Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

dalyvaujant ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovams A. A. ir K. U. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-542-755/2011 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl statybos rangos sutarties nutraukimo pagrįstumo, darbų perdavimo- priėmimo akto ir pažymos panaikinimo, sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, tretiesiems asmenims UADB „Ergo Lietuva“, Panevėžio lopšelio-darželio „Kregždutė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti su atsakovu AB „Panevėžio statybos trestas“ 2009-05-15 sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-484 dėl rangovo (atsakovo) kaltės; pripažinti negaliojančia atsakovo vienašališkai pasirašytą 2009-11-30 pažymą Nr. 6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 m. lapkričio mėnesį, F-3 (2009-05-15 rangos sutartis Nr. 22-6.38-484, 2009-10-13 papildomas susitarimas Nr. 22-6.38-966), pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašališkai pasirašytą 2009-11-30 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6-A, F-2, ataskaitinis laikotarpis 2009 m. lapkričio mėn. (2009-05-15 rangos sutartis Nr. 22-6.38-484, 2009-10-13 papildomas susitarimas Nr. 22-6.38-966), atsakovo vienašališką atsisakymą nuo 2009-05-15 rangos sutarties Nr.22-6.38-484 su vėlesniais pakeitimais ir jos nutraukimą pripažinti neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalys po supaprastinto atviro konkurso 2009-05-15 sudarė statybos rangos sutartį dėl lopšelio-darželio „Kregždutė“ pastato rekonstravimo, projektavimo, inžinerinių paslaugų atlikimo. Pagal sutartį atsakovas darbus turėjo atlikti per 18 mėnesių. Sutarties metu atsakovas, nebaigęs darbų, nepridavęs objekto, 2010-10-28 pateikė pranešimą, kad atsisako rangos sutarties ir vienašališkai ją nutraukia, nes ieškovas nefinansuoja papildomų, sutartyje nenumatytų darbų atlikimo, pateikė vienašališkai pasirašytus pažymą Nr. 6A ir aktą 6A, kurie anksčiau nebuvo ieškovui pateikti. Atsakovas vienašališkai ir nepagrįstai atsisakė užbaigti objekto rekonstrukcijos darbus, todėl prašo šį atsisakymą, pažymą ir aktą Nr.6A pripažinti neteisėtais. Atsakovo darbai turėjo būti atlikti pagal techninį darbo projektą, o ne statinio projektavimo užduotį kaip teigia atsakovas. AB „Panevėžio statybos trestas“ atliko dalį darbų, matyt, tikėdamasis gauti papildomą finansavimą. Negalima keisti rangos sutarties, jos kainos, nes ji konkreti, fiksuota. Techniniame darbo projekte yra visi tikslūs duomenys, kiekiai ir pan., o atsakovas yra profesionalus statytojas, todėl iš anksto galėjo įvertinti ir numatyti, kad darbų kiekiai didesni nei nurodyti apytikriai ir reiks didesnės lėšų sumos, todėl galėjo nesudaryti sutarties. Atsakovo ieškovui pateiktame pasiūlyme nėra nurodyti darbų kiekiai. Su atsakovu buvo sutarta, kad darbų priėmimas ir apmokėjimas (aktavimas) bus atliekamas procentiškai kaip santykis tarp faktiškai atliktų ir visų atliktinų darbų. Neaišku, kodėl atsakovas surašė Nr. 6A aktą ir pažymą, nes ten darbų procentiškumą skaičiuoja kaip faktiškai atliktų darbų ir apytikrio darbų kiekio, numatyto projektavimo užduoties sąlygose, santykį. Atsakovo pasiūlymas buvo pateiktas pagal konkursinę medžiagą, statinio projektavimo užduotį, bet reikalingų atliktų darbų kiekiai ten nurodyti tik apytikriai, tik jais vadovautis negalima, jais negalėjo vadovautis ir laimėtojas, jis turėjo objektą apžiūrėti, pats įvertinti, prisiimti sau riziką. Atsakovas pats pasiūlė darbų kainą, už kurią atliks darbus, įvertino kiekius. Aktavimas vyko procentais, pagal juos ir pažymas buvo apmokama. Projekto vadovas, kuris pasirašė aktus, matė atliktus darbus, jų kiekius ir pasirašė aktą, tai reiškia, kad atliktų darbų kiekis atitinka tikrovei. Objektas nepabaigtas, ieškovas turi organizuoti viešą pirkimą, kad jį užbaigti. 2009-01-18 Verslo paramos agentūrai raštu sprendė finansavimo klausimus pagal sutartį tarp agentūros ir ieškovo. Po šio rašto buvo pakeisti faktiniai atliktų darbų dydžiai, bet papildomo finansavimo neprašyta ir nebuvo gauta. Atsakovas parengė techninę dokumentaciją, todėl rangovui ir tenka visa rizika. Ieškinio teisiniu pagrindu nurodė CK 6.382, 6.653, 6.694 str.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-03 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos su AB „Panevėžio statybos trestas“ 2009-05-15 sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-484 su vėlesniais pakeitimais nutraukė dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ kaltės, pripažino negaliojančiais AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašytus 2009-11-30 pažymą Nr. 6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 m. lapkričio mėnesį, F-3, ir 2009-11-30 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6-A, F-2, ataskaitinis laikotarpis 2009 m. lapkričio mėn., pripažino neteisėtais AB „Panevėžio statybos trestas“ vienašališką atsisakymą nuo 2009-05-15 rangos sutarties Nr.22-6.38-484 su vėlesniais pakeitimais ir jos vienašališką nutraukimą.

Teismas nustatė, kad šalys 2009-05-15 konkurso tvarka sudaryta rangos sutartimi Nr.22-6.38-484 susitarė dėl statinio rekonstrukcijos atlikimo. Vadovaudamasis CK 6.706 str., Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str.3d., pripažino, kad sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas, konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus bei, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nurodė, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VTĮ 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pripažino, kad šiuo atveju nebuvo gautas nei minėtos tarnybos sutikimas, nei nustatytas teisinis pagrindas sutarties pakeitimui. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog užsakovas būtų pakeitęs projektavimo sąlygas ir tai būtų sąlygoję nenumatytų sutartyje darbų atlikimo atsiradimą. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nebuvo nė vienos CK 217 str. numatytos sąlygos sutarčiai vienašališkai iš rangovo pusės nutraukti, kadangi nenustatė, jog ieškovas būtų nevykdęs sutarties. Ieškovas priėmė atliktus darbus, už juos apmokėjo, nereikalavo iš atsakovo atlikti tokius darbus pagal jų įvardijimą, kurie nebūtų buvę aptarti rangos sutartyje (priede). Darbų stabdymo galimybė numatyta tik tada kai būtina atlikti objektyviai nenumatytus darbus ir tam nepakanka rangovo vien manymo, jog tokius darbus jis turi atlikti, apie tai turi būti informuojamas užsakovas (CK 6.684 str.) Teismas pripažino, kad vykdant sutartį nenumatytų joje pagal įvardijimą darbų neatsirado. Projektavimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai užsakovo nurodyti apytiksliai, rangovas savo pasiūlyme darbų kiekio irgi nekonkretizavo. Nurodė, kad atsakovui aplinkybė apie didesnius atliktinus darbų kiekius nei yra nurodyti apytikriai tapo žinoma parengus techninį projektą bei tiksliai paskaičiavus darbų kiekius, t.y. birželio viduryje, todėl atsakovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti tokią sutartį ir darbų nepradėti, o netgi ir juos pradėjus, vykdymą nutraukti ir sutarties atsisakyti (CK 6.653 str.). Pripažino, kad atsakovui kaip stambiai statybinei organizacijai neturėjo būti techninių sunkumų prieš teikiant pasiūlymą pirkimui, atlikus atitinkamus apmatavimus, pasitikslinti atliktinų darbų kiekius. Sutarties vykdymo eigoje atsakovas atliktų darbų kiekius skaičiavo, darbus užsakovui priduodavo ir jų vertę paskaičiuodavo pagal ieškovo taikomą skaičiuotę, t.y. kaip faktiškai atliktų bei techniniame darbo projekte paskaičiuotą atliktinų darbų santykį, (aktai ir pažymos Nr.1-6), kas rodo, kad atsakovas žinojo, kokiomis sąlygomis jis vykdo sutartį ir jų laikėsi. Tik maždaug po metų nuo akto Nr.6 dvišalio pasirašymo, atsakovas pateikė aktą ir pažymą Nr.6A, kurioje atliktų darbų santykį veda iš projektavimo sąlygose nurodytų apytikrių kiekių ir faktiškai atliktų darbų santykio, bet jo projekto ieškovui net neteikė. Kadangi vadovaujantis CK 6.684 str. rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, o techninio projekto (kuriame buvo suprojektuotos kopėčios, numatytas lietaus vandens nuo stogo nuvedimo įrengimas) parengimas buvo sutartinė atsakovo pareiga, pripažino klaidingais atsakovo teiginius, kad tai nenumatyti darbai. Teismas nurodė, kad kopėčių įrengimo reikalingumas numatytas privalomuose norminiuose aktuose- STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.04:2004 GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI XIV sk.normos, galiojusios pastato rekonstrukcijos metu, todėl atsakovas negali teigti, jog apie tai jam buvo nežinoma. Reikalavimai energetikos (šildymo ir vėdinimo) sistemos rekonstravimui buvo numatyti jau projektavimo sąlygose, statybos normatyviniame dokumente - reglamente, todėl teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog jis nežinojo, kokius darbus reiks atlikti bei jų vertę paskaičiuoti. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, jog sistemos turi tenkinti STR 2.09.02:2005 ”šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas” nustatytas šioms sistemoms jų įrengimo ir reikalavimų sąlygas, reglamento reikalavimai taikomi tik rekonstruojamoms patalpoms, todėl esant įstatyminiam reguliavimui papildomų sąlygų pateikimas iš užsakovo pusės nebuvo būtinas. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas savo pasiūlymuose pateikė sistemos rekonstravimo kainą, net nurodė subrangovą, todėl pripažinto, kad atsakovas vertino, skaičiavo atliktinus darbus bei to kaštus, vadinasi suvokė darbų sudėtį. Kadangi darbų kaina nustatyta konkrečiai, laikė, kad ji vienašališkai negalėjo būti pakeista vadovaujantis CK 6.653 str.5d., ir atsisakymas vykdyti sutartį dėl šios priežasties, ją galiausia nutraukiant, negali būti pripažįstamas pagrįstu sutarties nutraukimu dėl esminio pažeidimo. Pastebėjo, jog ir vienašališkai surašytame akte atsakovas nurodė nepilnai atlikęs atitvarų, stogo remonto ir šiltinimo darbus. Projekto užduotis (projektiniai siūlymai) ieškovo nebuvo tikslinti. Teismas vadovavosi CK 6.652, 6.658, 6.217 str. ir sprendė, kad atsakovui laiku neįvykdžius sutarties, ją pačiam vienašališkai nutraukus, ieškovas neturi pagrindo manyti, jog sutartis ateityje bus įvykdyta, ir gali pagrįstai reikalauti sutarties nutraukimo teismine tvarka. Kadangi aktas Nr.6A neatitinka šalių sutarties sąlygų (atliktų darbų santykis skaičiuojamas nuo ieškovo nurodyto apytikrio darbų kiekio, o ne pagal faktinius visų atliktinų darbų ar techninio projekto kiekius),o tuo pačiu ir faktinio kiekio, sutarties sąlygos aiškinamos nepaisant VPĮ nuostatų, aktas prieš jį vienašališkai pasirašant nebuvo derintas su ieškovu, jis kaip prieštaraujantis imperatyviems įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai kaip kilęs iš viešųjų pirkimų procedūrų pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80,1.81, 6.694 str.). Teismas laikė, kad pagal savo esmę pažyma apie atliktų darbų vertę Nr.6A kaip atkartojanti kai kurias darbų perdavimo-priėmimo akto pozicijas yra šio akto sudėtinė dalis (priedas), o jos surašymas bei pateikimas ar priešingai, gali sukurti jį pasirašiusiems asmenims teisių ir pareigų, todėl ji kaip pažeidžianti ieškovo teises gali būti ginčijama.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas, klaidingai sprendė, jog atsakovui nebuvo pavesta atlikti papildomų darbų. Teismas konstatuoja, kad rangovas darbus turėjo atlikti pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą, bet daro klaidingą išvadą, kad rangovas privalo atlikti visus rangos darbus (darbų apimtis), kurios atsirado vėliau, jau atlikus techninį projektą ir paaiškėjus žymiai didesniems darbų kiekiams. Atsakovas pildydamas ieškovo pateiktus viešojo pirkimo dokumentus, priedą Nr. 1, pasiūlė kainą pagal nurodytus kiekius statinio projektavimo užduotyje, projektiniuose pasiūlymuose ir sutartimi įsipareigojo atlikti tik tuos darbų kiekius kaip buvo dokumentuose nurodyta. Mano, kad ieškovas pažeidė VPĮ 24 str.7d. savo pirkimo dokumentuose tinkamai nenurodęs pirkimo objekto ir jo apimties. Darbų kiekiams pasikeitus projektavimo stadijoje, papildomų darbų vykdymą ir finansavimą privalėjo išspręsti ieškovas, t.y. arba sudaryti su atsakovu papildomą susitarimą, arba samdyti kitą rangovą, kaip tai numato sutarties 3 str. 4.1, 4.4p. Ieškovas pats reikalavo atlikti papildomus darbus, todėl jis privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl darbų sustabdymo, išaiškėjus statinio projektavimo užduoties defektams – atlyginti papildomų darbų atlikimo kaštus (CK 6.684, 6.685, 6.653 str.). Nurodė, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, nepasisakė dėl to, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu ji padidėjo daugiau nei 15 proc. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties kaina negali būti padidinta atsiradus papildomiems darbams, kadangi ieškovas galėjo panaudoti rezervą dėl papildomų darbų, numatytą konkurso dokumentacijoje, rangos sutartyje, galėjo padidinti sutarties kainą iki finansavimo sutartyje nustatytos kainos. Ieškovas po sutarties pasirašymo pateikė patikslintą statinio projektavimo užduotį bei projektinius pasiūlymus, jų pagrindu atliktas techninis projektas, kurį ieškovas priėmė, 2009-08-13 patvirtino Administracijos direktorius įsakymu Nr. A-824, taip pripažino papildomų darbų atsiradimo faktą, patvirtino naujus darbų kiekius, todėl privalėjo spręsti ir papildomų darbų atlikimo ir finansavimo klausimus. Be to, sutarties 3 str. 4.4p. šalys susitarė, kad kaina gali keistis išaiškėjus, kad reikalinga atlikti papildomus darbus dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, o tokios aplinkybės atsirado pertvirtinus visus darbų kiekius. Laiko, kad ieškovas nevykdė šių sutarties nuostatų, taip padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko atsakovas negalėjo užbaigti savo įsipareigojimų ir priduoti objekto valstybinei komisijai. Kadangi ieškovas nesutiko didinti darbų kainos, nesprendė papildomo darbų finansavimo klausimo, nebendradarbiavo su atsakovu, taip pažeidė CK 6.691 str. reikalavimus, atsakovas nutraukė sutartį (CK 6.684 str.). Nurodė, kad paskaičiavus kainą pagal tuos kiekius, kurie nurodyti techniniame projekte, būtų aišku, kad tokia kaina neatitiktų sutarties sudarymo metu toje verslo srityje įprastos kainos bei protingumo kriterijų. Teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, netinkamai aiškino teisės normas nurodydamas, kad darbų kaina negali būti keičiama. Kadangi vienas pagrindų pakeisti sutartimi sulygtą kainą yra tai, kad statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 str. 4d.), o ieškovas juose ir nenurodė visų darbų kiekio, jiems išaiškėjus turėjo spręsti klausimą dėl finansavimo. Padidėjus darbų kiekiams, padidėjo ne tik kvadratai, bet ir visų darbų apimtys, taip pat ir priešgaisrinių kopėčių, lietaus vandens nutekėjimo įrengimo kaštai. Atlikus techninį projektą ir užsakovui norint inicijuoti darbų atlikimą, kurie nėra numatyti techniniame projekte, jis privalo koreguoti projektą bei pateikti projektuotojui statinio projektavimo užduotį vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „statinio projektavimas“ nuostatomis. Ieškovas šio dokumento nepateikė, todėl atsakovas neturėjo galimybės be pakeisto projekto ir be leidimo statybai minėtiems darbams, vykdyti ieškovo neteisėtus nurodymus. Ieškovui du kartus buvo perduotas pasirašytinai atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 6 (F-2) bei pažyma Nr. 6 (F-3) už 2009 m. lapkričio mėnesį, tačiau ieškovas nenurodydamas jokių aplinkybių juos grąžino nepasirašęs. Todėl atsakovas daliai atliktų darbų, kuriuos ieškovas atsisakė pasirašyti, surašė aktą ir jį vienašališkai pasirašė, padarė akte žymą ir perdavė ieškovui vadovaujantis CK 6.694 str. 4 d. Ieškovas atliktų darbų perdavimo akte nėra pareiškęs pastabų dėl darbų kokybės, nėra nurodęs konkrečių trūkumų, be to, ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad darbų kiekių palyginimo lentelėje nurodytas teisingas atliktų darbų kiekis, todėl neturi teisės remtis trūkumų faktu, o aktai yra teisėti ir galiojantys.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, motyvavo savo išvadas, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2009-02-18 viešai paskelbė supaprastintą konkursą dėl “Objekto “Panevėžio lopšelio darželio ”Kregždutė” pastato (Poškos g.20, Panevėžys) rekonstravimas” projektavimo ir inžinierinės paslaugos bei rekonstravimo darbų atlikimo pirkimo (b.l.50-52, t.1). Konkursas buvo vykdytas pagal Viešųjų pirkimo įstatymą bei jį lydinčių aktų reikalavimus, rekonstravimas turėjo būti ir buvo finansuotas iš Europos Sąjungos ir vietos savivaldybės lėšų. Atsakovas kaip pirkėjas dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, jo pasiūlymas pripažintas geriausiu (b.l.23-24, t.1) ir su atsakovu 2009-05-15 sudaryta rangos sutartis Nr.22-6.38-484 (b.l.17-22, t.1).

Šalių sudarytos rangos sutartyje numatyta, jog rangovas projektavimo ir inžinerines paslaugas, rekonstravimo darbus, detalizuotus sutarties priede Nr.1, atliks pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą (sutarties 2 str.1 p.). Taigi remiantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi sutartimi atsakovas kaip rangovas įsipareigojo pagal užsakovo užduotį atlikti atitinkamus statybos darbus, o remiantis CK 6.700 straipsniu, reglamentuojančiu projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sampratą, įsipareigojo atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninį sprendimą ir perduoti jį užsakovui. Tam, jog projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. STR 1.05.06:2005 8.5 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo užduotis yra paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su statytojo reikalavimais (statytojo technine specifikacija). Tai statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma.

Šalių sudarytos sutarties priede Nr.1 išvardyti atliktini darbai ir jų vertė pinigine išraiška. Darbų apimtys kiekine išraiška raštu sutartyje (priede) neaptartos. Projektavimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai užsakovo nurodyti apytiksliai, rangovas savo pasiūlyme darbų kiekio irgi nekonkretizavo. Pradinėje statinio projektavimo užduotyje, patvirtintoje administracijos direktoriaus 2009-01-19 įsakymu, nurodyta, jog lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila yra apie 1113 kv. m., langų keitimas apie 504 kv. m., lauko ir tambūrų durų keitimas apie 40 kv. m., stogo apšiltinimas ir danga apie 1044 kv. m., šildymo –vėdinimo sistema turi būti rekonstruota, tenkinti STR 2.09-02:2005 ”Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas “reikalavimams (b.l.73-75, t.1). Atsakovas teigia, kad ieškovas pažeidė VPĮ 24 str.7d. savo pirkimo dokumentuose tinkamai nenurodęs pirkimo objekto ir jo apimties. Pirkimo sutartyje turi būti nurodytos perkamos prekės, paslaugos ar darbai, tačiau nėra imperatyvaus reikalavimo nurodyti tikslius jų kiekius (VPĮ 18 str. 6 d. 2 p.). Sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti projektavimo ir inžinierines paslaugas bei rekonstravimo darbus, kurie detalizuoti Sutarties priede. Iš konkurso medžiagos atsakovui taip pat turėjo būti aišku, kad konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik atlikus rekonstrukcijos projektavimą, kadangi konkursu buvo perkamos ir projektavimo paslaugos. Todėl jis, kaip savo srities profesionalas, prieš teikdamas savo pasiūlymą, turėjo galimybę apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas, ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. Taigi, atsakovui turėjo būti žinoma darbų apimtis ir mastas, jis turėjo galimybę įvertinti savo galimybes dalyvauti konkurse ir, jį laimėjus, atlikti darbus už jo paties pasiūlytą kainą. Ieškovas, kaip jau paminėta aukščiau, neprivalėjo nurodyti tikslių darbų kiekių. Kartu įsigydamas ir projektavimo paslaugas, nurodęs objektą bei jam būtinus atlikti darbus, ieškovas neprivalėjo nurodyti net apytikslių darbų kiekių, kadangi jų kiekiai paaiškėja tik po projektavimo atlikimo, techninio darbo projektų parengimo. Ši aplinkybė atsakovui, kaip profesionaliam statytojui, verslininkui, turėjo būti žinoma. Konkursas buvo paskelbtas objekto rekonstrukcijai atliekant konkrečius darbus, bet ne konkretiems atitinkamų darbų kiekiams. Todėl pripažintina, kad atsakovui buvo žinoma darbų užduotis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, jam tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika net tuo atveju, jei paaiškėtų, kad užduotis yra netinkama (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.703 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė atsakovui techninę užduotį projektavimui, atsakovas 2009-06-16 parengė statinio techninį projektą, kuriame buvo nustatyti atliktinų darbų kiekiai (lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila 1425 kv. m., langų keitimas 570 kv. m., lauko ir tambūrų durų keitimas 65 kv.m., stogo apšiltinimas ir danga 1348 kv. m). Šalys skirtingai aiškina ar atliekant darbus paaiškėjo sutartyje nenumatytų darbų. Po rangos sutarties pasirašymo 2009-05-27 buvo patikslintos sąlygos atsisakius reikalavimo dėl šildymo–vėdinimo sistemos rekonstravimo (b.l.33-35, t.1). Atitinkamai 2009-05-29 papildomu susitarimu Nr.22-6.38-530 buvo patikslinta rangos sutartis (b.l.31, t.1). 2009-07-15 papildomu susitarimu Nr.22-6.38-758 šalys vėl patikslino rangos sutartį , kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios šalių 2009-05-29 papildomas susitarimas Nr.22-6.38-530 (b.l.178, t.2) ir taip grįžta prie šildymo –vėdinimo sistemos rekonstravimo reikalingumo. Galiausiai 2009-10-15 papildomu susitarimu Nr.22-6.38-966 šalys, pasikeitus PVM dydžiui pakeitė sutarties sąlygą dėl objekto darbų kainos ir ją nustatė 641905,79 Lt, kitos sąlygos nebesikeitė (b.l.27-29,t.1). Atsakovas dalyvavo konkurse, pateikė pasiūlymą, konkurso metu reikalavimai šildymo - vėdinimo sistemai buvo aiškūs, tuo pačiu jis, kaip profesionalus statytojas privalėjo žinoti, kad darbus turės atlikti pagal normatyvinius statybos dokumentus (CK 6.684 str. 1 d., sutarties 6 str. 1.3 p.), tai buvo nurodyta ir konkurso medžiagoje (t. I, b.l. 75). Pagal sutartį atsakovas privalėjo vykdyti sistemos rekonstravimo projektavimą ir rekonstrukciją, todėl minėti darbai negali būti laikomi sutartyje nenumatytais darbais, kuriems būtinas papildomas sutartyje nenumatytas finansavimas, ar darbais dėl kurių buvo būtina tikslinti techninio darbo projekto užduotis. Užsakovas kitų projektavimo sąlygų nekeitė, kas būtų galėję sąlygoti nenumatytų sutartyje darbų atlikimo atsiradimą.

Pripažintina, kad statinio techninį projektą parengti buvo atsakovo pareiga. Rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas parengęs techninį projektą, kuriame darbų kiekiai didesni nei apytikriai kiekiai, nurodyti statinio projektiniuose pasiūlymuose, jokių veiksmų, rodančių jo atsisakymą nuo darbų, neatliko. Priešingai, 2009 m. birželio –lapkričio mėnesiais buvo atliekami rekonstravimo darbai ir jų atlikimo faktas fiksuotas atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktuose Nr.1-6 bei atitinkamose pažymose apie atliktų darbų vertę (b.l.15-16, t.1,185-194, t.2). Atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytas atliktų darbų kiekis procentais, nurodytas skaičiavimas rodė faktiškai atliktų darbų santykį su reikalingų atlikti pagal techninį ir darbo projektus (lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila 1425 kv. m., langų keitimas 570 kv. m., lauko ir tambūrų durų keitimas 65 kv. m., stogo apšiltinimas ir danga 1348 kv. m) darbų kiekiu. 2009-11-30 šalys pasirašė aktą ir pažyma Nr.6, kuriuose nurodoma, jog projektavimo ir inžinierinių paslaugų atlikta 87,59 proc. už 23650 Lt ir rekonstravimo darbų 72,27 proc. už 330311,75 Lt , viso 425955,57 Lt su PVM, suma apmokėta (b.l.15-16, t.1). Akivaizdu, kad atsakovas žinojo, kokiomis sąlygomis jis vykdo sutartį ir jų laikėsi.

Bendra galutinė objekto darbų kaina su PVM buvo nustatyta 641 905,79 Lt sumai, kuri detalizuojama sutarties priede Nr.1 (3 str.1 ir 2 p., 2009-10-15 papildomas susitarimas Nr.22-6.38-966). Sutartis numatė, jog kaina galutinė, kuri gali kisti tik tikslinant objekto techninio projekto užduotis (3 str.4 p.4.1 pp.), bei jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, atsirado papildomų darbų ar paslaugų be kurių negalima baigti vykdyti sutarties, poreikis (4.4 p.). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3d. nuostatomis, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio(VPĮ 18 str.6 d. 11 p., 8 d.).Pripažinus, kad papildomų darbų neatsirado, techninio projekto užduotis netikslinta, nebuvo pagrindo keisti pirkimo sutarties sąlygų ar sudaryti naują sutartį dėl papildomų darbų pirkimo.

Šalys susirašinėjo dėl darbų kiekio: atsakovas 2009-07-08 kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad užduotyje nurodyti darbų kiekiai žymiai mažesni už nurodytuosius techniniame projekte ir natūroje, tikėdamasis, kad bus gautos papildomos lėšos darbų kiekių skirtumams padengti (b.l. 104, t.1). Ieškovas atsakovui nurodė, kad atsakovui rengiantis konkursui buvo suteikta galimybė išsiaiškinti neatitikimus dėl atliekamų darbų ir jų kiekių, naudojamų medžiagų, apžiūrėti ir pamatuoti darbus vietoje. Kadangi atsakovo atstovai nesikreipė į ieškovo kontaktinį asmenį, ieškovas suprato, kad užduotis yra aiški, o darbų kiekiai su nukrypimais teisingi (b.l. 105-106, t.1). Su prašymu surasti galimybę papildomai finansuoti darbų kiekių skirtumus atsakovas į ieškovą kreipėsi 2009-09-17, 2009-10-19, 2009-11-09 (b.l. 107, 109-110, t.1). Ieškovas 2009-11-04 raštu paaiškino svarstantis klausimą dėl atsakovo nurodytų kiekių skirtumų ir apie priimtą sprendimą informuosiantis atsakovą papildomai (b.l. 108, t.1). Atsakovui 2009-12-02 pranešus, kad nuo 2009-12-02 jis stabdo darželio „Kregždutė“ rekonstravimo darbus, nes iki šiol neišspręstas finansavimo klausimas dėl darbų kiekių skirtumo tarp nurodytų konkursinėje dokumentacijoje ir reikalingų faktiškai atlikti (b.l. 111, t.1), ieškovas atsisakė skirti papildomą finansavimą, nurodydamas atsakovui, kad jis turi atlikti visus sutartyje numatytus darbus pagal parengtą techninį projektą už atsakovo pasiūlytą kainą (b.l. 112, t.1). 2010-01-13 raštu su LVPA ieškovas tikslino fizinius atliktinų darbų kiekius, nekėlė papildomo finansavimo ar panašių klausimų, finansavimas kiekius patikslinus nebuvo padidintas (b.l.162-168,t.2). Atsakovas 2010-04-16 ieškovui nurodė, kad reikia rekonstruoti šildymo sistemas ir tam į lopšelį – darželį „Kregždutė“ reikia investuoti 263637 Lt (b.l. 119, t.1). Tarp šalių vyko tolesnis susirašinėjimas dėl papildomo finansavimo ir tolesnio darbų vykdymo (b.l. 113-121, t.1). Su 2010-10-28 raštu atsakovas pateikė vienašališkai surašytą atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę Nr.6A už 2009 m. lapkričio mėn. (b.l. 11-12a, t.1). Tuo pačiu atsakovas 2010-10-28 pranešė atsisakantis Sutarties bei nuo 2010-11-27 nutraukiantis Sutartį, nurodydamas, kad ieškovas ją pažeidė atsisakydamas padidinti Sutarties kainą, nesiimdamas atsakovo nurodytų priemonių ir nesamdydamas kitų rangovų papildomiems darbams atlikti (b.l. 10, t.1).

CK 6.684 str. numato rangovo pareigą padarius išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Jeigu rangovas įspėja užsakovą dėl būtinumo atlikti papildomus darbus, o užsakovas nesutinka didinti darbų kainos, tai rangovas gali atsisakyti rangos sutarties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbų stabdymo galimybė numatyta tik tada kai būtina atlikti objektyviai nenumatytus darbus ir tam nepakanka rangovo manymo, jog tokius darbus jis turi atlikti. Kadangi atsakovas pasirašydamas sutartį, žinojo visą atliekamų darbų specifiką, o parengus techninio darbo projektą paaiškėję tikrieji atliktinų darbų kiekiai nebuvo sutartyje nenumatyti, todėl turėjo būti apmokami sutartyje nustatyta kaina, o ne kaip papildomai atliktini darbai. Atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti ieškovo didinti sutartyje nustatytą darbų kainą, turėjo vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2009-12-02 be pagrindo sustabdė darbus, nepagrįstai ir neteisėtai 2009-10-28 pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą ir ją nutraukė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo sutarties atsisakymas ir nutraukimas pagrįstai pripažintini neteisėtais.

Sutartimi šalys susitarė, jog darbų perdavimas – priėmimas bei apmokėjimas vyks pagal kas mėnesį sudaromus perdavimo-priėmimo aktus, kuriuos sudaro išlaidų pažyma F-3 ir atliktų darbų aktas F-2 (4 str.1 p.). Įstatyme nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako tai padaryti, akte daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalio darbų perdavimo akto sudarymo atveju, jis gali būti teismo pripažįstamas negaliojančiu (CK 6.694 str.). Atsakovo vienašališkai surašyti atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr.6A už 2009 m. lapkričio mėn., kuriuose nurodoma, jog projektavimo ir inžinierinių paslaugų atlikta 90,56 proc. už 24450Lt ir rekonstravimo darbų 82,29 proc. už 376074,95 Lt, viso 482297,04 Lt su PVM (b.l. 11-12a, t.1). Minėti aktai perduoti ieškovui su 2010-10-28 atsakovo raštu, iki atsakovo vienašališko jų pasirašymo ieškovui net nebuvo pateikti ir ieškovas iki vienašališko atsakovo pasirašymo jų pasirašyti nebuvo atsisakęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbų perdavimo-priėmimo aktą atsakovas pasirašė nesilaikydamas įstatyme numatytos procedūros, todėl jis, kaip prieštaraujantis imperatyviems įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai, kaip kilęs iš viešųjų pirkimų procedūrų, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80,1.81 str.). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas darbų perdavimo-priėmimo aktas nepagrįstas, nes atliktų darbų kiekis procentais jame apskaičiuotas kaip faktiškai atliktų ir atliktinų pagal statinio projektavimo sąlygas (lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila yra apie 1113 kv. m., langų keitimas apie 504 kv. m., lauko ir tambūrų durų keitimas apie 40 kv. m., stogo apšiltinimas ir danga apie 1044 kv. m.) santykis, o ne kaip įprastai – pagal techninio ir darbo projekto sąlygas. Pagal atsakovo taikytą skaičiavimo metodiką langų, durų keitimo darbai atlikti 100 proc., stogo šiltinimo-95 proc., atitvarų remonto ir šiltinimo 67 proc., nors pagal įprastai taikytą metodiką langų, durų keitimo darbai atlikti 95 proc., stogo šiltinimo 90 proc., atitvarų remonto ir šiltinimo 51 proc. Toks skaičiavimas nepagrįstas, nes atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį apėmė ne tik projektinėje užduotyje, bet ir techniniame darbo projekte, sutartyje, jos prieduose, statybos normatyviniuose dokumentuose nurodytus darbų kiekius. Pagal savo esmę pažyma apie atliktų darbų vertę Nr.6A už 2009 m. lapkričio mėn. kaip atkartojanti kai kurias darbų perdavimo-priėmimo akto pozicijas laikytina šio akto sudėtine dalimi (priedu), todėl taip pat aukščiau paminėtais motyvais pagrįstai pripažinta negaliojančia.

Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b. l. 184, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės ”Panevėžio statybos trestas”, į.k.147732969, valstybės naudai 3,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.