Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Laimai Saulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. Z., V. Z. ir J. Z., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad prieš kreipdamasi į teismą ieškovė išnaudojo visas įmanomas galimybes – rašė pranešimus atsakovei J. Z. dėl skolos apmokėjimo, galimybės sudaryti taikos sutartį, kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos, tačiau atsakovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė; 2019 m. spalio 3 d. buto patikrinimo akte atsakovė V. Z. savo parašu patvirtino, kad bute faktiškai gyvena visi trys atsakovai ir dar du nepilnamečiai asmenys; ieškovė vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės viešaisiais gyventojų registro duomenimis, visi trys atsakovai bute deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra pilnamečiai, todėl už skolą turi atsakyti solidariai; iš atsakovų nuo 2014 m. nuomos mokesčiai priteisiami tik teismo sprendimais, mokesčiai skaičiuojami pagal tą pačią formulę nuo 2015 metų; pagal 2010 m. spalio 8 d. trišalę šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ (toliau – UAB „Vilniaus energija“, trečiasis asmuo), Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės, paskaičiavimus už tiekiamą šilumą butui teikia UAB „Vilniaus energija“, o ieškovė pagal pateiktus paskaičiavimus išrašo sąskaitas, delspinigių neskaičiuoja, ieškovė surenka pinigus ir kai juos gauna juos persiunčia UAB „Vilniaus energija“; atsakovei J. Z. kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos, atsakovai nesikreipė į ieškovę dėl skolos skaičiavimo išaiškinimo; senaties taikymui nepritaria.

Atsakovės J. Z. įsitikinimu, ieškinys dalyje dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį nėra įrodytas, ieškovės reikalavimai nėra patvirtinti tinkamais įrodymais, ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikė tik skolos paskaičiavimą, pažymą, jokių kitų įrodymų apie skolos dydį byloje nėra, tariamos skolos apskaičiavimas nėra detalizuotas, be to, nėra duomenų, kad pati ieškovė sumokėjo šilumos tiekėjui ir, atitinkamai, įgijo teisę reikalauti iš jos. Nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpis 2016–2017 metai, todėl prašo taikyti 3 metų senatį ir reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją atmesti. Kartu nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis numato galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, jos pajamos siekia tik 280 Eur ir tai yra invalidumo pensija, sumokėjus už vaistus, maistą ir pan. beveik nieko nelieka, skirti skolai apmokėti ji gali 20 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovės J. Z. atstovas advokatas nurodė, kad atsakovė J. Z. ieškinio nepripažįsta; papildomai paaiškino, kad nuomos sutartis nebuvo registruota registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, todėl negali būti teikiamas reikalavimas; atsakovas J. Z. butu nesinaudoja, nes (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o ne bute.

Atsakovas J. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl skolos už nuomą ir šilumos energiją.

Nustatyta, kad butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (el. b. t. I, b. l. 176), ieškovė butą valdo patikėjimo teise, ieškovei yra pavesta įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-61-464/2011); uždaroji akcinė bendrovė „Vilko pėda“ (nuomotoja) 2001 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi butą išnuomojo neterminuotam naudojimui atsakovei J. Z. (nuomininkei), suteikdama gyvenamąją patalpą (butą) atsakovei J. Z. ir jos šeimos nariams, o atsakovė J. Z. be kita ko įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti nuomą ir komunalinių paslaugų mokesčius, nuomos sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties (el. b. t. I, b. l. 7–10), 2007 m. gruodžio 14 d. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ (nuomotoja) ir atsakovė J. Z. (nuomininkė) pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo (el. b. t. I, b. l. 11), 2010 m. spalio 8 d. ieškovė, Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus energija“ sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 1–4, 15.3 punktus, šilumos tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“) atsako už mokėjimų už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį teisingą apskaičiavimą bei šios informacijos savalaikį pateikimą Vilniaus miesto savivaldybei ar ieškovei (el. b. t. I, b. l. 43–53), iš Gyventojų registro išrašo duomenų matyti, kad atsakovas J. Z. savo gyvenamąją vietą bute deklaruoja nuo 1971 m. balandžio 13 d., atsakovė V. Z. savo gyvenamąją vietą bute deklaruoja nuo 1991 m. vasario 25 d. (el. b. t. I, b. l. 13, 14). Pagal ieškovės į bylą pateiktus duomenis įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. yra 1 094,77 Eur, įsiskolinimas už butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. yra 295,95 Eur (el. b. t. I, b. l. 15–32).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Pagal CK 6.589 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

Taigi, kaip nustatyta aukščiau, įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. yra 1 094,77 Eur, įsiskolinimas už butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei su tuo suisjusias paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. yra 295,95 Eur (el. b. t. I, b. l. 15–32), ieškovė nurodė, kad kas mėnesį sąskaitas už nuomą ir šildymą pateikdavo atsakovei J. Z., pastaroji byloje neneigė jas gavusi, todėl akivaizdu, jei nuomininkei buvo neaiškus sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos apskaičiavimas ji būtų kreipusis į ieškovę išaiškinimo, tačiau, kaip nurodė ieškovė, atsakovai to nedarė, priešingų duomenų byloje nėra, tuo labiau, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad geruoju atsakovai su ieškove neatsiskaitydavo ir ankstesniais laikotarpiais, iš jų skolos išieškomos tik teismo sprendimais, taigi, teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateiktais skolų skaičiavimais, atsakovai kitokių skaičiavimų nėra pateikę, o, akivaizdu, skolą ginčija tik siekdami išvengti jos sumokėjimo. Vien nuomos sutarties neįregistravimas registre nesudaro pagrindo atsakovams pagal nuomos sutartį gyvenantiems bute nemokėti nuomos mokesčio ir mokesčio už šildymą. Taip pat ta aplinkybė, kad ieškovė nėra sumokėjusi UAB „Vilniaus energija“ nurodytų mokesčių už šildymą butui jokiu būdu nepaneigia jos teisės pagal aukščiau nurodytą trišalę sutartį ir nuomos sutarties nuostatas reikalauti mokesčių už šildymą iš atsakovų, kuriuos jiems sumokėjus ieškovė juos perduos UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus energija“ patvirtino, kad ginčo mokesčiai atsakovų nesumokėti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad bute ginčo laikotarpiu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę visi trys atsakovai, nors (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovas J. Z. nuo 2001 m. spalio 1 d. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) rajone (el. b. EPP priedo l. 15), tačiau, pastebėtina, tiek Gyventojų registro duomenys apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą bute ginčo laikotarpiu (el. b. t. I, b. l. 13), tiek aplinkybė, kad teismo procesinius dokumentus adresuotus J. Z. bute priėmė pats J. Z. (el. b. EPP priedo l. 3, 18), tiek 2019 m. spalio 3 d. buto patikrinimo akto duomenys – atsakovė V. Z. savo parašu patvirtino, kad bute gyvena visi trys atsakovai ir du nepilnamečiai asmenys (el. b. t. I, b. l. 121–122), tiek įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-41607-608/2016 patvirtina, kad visi trys atsakovai gyvena bute, todėl pagal aukščiau nurodytas nuomos sutarties nuostatas ir aukščiau aptartas CK nuostatas įsipareigojimus pagal nuomos sutartį turi vykdyti visi trys atsakovai, ko jie piktybiškai nedaro (apie piktybišką nuomos mokesčio ir sąskaitų už šildymą nemokėjimą sprendžiama iš atsakovės V. Z. pasisakymų teismo posėdžio metu).

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai skolą būtų padengę, todėl teismas priteisia ieškovei solidariai iš atsakovų 1 094,77 Eur skolą už buto nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir 295,95 Eur skolą už butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. – iš viso 1 390,72 Eur skolą. Pagrindo tenkinti atsakovės J. Z. prašymą taikyti ieškinio senatį teismas nenustatė, nes į teismą kreiptasi nepraleidus ieškinio senaties termino.

Taip pat teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 390,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pasisakydamas dėl atsakovės J. Z. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas pažymi, kad pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad <...> įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką <...>. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymo neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skolininko interesai negali būti ginami kreditoriaus teisėtų interesų sąskaita. Pabrėžtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė J. Z. kas mėnesį iš Sodros gauna 411,32 Eur išmoką (el. b. t. I, b. l. 85–91), turi sveikatos problemų (el. b. t. I, b. l. 74–81), tačiau bute ji gyvena ne viena, o su sutuoktiniu ir darbingo amžiaus sveika dukra, kuri turi tiek teisinę pareigą atsakyti bendrai už skolą, tiek moralinę pareigą padėti garbingo amžiaus tėvams, vien tai, kad ji tinkamai, sąžiningai savo pareigų nevykdo negali būti pateisinama ir negali sudaryti pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jos motinai, tuo labiau kai teismo posėdžio metu V. Z. demonstravo piktybišką skolos nemokėjimą ir priešiškumą ieškovo sąžiningiems interesams. Svarbu pastebėti tai, kad atsakovė J. Z. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, kas, nesant šių duomenų, pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad pagrindo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui nėra, todėl toks atsakovės J. Z. prašymas netenkinamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 1 390,72 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 390,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovams nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat atsakovei J. Z. yra paskirta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų V. Z. ir J. Z. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (pagal jiems tenkančią mokėti dalį) – iš kiekvieno jų po 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir iš kiekvieno jų po 14 Eur teismo patirtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) solidariai iš atsakovų J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 390,72 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimties eurų ir septyniasdešimt dviejų euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 390,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.