičių V. G. per du kartus perdavė jam ir G. S. du paketus, kuriuose buvo heroinas, 2011 m. kovo 7 d. policijos pareigūnų iš jo buvo paimtas plastikinis indelis ir folijos gabaliukas, šiuose daiktuose jis laikė heroiną, kuris buvo pagrobtas ir paimtas prievartavimo būdu iš nukentėjusiojo V. G. (t. 1, b. l. 210-212, t. 3, b. l. 68-69); specialisto išvada Nr. 140-(1531)-IS1-3781, kurioje nustatyta, kad ant plastikinio indelio su užrašu „Lifeplan“, kurį pateikė O. J., vidinių paviršių ir ant folijos skiaučių paviršių, rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1. b. l. 217); nuteistojo A. B. parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu iš dalies ir patvirtino, kad girdėjo, jog V. G. turėdavo heroino, tuo versdavosi, 2010 m. vasario 7 d. iš anksto pasiskirsčiusi vaidmenimis grupė asmenų L. A. bute prieš V. G. panaudojo fizinį smurtą, jį įviliojo, pargriovė ant grindų, surišo, mušė, reikalavo pinigų, ir, gal būt, heroino, nes dabar neatsimena, pats jis buvo atsistojęs prie V. G., jį prilaikė saugodamas, iš V. G. buvo paimtas jo automobilis, po įvykio praėjus gal dviem savaitėms, G. S. ir O. J. važiavo susitikti su V. G. ir pasiimti iš jo narkotikų. Jie parvežė paketą ir svėrė po 100 g. Jis buvo su jais ir viską matė (t. 3, b. l. 84-87); nukentėjusiojo V. G. parodymai, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, jų šaltinis buvo tas pats, tiek 2009 m. rudenį jis perdavė dalį narkotinių medžiagų L. A., tiek 2010m. vasario mėnesį iš jo buvo paimtos medžiagos, bei prievartaujamos medžiagos, kurias jis vėliau perdavė prie „Cento“ parduotuvės, buvo paimtos iš to paties šaltinio, t. y. nepažįstamos moters palikti paketai su milteliais. Duomenų apie šaltinį, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, yra byloje. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad tiksliai nežinojo, ar ten narkotinė medžiaga, bet įtarė, kad ta medžiaga, kuria disponavo, yra narkotinė. Vis dėlto iš nukentėjusiojo V. G. parodymų darytina išvada, kad jis negalėjo nesuprasti, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis, nes, pats V. G. nurodė, kad ne vieną kartą L. A. perdavė paketus už dideles pinigų sumas (t. 2, b. l. 147-148), ir jo aiškinimas, kad tiksliai nežinojo, kad tai yra narkotinė medžiaga, vertintinas kritiškai. Iš bylos duomenų žinoma, V. G. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra įsiteisėjęs nuosprendis, jis pats užsiėmė tarptautiniu heroino gabenimu, jo žmona už heroino pervežimus Italijoje atlieka bausmę (t. 3, b. l. 22). Iš minėtų duomenų matyti, kad V. G. disponavo narkotine medžiaga. Iš dalies tai patvirtina ir liudytojo N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet parodė, kad 2010 m. vasario mėn. 7 d. (tuo metu, kai iš V. G. buvo prievartaujamas turtas, narkotinės medžiagos ir atliekami kiti nusikalstami veiksmai) jis iš L. A. nusipirko heroino (t. 1, b. l. 109-113). Nors N. B. teisme savo parodymų nepatvirtino ir nurodė, kad jie buvo išgauti naudojant psichologinę prievartą, apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas D. Z., teisme apklaustas kaip liudytojas, tai paneigė ir parodė, kad N. B. parodymai buvo surašyti taip, kaip jis išdėstė ir jokios įtakos jam niekas nedarė.

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisinga teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kad medžiaga, kurios A. B. su bendrininkais reikalavo ir ją užvaldė, yra narkotinė medžiaga, ir, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija pripažįsta esant įrodyta, kad ši medžiaga narkotinė – heroinas. Pagal teismų praktiką kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės arba psichotropinės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2007).

BK 25 straipsnio 3 dalyje numatyti organizuotos grupės požymiai yra, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduoti ar turi skirtingą vaidmenį. Šie požymiai atskleisti aprašant nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, ir teisiškai teisingai įvertinti apkaltinamojoje nuosprendžio dalyje, jie išliko prievartaujant narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, sutinka su teismo išvada dėl organizuotos grupės buvimo. Tačiau skirtingai nuo pirmosios instancijos teismo, pripažįsta įrodyta, kad A. B., kaip organizuotos grupės narys, dalyvavo padarant taip pat nusikalstamą veiką, numatytą BK 263 straipsnio 3 dalyje, esant tokioms aplinkybėms:

Veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, kurių baudžiamoji byla nagrinėjama atskirai, ir su O. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, kitiems bendrininkams sudarius nusikalstamos veikos planą, 2010 m. vasario 7 d., apie 11 val., vie­nam iš bendrininkų į L. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvi­lio­jus V. G., A. B. su O. J. ir kitais trim asmenimis, panaudodami prieš V. G. fizinį smurtą – sudavę smūgius kumščiais, pargriovę jį ant grindų, užlaužę rankas ir lipnia juosta surišę jas už nu­ga­ros, surišę kojas, iš kišenių išėmę V. G. daiktus: piniginę, telefonus, raktus, iš pi­ni­gi­nės pagrobė pi­nigus – nemažiau 1800 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G. laikant su­rištą ant grindų ir atimant galimybę priešintis, vienam iš bendrininkų telefonu, o A. B. su O. J. ir kitais ben­drininkais tiesiogiai grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sulaužyti, suluošinti, vienam iš ben­drininkų me­ta­li­niu semtuvėliu sudavus V. G. į kojas, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti pinigus ir kitą turtą. Apie 14 val. O. J. su kitu bendrininku lai­kant V. G. tame pačiame bute surištą, A. B. su kitais dviem bendrininkais V. G. au­to­mo­bi­liu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur įsibrovę į butą pagrobė skystų kris­talų televizorių „Philips“ už 2000 Lt, nešiojamą kompiuterį „HP“ už 3000 Lt, DVD grotuvą „Aurum“ už 100 Lt, skaitmeninį tele­vi­zi­jos kanalų imtuvą „Fyscher“ už 200 Lt, balto aukso grandinėlę su pa­ka­buku už 3500 Lt, 1000 eurų, kas sudaro 3450 Lt. Po to, apie 15 val. vieniems ben­drininkams L. A. bute saugant surištą V. G., A. B. su kitais automobiliu BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nu­vyko į V. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atrakinę duris iš V. G. pa­grobtais raktais ir įsibrovę į namų vidų, pagrobė skystų kristalų televizorių „Funai“ už 700 Lt ir elektrinį vandens šil­dy­tu­vą už 100 Lt, taip bendrais veiksmais padarė V. G. 15050 Lt turtinę žalą, bei visą laiką naudodami fizinį smurtą, metaliniu semtuvėliu kitam bendrininkui suduodant smūgius V. G. į kojas, laikydami jį surištą ir taip atimant galimybę priešintis, grasindami panaudoti fizinį smurtą, paimdami kaip užstatą V. G. automobilį Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 20 000 Lt, reikalavo iš V. G. narkotinių medžiagų heroino ir 2010 m. vasario mėn., tikslus laikas nenustatytas, V. G. per du kartus, du paketus, kuriuose buvo heroino, prie „Cento“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė O. J. ir asmeniui, kurio baudžiamoji byla nagrinėjama atskirai.

Nuteistojo A. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 263 straipsnio 3 dalį, kadangi prievartavo narkotinę medžiagą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, t. y. pagal vieną kvalifikuojantį požymį, t. y. taip kaip to prašoma apeliaciniame skunde ir, neviršijant skundo ribų, nevertinami įrodymai dėl antro kvalifikuojančio požymio (narkotinių medžiagų didelio kiekio) buvimo ar nebuvimo. Kitaip būtų peržengtos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos, numatytos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl skirtinos bausmės

Teisėjų kolegija, įvertinusi veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, kurias teismas nurodė nuosprendyje ir kurios išlieka reikšmingomis skiriant A. B. pagal BK 263 straipsnio 3 d. bausmę, pažymi, kad šioje byloje teismas jau įsigilino ir tinkamai įvertino nuteistojo A. B. asmenybę ir jo vaidmenį organizuotos grupės veikloje. Tinkamas šių aplinkybių įvertinimas turi esminę reikšmę paskiriant nuteistajam teisingą bausmę. Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie nuteistąjį visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. nusikalto dėl nepakankamo gebėjimo orientuotis gyvenimo situacijoje ir jos valdyti, nes buvo jauno amžiaus, dar nesulaukęs 18 metų, paveiktas kitų asmenų, bendraamžių bei teistų, dėl blogos materialinės padėties, jo vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime buvo antraeilis, jis pirmiau neteistas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, kad A. B. nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. įregistruotas darbo biržoje. Kitoje pažymoje apie A. B. mokymąsi pažymėta, kad jis mokosi Kalvarijos suaugusiųjų vidurinės mokyklos 12 (dvyliktoje) klasėje. Pritaikius BK 91 straipsnio 3 dalį, kuri numato bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, ir paskyrus A. B. pusę minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, sankcijoje, išlieka jam galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimas, nesprendžiant klausimo dėl šio pagrindo pagrįstumo, kadangi A. B. padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo panaikinama, skundžiamu Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai – viena veika padarytos trys nusikalstamos veikos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. B. išteisinimo pagal BK 263 straipsnio 3 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 263 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 263 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.