Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. skundą dėl proceso administracinio nusižengimo byloje atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus (toliau – AAD) vyriausioji specialistė L. B. 2023 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr.AM-AAD-ANRJP-4314-2023 su administraciniu nurodymu (administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227772235), kuriuo pripažino A. Ž. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 85 eurų baudą; ANK 262 straipsnio 2 dalyje ir skyrė 50 eurų baudą; ANK 262 straipsnio 20 dalyje ir skyrė 250 eurų baudą; ANK 268 straipsnio 5 dalyje ir skyrė 300 eurų baudą; vadovaudamasi ANK 610 straipsnio ir ANK 38 straipsnio nuostatomis, A. Ž. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 300 eurų baudą. A. Ž. administracinį nurodymą įvykdė - baudą sumokėjo 2023 m. gruodžio 20 d., tuo pačiu nutarimas jam skirti baudą įsiteisėjo, ir nėra skundžiamas (ANK 610 straipsnio 4 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. (toliau – pareiškėjas) 2024 m. sausio 29 d., vadovaudamasis ANK 658 -659 straipsnių pagrindu, kreipėsi į AAD su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AM-AAD-ANR_P-4314-2023 (ROIK 23227772235) atnaujinimo, jog paaiškėjo aplinkybės, kurios AAD vyriausiajai specialistei L. B. nebuvo žinomos / nebuvo vertintos surašant protokolą su administraciniu nurodymu ir kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. yra nekaltas dėl jam inkriminuojamų pažeidimų (kadangi iš esmės šie pažeidimai nėra padaryti).

AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė, L. B., išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą, 2024 m. vasario 27 d. sprendimu atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nusprendė atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 23227772235. Sprendimas buvo grindžiamas šiais esminiais motyvais ir argumentais: „ protokolas buvo surašytas, remiantis patikrinimo, kuris įformintas 2023-11-08 patikrinimo aktu Nr. 5130, duomenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-11-29 pateikė departamentui pastabas dėl patikrinimo akto (rašto reg. Nr. AD4-29195), kurios buvo perduotos bylą tiriančiam pareigūnui, kuris pastabas įvertino ir parengė atsakymą bendrovei (rašto reg. Nr. AD5-27271), taigi, protokolas buvo surašytas, atsižvelgus į bendrovės pateiktas pastabas ir jas įvertinus”; „A. Ž. prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareigūnui nebuvo žinomos surašant administracinio nusižengimo protokolą“, „administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių pagrindo nėra“.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 5 d. skundu apskundė AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės, vyriausiosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės L. B., 2024 m. vasario 27 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad aplinkybė, kad bendrovės pastabos buvo vertintos ir į jas atsižvelgta protokolo parašymo metu, visiškai nepagrįstai buvo konstatuota sprendime. Protokolas buvo surašytas, neatsižvelgus į bendrovės pateiktas pastabas ir jų neįvertinus (tai patvirtina pareiškėjo žemiau dėstoma argumentacija). Tai, jog bendrovė buvo pateikusi pastabas dėl patikrinimo akto ir AAD šias pastabas buvo gavęs, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pateiktos pastabos buvo įvertintos bei įvertintos tinkamai. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog tuo atveju, jeigu bendrovės pastabos būtų vertintos protokolo surašymo metu, protokolas galimai iš viso nebūtų surašytas. Tai, jog bendrovės paaiškinimai nebuvo vertinti ir į juos nebuvo atsižvelgta protokolo surašymo metu, yra naujai paaiškėjusi reikšminga ir vertintina aplinkybė, kas suponuoja ir pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 658 str. 1 d. 4 p.). Papildomai pareiškėjas pažymi, jog aplinkybė, jog bendrovės pastabos nebuvo vertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta pareiškėjui iš esmės tapo žinoma po protokolo administracinio nurodymo įvykdymo, kuomet pareiškėjas gavo bendrovės reikalavimą pasiaiškinti (priedas Nr. 4) bei pateikė savo paaiškinimą (priedas Nr. 5). Pareiškėjas, žinodamas, jog šios aplinkybės nebuvo vertintos, protokole nurodyto administracinio nurodymo nebūtų įvykdęs. Ši aplinkybė, t. y. pareiškėjo valios trūkumas administracinio nurodymo įvykdymo metu, suteikia pareiškėjui teisėtą pagrindą, remiantis ANK nuostatomis, reikalauti, kad administracinio nusižengimo byla būtų atnaujinta. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog protokolo surašymo metu nebuvo įvertinta ir atsižvelgta į tai, kad gavusi patikrinimo aktą Nr. PA-5130 (toliau - patikrinimo aktas) bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl leidimo požeminio vandens išteklius (toliau - leidimas) gavimo ir nustatyto pažeidimo ištaisymo. Po kreipimosi į bent kelis skirtingus leidimui reikalingų projektų ir dokumentų rengėjus, gautas vienas ir tapatus atsakymas, kad leidimo gręžiniui Nr. 40419 (toliau - gręžinys) gauti neįmanoma dėl kompleksinių faktinių aplinkybių. Siekiant gauti leidimą, aplink gręžinį 10 m. spinduliu turi būti suformuota vandenvietės apsaugos zona (toliau - Apsaugos zona), kurioje pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 28 dalies ir 106 straipsnio 3 dalies nuostatas yra draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su paėmimu, gerinimu ir tiekimu. Nedidelė dalis Bendrovės ūkinės veiklos, įskaitant ir statinius, patenka į Apsaugos zoną. Tai reiškia, kad gręžiniui negali būti suformuota ir suprojektuota teisės aktų reikalavimus atitinkanti Apsaugos zona. Nesuformavus apsaugos zonos, pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 2 dalį leidimas nėra išduodamas. Šiuo metu bendrovė įgyvendina su AAD suderintą Užterštos teritorijos tvarkymo planą (toliau - Planas). Plane fiksuojama, kad įvykusios avarijos metu buvo užteršta tiek teritorija, tiek gruntinis vanduo, skaitant ir Gręžinio vandenį. Numatyta, kad būtent Gręžinio vanduo naudojamas grunto ir gruntinio vandens valymui, t. y. kaip priemonė avarijos metu sukeltų padarinių mažinimui ir šalinimui. Bendrovė atskiru raštu buvo informavusi AAD apie tai, jog buvo ištaisyti trūkumai ir gręžinyje 2023 m. gruodžio 1 d. buvo sumontuoti metrologinę patikrą atitinkantys vandens skaitikliai (priedas Nr. 2-2). Gręžinys yra ir bus naudojamas tik tiek ir tokia apimtimi, kiek būtina plano vykdymui, naudojant metrologinę patikrą turinčius skaitiklius ir iš karto po plano vykdymo pabaigos nurodyto gręžinio eksploataciją nutraukiant bei jį likviduojant. Naują gręžinį, įskaitant ir leidimą numatoma vykdyti atskirai artimiausiu laikotarpiu ir šiuo metu yra vykdomi pokalbiai su potencialiais tokių paslaugų teikėjais (projektavimo, statybos įrengimo, registracijos, leidimo gavimo ir pan.). Įrengus naują gręžinį anksčiau, gręžinio veiklos nutraukimas, suderinus su AAD, gali būti ir ankstesnis. Patikrinimo aktu visiškai nepagrįstai konstatuota, jog bendrovės teritorijos dalis, kurioje patikrinimo metu sandėliuojamos (laikomos) trąšos yra priskirtina galimai taršioms teritorijoms. Prieš protokolo surašymą AAD buvo informuota, kad bendrovėje trąšos nėra sandėliuojamos ar kitaip laikomos atviroje, nuo išorinio atmosferos veiksnių poveikio neapsaugotoje erdvėje. Patikrinimo metu užfiksuotas nedidelio kiekio trąšų ant medinių padėklų buvimas buvo itin retas ir pavienis bei nepasikartojantis atvejis bendrovės padalinio veikloje ir nedelsiant panaikintas, kadangi tai buvo trumpalaikis (netrunkantis) sprendimas. Tai, kad trąšos buvo laikinai pastatytos ant medinių padėklų nereiškė, jog toje vietoje jos buvo sandėliuojamos. Trąšos bendrovėje yra perkraunamos ir sandėliuojamos tam skirtuose pastatuose, o ne atviroje teritorijoje, todėl patikrinimo aktu fiksuota teritorija jokio specifinio statuso dėl to neįgyja ir įgyti negali. Maža to, bendrovės teritorijoje egzistuojanti paviršinių nuotekų surinkimo sistema dar tiesiogiai nereiškia, kad ši teritorija laikytina turinčia galimai taršios teritorijos statusą. Pravažiavimo keliai (taigi ne transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija, kaip to reikalaujama pagal Vandens įstatymo nuostatas) nepagrįstai, nepateikiant argumentų ir tą patvirtinančių įrodymų, patikrinimo aktu priskirta galimai taršiai teritorijai. Dėl šios priežasties patikrinimo akte konstatuotas statusas nei faktiškai, nei teisiškai neatitinka teisės aktuose tokioms teritorijoms numatytų kriterijų, dėl ko protokolu skirta bauda buvo paskirta nepagrįstai, t. y. jokiam pažeidimui faktiškai neegzistuojant. Patikrinimo aktu visiškai nepagrįstai konstatuota, jog bendrovėje nėra įdiegta priemonių, esant reikalui per 10 min. nuo sprendimo priėmimo, uždaryti nuotekų išleistuvą, kadangi atitinkama sklendė bendrovėje yra įrengta ir buvo įrengta tiek AAD vykdyto patikrinimo, tiek patikrinimo akto, tiek protokolo surašymo metu, kas akivaizdžiai suponuoja išvadą, jog atsakomybė už neegzistuojantį pažeidimą negali būti taikoma. Šios aplinkybės buvo išsamiai paaiškintos (kartu su vizualinėmis priemonėmis) prie protokolo pridėtame bendrovės atstovų 2023 m. lapkričio 29 d. rašte „Dėl 2023-11-08- patikrinimo akto Nr. PA-5130".

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko, prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 23227772235) palikti galioti ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje iš esmės siekia tuo pagrindu, kad, jo manymu, po patikrinimo akto, kuriuo buvo nustatyti pažeidimai ir už kuriuos jis buvo nubaustas, surašymo, atsirado naujų aplinkybių, kurių protokolą surašęs pareigūnas neįvertino ir kurios įrodo, kad jis yra nekaltas. Svarbu pažymėti tai, kad protokolas buvo surašytas, remiantis patikrinimo, kuris įformintas 2023-11-08 patikrinimo aktu Nr. 5130, duomenimis. Bendrovė 2023-11-29 pateikė departamentui pastabas dėl patikrinimo akto (rašto reg. Nr. AD4-29195), šios pastabos buvo perduotos bylą tiriančiam pareigūnui, kuris pastabas įvertino ir parengė atsakymą bendrovei (rašto reg. Nr. AD5- 27271), taigi, protokolas buvo surašytas, prieš tai išanalizavus bendrovės pateiktas pastabas ir jas įvertinus. Tas faktas, kad išanalizavus ir įvertinus pastabas, galutinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai ir sprendimas pareiškėjo netenkina, dar nereiškia, jog pastabas galima laikyti neanalizuotomis ir nevertintomis apskritai. Vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta kai: „...paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas...“. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024-02-27 teikime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo (dokumento reg. Nr. ARZ-745) konstatuojama, jog atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareigūnui nebuvo žinomos surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo priimtas sprendimas, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių pagrindo nėra. Proceso atnaujinimas - tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų (institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės. ANK 657 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymą, gali būti atnaujinta šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Taigi, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, mano, kad atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 23227772235) nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, – sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių; 2) kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Apie šį sprendimą (atsisakyti pradėti tyrimą) pranešama suinteresuotiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė apskųsti sprendimą aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o kai tokio pareigūno nėra, – teismui; aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali skųsti teismui; skundai paduodami ir nagrinėjami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. ANK 661 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai paaiškėjusios naujos aplinkybės baigiamos tirti ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, institucija savo sprendimu tyrimą nutraukia. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė sprendimą apskųsti. Institucijos sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių per septynias kalendorines dienas nuo pranešimo apie jį išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o išnagrinėjusios šį skundą aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimas – per septynias kalendorines dienas nuo sprendimo išsiuntimo ar išdavimo dienos apylinkės teismui. Kai aukštesniosios institucijos (pareigūno) nėra, institucijos sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių per šioje dalyje nurodytą terminą gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Aukštesnioji institucija (pareigūnas) ar apylinkės teismas šį skundą išnagrinėja per dvidešimt darbo dienų rašytinio proceso tvarka. Išnagrinėjusio skundą apylinkės teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 6 dalyje nustatyta, kad teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Jeigu administracinio nusižengimo bylą atnaujinti atsisakė apylinkės teismas, šio teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apygardos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį skundą nagrinėja šio kodekso 662 straipsnyje nustatyta tvarka. Atnaujintų administracinių nusižengimų bylų teisena vyksta bendra tvarka.

Pareiškėjas prašo panaikinti AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės, vyriausiosios valstybinės apsaugos inspektorės, L. B. 2024 m. vasario 27 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir administracinio nusižengimo bylą Nr. AM-AAD-ANR_P-4314-2023 (ROIK23227772235) atnaujinti ANK 657 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką proceso atnaujinimas - išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. ANK 658 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis yra galimas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas. Nagrinėjam atveju pareiškėjas bylą atnaujinti prašo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų kaip tik ir numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tais atvejais, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. ANK 661 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Pagal to paties straipsnio 661 straipsnio 2 dalį nurodyta institucija, gavusi tokį prašymą, kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, kuris gali būti skundžiamas. Įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik tai, kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).

Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad planinio patikrinimo metu (pradėtas 2023 m. spalio 10 d.), patikrinimas už 2022- 2023 m.) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama ūkinę veiklą pažeidžia aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. įmonė ūkinės komercinės veiklos metu eksploatuoja požeminio vandens gręžinį Nr. 40419, tačiau neturi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto Leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės gelmių Įstatymo 16 str. 2 d. 1 p.; suvartoto vandens iš gręžinio Nr. 40419, apskaitos įmonė nevykdo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 25 str. 2 d. 1 p. ir Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo 6 ir 32 p. reikalavimus; pagal įmonės pateiktą informaciją, vandens apskaitai įrengtų prietaisų metrologinė patikra atlikta 2005 ir 2006 m., t. y. įrengti prietaisai neatitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme matavimo priemonėms keliamų reikalavimų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 25 str. 2 d. ir Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo 8 p. reikalavimus; įmonės teritorijos dalis, kurioje patikrinimo metu sandėliuojamos (laikomos) trąšos - priskirtina galimai taršioms teritorijoms, tačiau nepadengta vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.), paviršinės nuotekos susidarančios šioje teritorijoje nesurenkamos į atskirą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, o be valymo filtruojasi į aplinką, tuo pažeidžiant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 ir 14 p. nuostatas; įmonė neatlieka išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumo kontrolės ne rečiau kaip 1 k/ketvirtį, tuo pažeidžiant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18/2 p. nuostatas; paviršinių nuotekų surenkamų nuo galimai taršių teritorijų tvarkymo sistemoje, įrengtoje įmonėje, nėra įdiegta priemonių esant reikalui per 10 min. nuo sprendimo priėmimo, uždaryti nuotekų išleistuvą, t. y. patikrinimo metu padalinio vadovo žodiniu teiginiu sklendės, kuria būtų galima uždaryti nuotekų išleistuvą įrengta nėra (apžiūrėtuose, atidengtuose įmonės atstovų, nuotekų sistemos šuliniuose, tokios sklendės taip pat nėra) tuo pažeidžiant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14 p. nuostatas, kuo UAB "(duomenys neskelbtini)" Vilkaviškio padalinio vadovas A. Ž., būdamas atsakingas už padalinio veiklą, neužtikrino tinkamo aplinkos apsaugą reglamentuojančiu teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d. 1 p.; 25 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 25 str. 2 d. 1 p.; Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo 6, 8 ir 12 p. reikalavimus; Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13, 14, 18/2 d., bei tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 262 str. 20 d, 262 str. 2 d., 246 str. 1 d., 268 str., 5 d.. Pareiškėjas administracinį nurodymą įvykdė ir priimtas sprendimas neskundžiamai įsiteisėjo.

Esminis pareiškėjo skundo argumentas yra tai, kad surašant 2023 m. gruodžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANRJP-4314-2023 su administraciniu nurodymu nebuvo atsižvelgta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 29 d. pateiktas departamentui pastabas dėl patikrinimo akto (rašto reg. Nr. AD4-29195). Pareiškėjas skunde nurodo eilę neva protokolą surašiusio asmens nevertintų aplinkybių, ir gale nurodo, kad šios aplinkybės buvo išsamiai paaiškintos (kartu su vizualinėmis priemonėmis) prie protokolo pridėtame bendrovės atstovų 2023 m. lapkričio 29 d. rašte „Dėl 2023-11-08- patikrinimo akto Nr. PA-5130", ir teigia, kad jeigu jos būtų įvertintos, nebūtų pagrindo surašyti protokolo, t.y. jis pats nurodo, kad šios aplinkybės protokolo surašymo ir administrcinio nurodymo įvykdymo metu tiek AAD pareigūnei, tiek jam buvo žinomos, tik pareigūnės neva neįvertintos ar netinkamai įvertintos. Tai patvirtina ir tai, kad iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad kaip jo priedai nurodyti patikrinimo aktas Nr.PA-5130, bei advokatų profesinės bendrijos ,,ILAW 2023 m. lapkričio 29 d. raštas, apie kurį mini pareiškėjas skunde, kas reiškia, jog pareigūnui surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu buvo žinomas tokio rašto egzistavimas. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo raštiškai įteiktas pareiškėjui A. Ž., kuris yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Vilkaviškio padalinio vadovas, jis paskirtą jam baudą sumokėjo, dėl ko preziumuotina, kad jam protokolo turinys buvo žinomas, jam išaiškintina, kad jis turi teisę nesutikti su jam skirta bauda, tokiu atveju byla būtų buvusi nagrinėjama 2024 m. sausio 23 d., bei jam buvo žinomas pateiktas advokatų profesinės bendrijos ,,ILAW 2023 m. lapkričio 29 d. raštas. Iš pastarojo rašto matyti, kad jis parengtas advokatų profesinės bendrijos ,,iLAW“, kuri atstovauja bendrovę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nors administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta kaip buvo atliekamas gauto rašto vertinimas, tačiau skundžiamame 2024 m. vasario 27 d. sprendime atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo skundą nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė departamentui pastabas dėl patikrinimo akto (rašto reg. Nr. AD4-29195), kurios buvo perduotos bylą tiriančiam pareigūnui, kuris pastabas įvertino ir parengė atsakymą bendrovei (rašto reg. Nr. AD5-27271). Toks raštas yra pateiktoje administracinio nusižengimo byloje LITEKO sistemoje (neatspausdinta dėl didelės apimties), kurį pasirašė ta pati administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė L. B.. Advokatų profesinės bendrijos ,,iLAW“ 2023 m. lapkričio 29 d. raštas buvo išsiųstas L. B. elektroniniu paštu, todėl ji turėjo pakankamai laiko iki protokolo surašymo susipažinti su minėtu raštu ir vertinti jame nurodytas aplinkybes. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuotas administracinio protokolo turinys, bei administracinio nurodymo turinys, tačiau nėra nurodyta, kad protokole su administraciniu nurodymu turi būti vertinami įrodymai, jie analizuojami, pateikiamos išvados. Tik nutarime, kaip nurodyta ANK 618 straipsnio 2 dalyje, jau turi būti nurodyta išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šios teisės normos rodo, kad surašytame protokole jokie įrodymai ir neturėjo būti vertinami, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo vertinti rašytiniai įrodymai, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad advokatų profesinė bendrija ,,iLAW“ atstovavo bendrovę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su protokolu susijusiame patikrinime, todėl galėjo kontaktuoti su bendrovės padalinio vadovu pareiškėju A. Ž.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, procesą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo inicijavo pareiškėjas ne savo iniciatyva, tik pareikalautas savo tiesioginių vadovų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 18 d. raštu pasiaiškinti dėl jo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo pasiaiškinimo, t. y. dėl jo atžvilgiu panaudoto spaudimo įtariant galimu darbo bei darbo sutarties pažeidimo, dėl ko jo valia pasirinkime buvo apribota, ir jis dėl to buvo priverstas kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kad išvengti jam galimai gręsiančios drausminės atsakomybės. Nors visus skundus tiek AAD, tiek teismui pasirašė pareiškėjas, tačiau iš jų turinio bei surašymo stiliaus galima įtarti, kad juos rašė ne jis, o kiti asmenys, galimai advokatai, tačiau jokios pareiškėjo atstovavimo sutarties į bylą nepateikta, galimai neparodomos gaunamos pajamos, kas rodo, jog procesas dėl bylos atnaujinimo galimai vyksta be pareiškėjo valios ir jo laisvo apsisprendimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas ir prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje iš esmės yra ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o skundas dėl surašyto protokolo teisėtumo ir pagrįstumo, kas iš esmės atitinka skundo dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo nagrinėjimą, o ne proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėjimą. Šie procesai pagal savo paskirtį ir proceso ypatybes yra skirtingi, nes pirmuoju atveju teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o antruoju atveju pirmiausia nustatinėjama ar paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą. Tik nustačius šį faktą, toliau nustatinėjama šių aplinkybių reikšmė priimto nutarimo ar administracinio nurodymo pagrįstumui ir teisėtumui, t.y. ar šios aplinkybės vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas, arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo įvertintas tinkamai pateiktas rašytinis įrodymas - advokatų profesinės bendrijos ,,iLAW“ 2023 m. lapkričio 29 d. raštas dėl patikrinimo akto, kurio pagrindu surašytas protokolas, t.y. netinkamai buvo vertinti ar iš viso nevertinti jau pateikti įrodymai, o ne tai, kad paaiškėjo kokios nors naujos esminės aplinkybės. Toks įrodymo nevertinimo, ar netinkamo įvertinimo fakto buvimas teismo vertinimu negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi tokia aplinkybe gali būti tik tokia aplinkybė, kuri protokolo surašymo metu nebuvo žinoma nei protokolą surašiusiam asmeniui, nei administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kuriems šiuo atveju buvo aiškiai žinomas tokio rašytinio įrodymo egzistavimo faktas. Todėl kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjas, žinodamas, jog šios žinomos aplinkybės nebuvo vertintos, protokole nurodyto administracinio nurodymo nebūtų įvykdęs. Be to atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu surašymas yra supaprastinta administracinio nusižengimo nagrinėjimo forma, kai bylos nagrinėjimas iš esmės nevyksta, o administracinio nurodymo surašymas iš esmės atitinka pareiškimo dėl teismo baudžiamojo surašymą baudžiamojoje byloje, ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sutinkant su administraciniu nurodymu, tai išreiškiant sumokant paskirtą administracinę nuobaudą, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta, nurodymas nėra skundžiamas ir įsiteisėja jį įvykdžius nurodytu laiku. Pareiškėjas sumokėdamas badą iš esmės pripažino, kad jis yra kaltas, ir jam protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ir kad vėliau galimai verčiamas bendrovės vadovybės persigalvojo, nedaro pagrindo atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir protingas, turėjo pats susipažinti su bylos medžiaga, pasikonsultuoti su specialistais ar advokatais, ir tik po to spręsti dėl baudos sumokėjimo.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nutartyje teismo nustatytas ir paminėtas aplinkybes, sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad A. Ž. prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareigūnui nebuvo žinomos surašant administracinio nusižengimo protokolą“, dėl ko jo skundas dėl šio nutarimo netenkintinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. skundo netenkinti ir palikti AAD Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės, vyriausiosios valstybinės apsaugos inspektorės, L. B. 2024 m. vasario 27 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą galioti.

Nutarties kopiją išsiųsti skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Ž., institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.