- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- e2-11004-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05591-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Ž. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui R. P. dėl teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys – Ž. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama:
1) pripažinti ieškovės ir trečiųjų asmenų teisę įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise atitenka 444 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 1, pagal MB „Sklypų projektavimas“ parengtą naujai suformuotą žemės sklypo planą, be atsakovo parašo (sutikimo);
2) pripažinti ieškovės ir trečiųjų asmenų teisę įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kad tretiesiems asmenims, ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise atitinka 904 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 2, pagal MB „Sklypų projektavimas“ parengtą naujai suformuotą žemės sklypo planą, be atsakovo parašo (sutikimo);
3) nustatyti, kad 444 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 1, bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso: ieškovei asmeninės nuosavybės teise 393/444 dalys, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise 51/444 dalis;
4) nustatyti, kad 904 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 2, bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso: trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai nuosavybės teise 556/904 dalys, trečiajam asmeniui Ž. P. asmeninės nuosavybės teise 134/904 dalys, ieškovei asmeninės nuosavybės teise 99/904 dalys, atsakovui asmeninės nuosavybės teise 115/904 dalys;
5) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jai, tretiesiems asmenims ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1348 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovei priklauso 492/1348 dalys, atsakovui – 83/674 dalys, trečiajam asmeniui Ž. P. – 134/1348 dalys ir Lietuvos Respublikai – 556/1348 dalys. Bendraturčiai sutarė pertvarkyti Žemės sklypą padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, buvo užsakyti ir šalių patvirtinti žemės sklypų planai. Šalys sutarė, kad Sklypo Nr. 1 plotas yra 444 kv. m, o Sklypo Nr. 2 plotas – 904 kv. m. Atlikus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, šalims buvo pateikti abiejų žemės sklypų planai, su kuriais visi bendraturčiai sutiko ir pasirašė. Atlikus visus projektavimo darbus, Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure buvo užsakyta ir parengta Daiktų padalijimo sutartis, kuri jau yra pasirašyta NŽT, kuri atstovauja Lietuvos Respublikai. Numatytą dieną susirinko visi bendraturčiai, išskyrus atsakovą, kuris, nepareiškęs jokių pretenzijų ir pasirašę visus žemės sklypų planus, tiesiog atsisako vykti pas notarą pasirašyti sutarties. Priversti atsakovą ateiti pas notarą pasirašyti reikiamus dokumentus nėra galimybės, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre be atsakovo parašo, kartu nustatant konkrečias naujai suformuotų nekilnojamųjų daiktų dalis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 30-1811 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ buvo nustatyti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys – plotas, ribos, būdas, pobūdis, urbanistiniai – architektūriniai apribojimai, sąlygos ir kt. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 49SK-1366-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir servituto nustatymo“ pertvarkė Žemės sklypą padalijimo būdu į 2 žemės sklypus: 444 kv. m. ploto žemės sklypą (proj. skl. Nr. 1) ir 904 kv. m ploto žemės sklypą (proj. Nr. 2) ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. 49SJN-1621-(14.49.105) „Dėl valstybinės žemės sklypų pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų įregistravimo“ kreiptasi į VĮ Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du žemės sklypus, suformuotus pertvarkant Žemės sklypą padalijimo būdu, NŽT teisę į žemės sklypo (proj. Nr. 1) dalį bei kitas daiktines teises. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. liepos 24 d. gautas VĮ Registrų centro 2017 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. VILRS-1340 „Atsisakyti įregistruoti nuosavybės ir kitas daiktines teises (servitutus) Nekilnojamojo turto registre“. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio raštu Nr. 49SFN-1791-(14.49.104) „Dėl žemės sklypo padalijimo“ informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į VĮ Registrų centro sprendimą ir tai, kad norimas padalyti Žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikos ir kitų fizinių asmenų, reikia parengti formuojamo 904 kv. m ploto žemės sklypo bendraturčių notariškai patvirtintą susitarimą dėl minėto žemės sklypo padalijimo, tuomet NŽT Vilniaus miesto skyrius galės pakartotinai kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Žemės sklypo padalijimo. Byloje pateiktas MB „Sklypų projektavimas“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į 2 sklypus ir nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijų ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdus.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus (šiuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).
Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą, o ieškovė ieškinyje yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Pagal to paties straipsnio 18 dalį žemės sklypo padalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. ŽĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Pagal ŽĮ 30 straipsnio 3 dalį žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei, atsakovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (1 t., b. l. 51-53). Ieškovės teiginius, kad Žemės sklypo bendraturčiai susitarė jį pertvarkyti padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, patvirtina MB „Sklypų projektavimas“ parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas, žemės sklypo 904 kv. m ploto ir žemės sklypo 444 kv. m ploto planai, kurie (projektas ir planai), be kita ko, pasirašyti atsakovo (1 t., b. l. 10-13, 44, 58). Be to, atsakovas yra pasirašęs Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (1 t., b. l. 56-57). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 8 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į 2 sklypus (1 t., b. l. 42–43). Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atsiliepime nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pradėtas procesas dėl Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu. Šio proceso metu paaiškėjo (po VĮ Registrų centro 2017 m. liepos 14 d. sprendimo, 1 t., b. l. 33), kad Žemės sklypo padalijimo į 2 sklypus teisinei registracijai Nekilnojamojo turto registre būtinas bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas dėl Žemės sklypo padalijimo. Byloje pateikta 2018 m. vasario 19 d. daiktų padalijimo sutartis, pasirašyta tik vieno bendraturčio – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT (1 t., b. l. 4-9). Iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. 2018 m. vasario 19 d. liudijimo matyti, kad notarė paliudijo, jog ieškovė ir trečiasis asmuo Ž. P. 2018 m. vasario 19 d. 10.00 val. atvyko į notarų biurą sudaryti daiktų padalijimo sutarties, kurios projektas suderintas su Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, tačiau kitas bendraturtis – atsakovas, kuriam 2018 m. vasario 9 d. išsiųstas pareiškimas, į notarų biuro neatvyko.
Ieškovės teigimu, atsakovas tiesiog atsisako vykti pas notarą pasirašyti daiktų padalijimo sutarties. Atsakovas nepateikė savo atsisakymo motyvų ir teismui (t. y. nepateikė atsiliepimo į ieškinį). Ieškovės ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas iš esmės sutinka su Žemės sklypo padalijimu. Iš VĮ Registrų centro 2017 m. liepos 14 d. sprendimo matyti, kad Žemės sklypo padalijimo procedūrai sėkmingai pabaigti pateikti visi reikalingi dokumentai, išskyrus Žemės sklypo bendraturčių notariškai patvirtintą susitarimą dėl sklypo padalijimo. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį šios procedūros pradžioje, t. y. MB „Sklypų projektavimas“ parengtų Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, padalijimo projekto ir dviejų sklypų planų pasirašymą, atsakovo vėlesnis elgesys be motyvų neatvykstant į notarų kontorą pasirašyti Daiktų padalijimo sutarties negali būti pripažįstamas tinkamu kitų bendraturčių, suinteresuotų Žemės sklypo padalijimu, atžvilgiu, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.
Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo atveju sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, nepaisant to, kad byla išnagrinėta ieškovės naudai, atmestinas, nes, vis dėlto, susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise (ne)duoti sutikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir trečiųjų asmenų Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, teisę įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kad ieškovei G. G. ir atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka 444 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 1, pagal MB „Sklypų projektavimas“ parengtą naujai suformuotą žemės sklypo planą, be atsakovo R. P. parašo (sutikimo).
Pripažinti ieškovės G. G. ir trečiųjų asmenų Ž. P., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, teisę įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kad tretiesiems asmenims Ž. P., Lietuvos Respublikai ir atsakovui R. P. nuosavybės teise atitenka 904 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 2, pagal MB „Sklypų projektavimas“ parengtą naujai suformuotą žemės sklypo planą, be atsakovo R. P. parašo (sutikimo);
Nustatyti, kad 444 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 1, bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso: ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise 393/444 dalys, atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise 51/444 dalis;
Nustatyti, kad 904 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Sklypo Nr. 2, bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso: trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai nuosavybės teise 556/904 dalys, trečiajam asmeniui Ž. P. asmeninės nuosavybės teise 134/904 dalys, ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise 99/904 dalys, atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise 115/904 dalys.
Atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnyje numatytus reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.