- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- T-36/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02214-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Driukas (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Akmens takas“
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Akmens takas“) dėl išvados panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2025 m. kovo 4 d. išvadą Nr. 1SD-24964-(8.5 E.) „Dėl susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį projekto atitikties teisės aktų reikalavimams“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami bylą, nustatė, jog pirmiausia pareiškėjas dėl ginčijamos išvados pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 21RE2-(AG2-64/17-2025) atsisakė priimti skundą nagrinėti kaip nepriskirtą Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir priskirtą bendrosios kompetencijos teismui. 2025 m. balandžio 8 d. pareiškėjas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau pastarasis nurodė, kad byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui. 2025 m. balandžio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, tačiau šis 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui ir nurodė, kad ginčas nagrinėtinas Regionų administraciniame teisme.
Regionų administracinis teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, priėjo išvados, jog nors ginčijamas sprendimas priimtas viešojo administravimo subjekto vykdančio valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę, tačiau kilusio ginčo esmė – siekis pakeisti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. iš esmės siekiama civilinių teisinių santykių modifikavimo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Regionų administraciniam teismui kilo abejonių dėl šios bylos teismingumo administraciniam teismui, kas sudarė pagrindą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra pareiškėjo suformuluotas faktinis bei teisinis skundo pagrindas.
Bylos medžiaga patvirtina, jog valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr.4400-5796-4053) perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Šiaulių miesto savivaldybei. 2023 m. rugsėjo 7 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Akmens takas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sudaryta minėto valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis Nr.SŽ-1500 (toliau – Nuomos sutartis). Pareiškėjas 2025 m. vasario 5 d. gavo UAB „Akmens takas“ prašymą, kuriuo buvo prašoma pakeisti Nuomos sutarties šalį, nes pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį visus finansinius ir kitus esminius įsipareigojimus už UAB „Akmens takas“ prisiėmė įgyvendinti UAB „Medžiotojų kiemelis“. Dėl šios priežasties pareiškėjas parengė papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kurį pasirašius būtų pakeista Nuomos sutarties šalis, bei kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl išvados gavimo. Atsakovas 2025 m. kovo 4 d. pateikė neigiamą išvadą Nr. 1SD-24964-(8.5 E.) „Dėl susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį projekto atitikties teisės aktų reikalavimams“, kuria nusprendė, jog pateiktas susitarimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o būtent „sandoris neatitinka Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 110 punktų nuostatų, todėl jis negali būti sudaromas“.
Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. kovo 4 d. išvadą Nr. 1SD-24964-(8.5 E.) tvirtindamas, jog atsakovas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsakovui vykdant valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 36¹ straipsnio nustatyta tvarka, kurio 3 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) numatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje buvo įtvirtinta, kad siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo.
Taigi, šiuo atveju ginčas kilęs tarp dviejų viešojo administravimo subjektų dėl gautos neigiamos išvados atsakovui vykdant valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę, t. y. ginčas kilęs viešojo administravimo srityje.
Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 4 dalis įtvirtino, jog institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnyje (šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija), administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija vertina, jog ginčijama 2025 m. kovo 4 d. išvada Nr. 1SD-24964-(8.5 E.) yra administracinis sprendimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis) žemėtvarkos srityje.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamas ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Akmens takas“) dėl išvados panaikinimo grąžinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys