- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 1-251-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17554-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Kaltinamasis
- J. N.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiajai V. N. (ankstesnė pavardė Š.),
kaltinamajam J. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 294 str. 2 d., 40 parų arešto bausme bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant 20 Lt vertės turto;
2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), galutine terminuoto laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausme, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 1 metus neišeiti iš savo namų nuo 23 val. iki 06 val., jei išėjimas iš namų nėra susijęs su darbu ar mokslu. Taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti paskirtus nemokamus darbus;
3) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., terminuoto laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausme, kuri vadovaujantis LR BK 64-1 str. sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmė subendrinta su 2013-06-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo;
4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 3 d., laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme. Bausmę subendrinus su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, skirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2017 m. lapkričio 3 d. paleistas iš atlikus bausmę;
5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros 1 metams bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo centre, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (2022 m. spalio 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus);
6) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine arešto bausme 40 (keturiasdešimčiai) parų, šios bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 1 dalį atidedant 6 (šešiems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi arba gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje; teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. 2024 m. gegužės 8 d. apie 20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. Š. (dabartinė pavardė N.), tai yra konflikto su sugyventine metu vieną kartą trenkė kairės rankos delnu jai į dešinį skruostą, po ko kaire ranka suėmęs nukentėjusiajai už kaklo, stipriai jį spaudė bei, parvertęs sugyventinę ant grindų, apžergęs kojomis ir sėdėdamas šiai ant krūtinės, uždėjęs pagalvę nukentėjusiajai ant veido, stipriai spaudė, dėl ko ji negalėjo įkvėpti oro, gynėsi nuo dusinimo daužydamasi rankomis, po ko pakėlęs nukentėjusiąją už žastų, iš už nugaros apglėbęs jos kaklą kaire ranka, sulenkta per alkūnę, vėl stipriai jį spaudė, taip V. Š. padarydamas poodines kraujosruvas kakle, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus prieš V. N. ir galėjo sukelti jai skausmą. Jis pripažįsta tiek veiksmus, tiek padarinius. Vertina blogai savo veiksmus ir gailisi. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu per apklausas jo nurodytos aplinkybės yra teisingos, prašo jomis vadovautis, teismui pagarsinus jas patvirtino kaip teisingas.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-05-22 J. N. parodė, kad V. Š. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena mėnesį laiko adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 9 val. jiems būnant namuose, tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas, kurį išprovokavo sugyventinė. Susipyko dėl buitinių dalykų. Konflikto metu V. vis labiau prie jo kabinėjosi, įžeidinėjo jį, elgėsi isteriškai, todėl jis neiškentęs kaire ranka suėmė sugyventinę už kaklo ir stipriai suspaudė. Daugiau V. nieko nedarė, jokių smūgių nesudavė ir jos nedusino uždėjęs pagalvę ant veido. V. apsiraminus jis išėjo į lauką, jokio telefono atėmęs iš jos nebuvo ir tikrai nebuvo taip, kad neleido išeiti jai iš namų. Namas, kuriame gyvena, yra nuomojamas jo vardu. Su V. jie jau susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Jie toliau gyvena kartu namuose, nes V. šiuo metu laukiasi (2 t., b.l. 18-21).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-09 papildomos įtariamojo apklausos metu J. N. parodė, kad anksčiau minėjo, jog su V. 2024-05-08 konfliktas kilo 9 val. ryte, bet nurodė klaidingą laiką, nes geriau pagalvojęs prisiminė, kad 2024-05-08 nuo ryto iki 13 val. dirbo pas brolį M. B.. Grįžo po darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), apie 17-18 val. ir susiginčijo su V. dėl buitinių dalykų, įžeidinėjimų. Jį supykdė įžeidžiantys žodžiai, kuriuos jam sakė V. ir jis kairės rankos delnu sudavė vieną nestiprų smūgį V. į dešinės pusės skruostą, po ko suėmė V. kaire ranka už kaklo ir stipriai suspaudė. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, jis V. su pagalve nedusino ir daugiau smūgių jai nesudavė. Toliau įvykio aplinkybes nurodęs yra pirminėje apklausoje. Dėl savo elgesio gailisi (2 t., b.l. 24-26).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-19 papildomoje įtariamojo apklausoje J. N. tvirtino ankstesnėse apklausose duotus parodymus, kad jis sugyventinės V. Š. nesmaugė, jos nedusino, jis ją tik pastūmė. Prašo vadovautis jo ankstesniais pilnais parodymais. Jis su sugyventine yra susitaikęs, ji ant jo nepyksta, sutaria gražiai. Per tą laiką nuo įvykio sugyventinė pagimdė dukrą, todėl šiai dienai jie vienas kitam yra reikalingi, nenori jokių problemų nei su policija, nei su teismais. Jis šiai dienai niekur oficialiai nedirba, kartas nuo karto prie šeimos pajamų prisiduria dirbdamas pavienius darbus, Užimtumo tarnyboje bus registruotas. Jis gauna tik socialinę pašalpą -25 eurus. Dėl viso įvykio labai norėtų, kad jo neuždarytų, yra reikalingas šeimai, nes šeimoje yra naujagimis. Sutiktų su bauda. Nuo lapkričio 16 dienos yra persikėlęs gyventi adresu (duomenys neskelbtini), gyvena brolio žmonos name, jame planuoja apsistoti visam laikui, į Panevėžio rajoną grįžti nebeplanuoja (2 t., b.l. 34-37).
Iš nukentėjusiosios V. Š.2024-05-09 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad ji gyvena pas savo sugyventinį J. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenantį (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 18 dienos ir nuo to laiko jie veda bendrą ūkį, šiuo metu nuo jo yra nėščia jau 6 savaitės. 2024-05-08 J. N. grįžo namo iš savo brolio M. (daugiau duomenų nežino) ir buvo labai pasikeitęs, piktas, kalbėjo taip, lyg jam niekas neberūpėtų. Tuomet pradėjo konfliktuoti dėl to, kad jis per ,,Tiktok" programėlę viešino jų santykius ir jai tai nepatiko. Tuomet J. N. paskambino draugas (apie jį duomenų nežino), jie pasikalbėjo ir, kiek girdėjo, jo draugas pasakė: ,,Tu mesk ją pruojom arba sudaužyk". Po šio pokalbio apie 20 val. J. N. priėjo prie jos, kai ji sėdėjo ant sofos, netikėtai vieną kartą trenkė jai iš dešinės rankos delno per dešinį skruostą, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą, ir ji pravirko, tuomet kaire ranka suėmė ją už kaklo ir pradėjo stipriai spausti, kai spaudė, jai labai skaudėjo, tada pervertė ją kambaryje ant grindų, taip dar kartą sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą, J. N. apžergęs atsisėdo jai ant krūtinės, paėmęs pagalvę uždėjo ją jai ant veido ir stipriai ją spaudė jai prie veido, tuo metu ji negalėjo kvėpuoti ir jai trūko oro. Kai ji nebeturėjo jėgų priešintis, J. N. ją paleido ir leido įkvėpti oro. Tokiais savo veiksmais J. N. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, šios apklausos metu. Iškart po šių įvykių nekvietė policijos todėl, kad J. N. buvo paėmęs jos mobilųjį telefoną ir jo neatidavė, taip pat neišleido jos iš namų. Kai J. N. užmigo, ji tyliai nuėjo ir susirado savo mobilųjį telefoną, išjungė garsą ir paslėpė, o 2024-05-09, kai J. N. buvo išėjęs iš namų, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė pagalbą, nes nori save apsisaugoti. Nori pridurti, kad J. N. paskutines kelias dienas kalbėjo apie savižudybę, todėl, kad nenorėjo, jog ji išsikraustytų iš jo namų. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (1 t., b.l. 31-34).
Iš nukentėjusiosios V. Š. 2024-06-11 papildomos apklausos protokolo matyti, jog ji patikslino, kad jai sėdint ant sofos, J. N., priešais ją klūpėdamas, ne dešinės, o kairės rankos delnu trenkė į dešinį skruostą. Po smūgio ji nieko nesakydama nusuko veidą į dešinę pusę, atsukdama kairį skruostą. Tada jis kaire ranka stipriai suėmė ją iš priekio už kaklo ir stipriai spausdamas smaugė. Vis dar laikydamas suėmęs už kaklo, nuvertė ją nuo sofos ant grindų ir ji nukrito ant nugaros, po ko, jai gulint ant nugaros, jis apsižergdamas kojomis atsisėdo jai ant krūtinės ir nuo sofos, ant kurios ji prieš tai sėdėjo, paėmęs pagalvę, uždėjo ją jai ant veido ir stipriai spaudė. Ji negalėjo kvėpuoti, jai trūko oro, bandė ištrūkti. Nuėmęs nuo veido pagalvę, J. nuo jos nulipęs, apeidamas ją, suėmęs rankomis už žastų, pakėlė ir, jau būdamas jai už nugaros, kaire ranka, sulenkta per alkūnę, apglėbęs jos kaklą, spaudė. Pamatęs, kad ji negali kvėpuoti ir jai visiškai trūksta oro, J. ją paleido. Ji išsigandusi, norėdama jį apraminti, davė jam tabletę nuo nemigos, kad jis užmigtų. Dėl ko iš karto po įvykio nekvietė policijos, yra nurodžiusi savo pirminėje apklausoje. Ekspertai ant jos dešinės rankos nustatė kraujosruvas, nes mosikuodama, daužydamasi rankomis, bandė gintis nuo dusinimo pagalve. Nuo smaugimo ranka ant kaklo atsirado kraujosruvos. Ji J. už jo tokį elgesį tikrai neatleis, tikrai nesutiks, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jai ir J. susitaikius, nes jis jai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir fiziškai sužalojo. Šiuo metu ieško, kur išsikraustyti gyventi, nes toliau su J. kartu gyventi nesiruošia (1 t., b.l. 35-38).
Iš nukentėjusiosios V. Š. 2024-10-28 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024-05-09 tarp jos ir J. N., su kuriuo ji kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas pavydo pagrindu. J. N. manė, kad ji yra jam neištikima, todėl prieš ją ėmėsi smurto, apie tai ji jau davė parodymus pirminėse savo apklausose ir dar kartą to kartoti nenori. Ji turi psichinę negalią, mano, kad serga (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo iš mamos. Dėl (duomenys neskelbtini) yra gydyta Švėkšnos, Kauno, Vilniaus psichiatrinėse ligoninėse, tačiau kada gydėsi, tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Dėl J. N. atliktų smurtinių veiksmų jos atžvilgiu ji civilinio ieškinio nereikš. Šiuo metu su J. N. ji susitaikė ir jam atleido, yra nėščia ir vaiko tėvas yra J. N.. J. N. ja dabar rūpinasi, padeda pinigais, nupirko drabužius bei perka maisto produktus (1 t., b.l. 41-44).
Iš liudytojo E. R. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad 2024-05-09 dirbo ekipaže P1910 kartu su G. N., tikslios valandos neatsimena, bet atsimena, kad buvo dienos metas, iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis smurtavo prieš pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo atvykę medikai, kurie bendravo su moterimi. Moteris prisistatė V. Š. vardu. Pabendravus su moterimi paaiškėjo, kad 2024-05-08 prieš ją smurtavo jos sugyventinis J. N.. Paklausus, kaip prieš ją smurtavo, ji nurodė, kad jai trenkė su kumščiu, smaugė, pargriovęs ant žemės dusino su pagalve. Kaip tiksliai prieš ją smurtavo ir kiek smūgių buvo suduota V. Š., neatsimena, bet atsimena, kad moteris sakė, jog jautė fizinį skausmą ir, kad policiją iškvietė 2024-05-09, nes 2024-05-08 neturėjo mobiliojo telefono su savimi, nes jį buvo paėmęs sugyventinis J.. Tolimesnius procesinius veiksmus su V. perdavė atlikti kitam ekipažui, o jie su G. N. išvyko ieškoti J. N., kuris dirbo laukuose, bet nerado. Daugiau apie šį įvyki pasakyti neturi ką (1 t., b.l. 107-110).
Iš vyr. specialisto E. R. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo, nukentėjęs: V. Š., (gim. (duomenys neskelbtini)), smurtą patyręs asmuo- V. Š., smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, kita dešinėje rankoje, nubrozdinimas, kraujosrūva kakle. Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo- J. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), ryšys siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai (1 t., b.l. 27-28).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur yra vieno aukšto gyvenamasis namas. <...> Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių nepastebėta (1 t., b.l. 17-26).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas ID (duomenys neskelbtini), 2024-05-09 mp3, iš kurio matyti, kad pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorius (toliau - BPC) bendrauja su pranešėja V. Š. (1 t., b.l. 129-132).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti ir aprašyti pagal iškvietimą į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų (G. N., E. R.) kūno kamerų įrašai, kuriuose fiksuojama, kaip pareigūnai G. N. ir E. R. atvyksta į įvykio vietą, kurioje jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba, pareigūnai bendrauja su V. Š., aiškinasi įvykio aplinkybes, patikrina V. Š. blaivumą. V. Š. blaiva. <...>; vėliau fiksuojama, kaip vaizdo įrašo laiku 04.20 į įvykio vietą atvyksta Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausieji patruliai-E. N. ir J. V.. Pareigūnai E. R. ir G. N. perduoda pirminę informaciją ir išvyksta iš įvykio vietos ieškoti J. N.. Vaizdo įrašas nutrūksta 11.13 min. (1 t., b.l. 133-136).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Š. padaryta poodinės kraujosruvos kakle, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, 5 trauminiais poveikiais, prieš 4-7 dienas iki apžiūros, galimai nukentėjusios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 68).
Iš savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad V. Š. pateikė pagalvę su užvalkalu, kuri apžiūrėta. Apžiūros metu fiksuota, kad pagalvė yra stačiakampio formos, 69 cm ilgio, 47 cm pločio. Pagalvės užvalkalas yra medžiaginis, baltos spalvos su žalios spalvos gėlėmis. Viena pagalvės užvalkalo pusė nešvari - su rudos spalvos dėmėmis, kita pusė švari, mechaniškai nepažeista (1 t., b.l. 111-119).
Kaip matyti, kaltinamasis J. N. teisme pripažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugyventinės V. Š. (šiuo metu – N.) atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą – atlikęs kaltinime išvardintus veiksmus ir taip jai sukėlęs fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdęs jos sveikatą. Šie jo parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su nukentėjusiosios, liudytojo E. R. parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir apžiūrų protokolų duomenimis, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo J. N. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Nėra abejonių, kad J. N. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia vieną kartą trenkiant kairės rankos delnu jai į dešinį skruostą, po ko vėliau ranka stipriai spaudžiant kaklą bei, parvertus sugyventinę ant grindų, apžergus kojomis ir sėdint šiai ant krūtinės, uždėjus pagalvę nukentėjusiajai ant veido, stipriai spaudžiant – sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ką patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet ir specialisto išvada. Pastarieji duomenys esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.
Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. N. 2024 m. gegužės 8 d. apie 20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. Š., tai yra konflikto su sugyventine metu vieną kartą trenkė kairės rankos delnu jai į dešinį skruostą, po ko kaire ranka suėmęs nukentėjusiajai už kaklo, stipriai jį spaudė bei, parvertęs sugyventinę ant grindų, apžergęs kojomis ir sėdėdamas šiai ant krūtinės, uždėjęs pagalvę nukentėjusiajai ant veido, stipriai spaudė, dėl ko ji negalėjo įkvėpti oro, gynėsi nuo dusinimo daužydamasi rankomis, po ko pakėlęs nukentėjusiąją už žastų, iš už nugaros apglėbęs jos kaklą kaire ranka, sulenkta per alkūnę, vėl stipriai jį spaudė, taip V. Š. padarydamas poodines kraujosruvas kakle, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš sugyventinę, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo J. N. prieš sugyventinę atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas ir kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors kaltinamasis J. N. teisme nurodė kaltę pripažįstantis visiškai ir besigailintis dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.
Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).
Bylos duomenys rodo, kad J. N. buvo ne kartą nuteistas už smurtines nusikalstamas veikas, o po šiuo nuosprendžiu inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jis 2025 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas dar už dviejų, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją 2024 m. lapkričio 21-22 dienomis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nepadarė išvadų iš savo ankstesnio teistumo, daro naujas tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, kas paneigia kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmų, o jo reiškiamas prisipažinimas laikytinas formaliu, deklaratyviai išsakytu dėl tyrimo metu surinktų įrodymų bei kuo švelnesnės bausmės siekio. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. N., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
J. N. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, taip pat jis yra baustas administracine tvarka, oficialiai nedirba, šiuo metu yra vedęs, jo teigimu – turi du vaikus, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, yra gydytas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje nuo 2024-05-10 iki 2024-05-17 (1 t., b.l. 154, 160-162), tačiau pagal 2024-10-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)2024 – byloje nėra duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl J. N. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b.l. 166). Kaip minėta, po šiuo nuosprendžiu inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jis 2025 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas dar už dviejų, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, į švelnesnių bausmių neefektyvumą kaltinamojo elgesiui, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos trukmę nustatant ilgesnę nei galimas vidurkis.
Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika padaryta iki paskutinio teismo nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta galutinė bausmė ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – kadangi abi bausmės yra vienodos trukmės, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės dalį, kuri nustatytina atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Atsižvelgdamas į J. N. charakterizuojančius duomenis, į byloje esančius jo bei nukentėjusiosios psichinės sveikatos duomenis, į nukentėjusiosios teisme išreikštą poziciją dėl susitaikymo su kaltinamuoju, jos nurodomas jo dedamas pastangas ir jos matomus teigiamus pokyčius pastarojo elgesyje bei tikėjimą juo, kad daugiau jis nesmurtaus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. N. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas dešimties mėnesių laikotarpiui ir jam skirtina intensyvi priežiūra, kartu skiriant ir bausmės tikslus pasiekti padėsiančius tam tikrus minėto straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 38-41) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančios laikmenos paliktinos byloje, o pagalvė, saugoma Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, saugykloje pagal 2024-06-19 aktą (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 120-121, 122) – sunaikintina.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenimis nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą suteikė advokatas Audrius Leonavičius. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina pastarojo advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 204,17 Eur (2 t., b.l. 95-97). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir, įvertinus byloje esančius duomenis apie kaltinamojo socialinę, turtinę padėtį, priteistinos iš J. N. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. N. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti J. N. subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 6 dalimis arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, visu šiuo laikotarpiu taikant J. N. intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant jį būti savo gyvenamojoje vietoje ir neišeiti iš jos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymosi arba gydymusi, taip pat įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Pripažinti J. N. recidyvistu.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančias laikmenas palikti joje, o pagalvę, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, saugykloje pagal 2024-06-19 aktą (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) – sunaikinti.
Priteisti iš J. N. valstybės naudai 204,17 Eur (du šimtus keturis eurus septyniolika centų) nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.