Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorėms Jolitai Okuškienei, Žanai Sokolovskai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas,

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2025 m. vasario 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams, be intensyvios priežiūros paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su teismo nurodytu asmeniu. 2025 m. birželio 18 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B., mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – seserį, o būtent 2025 m. spalio 24 d., apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės 4-ame aukšte, kilusio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sesers V. B. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė du smūgius kumščiu į veido kairę pusę, dėl ko nukentėjusioji kūnu atsitrenkė į elektros skydinę bei vieną kartą koja spyrė į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai V. B. poodines kraujosruvas pilve, nugaros kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2025 m. spalio 24 d. apie 16.00 val. paskambino buvusi sugyventinė ir paklausė ar gali po darbo paimti jų bendrus vaikus (mergaites). Pasakė, kad vaikų paimti negali, kadangi šeštadienį dirba, todėl vaikus paims grįžęs šeštadienį po darbo. Paskambinusi sugyventinė pasakė, kad mergaites paėmė jo sesuo V. B.. Pakeliui einant pasiimti vaikų susitiko sesę su mažamečiais vaikais, viena mergaitė buvo su žiemine kepure, nors lauke buvo šiltas oras, todėl su vyresniąja dukra nutarė užeiti pas sugyventinę į namus pasikeisti kepurę. Užėjęs pas sugyventinę pradėjo bartis, tuo metu į buto koridorių atidariusi duris užėjo jo sesuo ir išgirdusi, kad jie konfliktuoja pradėjo tempti jį už kaklo apykaklės iš buto į bendrojo naudojimo koridorių. Viskas vyko ketvirtame aukšte. Ant kaklo buvo auksinė grandinėlė, su kuria sesuo jį pradėjo smaugti, tada jis ją laiptinės koridoriuje pastūmė, pasiėmė vaikus ir išėjo namo pas save, sesuo liko pas buvusią sugyventinę. Matė, kad laiptinės koridoriuje stovi elektrinė skydinė, nežino ar sesuo atsitrenkė į ją. Nežino ar tokius sužalojimus seseriai galėjo padaryti, bet kai supyksta, nežino ką daro. Pyksta ant sesers, kai ji lenda į jo šeimyninį gyvenimą, jam tai nepatinka, todėl ir pastūmė ją. Policiją iškvietė sesuo su buvusia žmona. Policijos nelaukė dėl vaikų, nenorėjo, kad sušaltų, todėl nuėjo namo. Pripažįsta, kad pastūmė sesę, bet smūgių jai nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji V. B. apklausos metu parodė, kad 2025 m. spalio 24 d., dirbo, kai jai parašė buvusi A. B. sugyventinė ir paprašė po darbo paimti mergaites. Baigusi darbą nuėjo paimti vaikų. Atėjusi į butą mergaites aprengė, išėjusi iš laiptinės lauke sutiko brolį, kuris pradėjo rėkti, kodėl ji jo dukrai uždėjo šiltą kepurę, nors lauke buvo vakaras, šilta nebuvo, lijo. Palikęs ją su mažiausia dukra, pats nuėjo į 4 aukštą pakeisti šiltą kepurę. Kol laukė, jai paskambino buvusi brolio sugyventinė, išgirdo, kad brolis rėkia ant jos. Su mergaite grįžo į 4 aukštą ir broliui pasakė einam iš čia. Tada A. B. ją pastūmė, sakydamas, kad nelįsti į jų reikalus. Ji paėmė broliui už striukės, tuomet jis su kaire ranka pastūmė ją į elektros skydinę, stumtelėjęs du kartus trenkė kairės rankos kumščiu į smilkinį, vėliau iš kojos į pilvą, visa tai matė mergaitės. Vyriausioji mergaitė pradėjo verkti, pamatęs, kad vaikai verkia pasiėmė dukras ir pasišalino. Nuo smūgių jautė fizinį skausmą. Į medikus kreipėsi grįžusi iš ligoninės šeštadienį naktį, pirmadienį važiavo daryti smegenų rentgeną. Policiją iškvietė brolio buvusi sugyventinė. Po įvykio brolis jos neatsiprašė, bet su juo bendravo. Ne pirmą kartą brolis prieš ją kelia ranką;

3.2. liudytoja J. K. apklausos metu parodė, kad A. B. yra buvęs sugyventinis, turi 2 vaikus, santuokos nėra sudarę. 2025 m. spalio 24 d. paskambinusi A. B. paklausė jo ar jis pasiims dukras savaitgaliui, jis pasakė, jog pats paimti negali, kad ji paprašytų jo sesers. Apie 20.30 val. V. B. pasiėmė mergaites ir išėjo. Po kelių minučių paskambinusi V. B. pasakė, kad pas ją ateina A. B.. Užėjęs į vidų pradėjo šaukti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, priekaištavo dėl dukrai uždėtos kepurės. V. B. per telefoną išgirdusi, kad jis šaukia ant sugyventinės, atbėgo jos užstoti. Įbėgusi prie buto durų pasakė, kad baigtų šūkauti ir eitų namo, tai labai jį supykdė. Jis pagriebė V. B. už pečių, striukės, pasuko į laiptų atramą ir per turėklą bandė ją numesti iš 4 aukšto laiptais į apačią. Pamačiusi, kad jis nori taip padaryti, pagriebė A. B. už rankos, pasakė, ką jis daro, juk gali ją numesi, ji gali užsimušti nukritusi iš tokio aukščio. Tuomet jis ją stumtelėjo, pagriebęs V. B. pasuko nugara į skydinę ir kumščiu sudavė į veido sritį, kartą spyrė iš kojos į pilvą. Skydinėje nuo smūgio net įlinkimas pasiliko. Po suduotų smūgių V. B. apsisuko ir pabėgo. Tada iškvietė policiją ir greitąją. Sužalojimų ant V. B. veido nesimatė, bet ji skundėsi, kad skauda pilvą, buvo paraudęs veidas. Posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, duotus parodymus patvirtino kaip teisingus;

3.3. liudytoja N. B. apklausos metu parodė, kad A. B. yra jos brolis. Apie 2025 m. spalio 24 d. įvykį sužinojo tuomet, kai paskambinusi sesuo V. B. papasakojo, kad brolis A. B. ją pastūmė, trenkė į galvą ir pilvą, jos nuomone jis taip pasielgė dėl to, kad ji atėjo paimti vaikų. Po skambučio nuėjo pas seserį pažiūrėti ar viskas gerai, tuo metu atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Ant sesers jokių sužalojimo žymių nesimatė, sesuo atrodė išsigandusi, susijaudinusi, skundėsi, kad skauda galvą. Apie įvykį su broliu nekalbėjo, brolis sakė, kad sesers nelietė, nežino ar tai tiesa ar melas;

3.4. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. spalio 29 d. specialisto išvados Nr. G 3831/2025 (01) duomenimis, remiantis apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, teismo medicinos ekspertės Rasos Gaidienės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad: V. B. padarytos poodinės kraujosruvos pilve, nugaros kairėje pusėje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. spalio 24 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo;

3.5. kitų objektų apžiūros 2025 m. spalio 31 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (ID92429453957, skambučio pradžia 2025 m. spalio 24 d., 21:04:24 val.), kuriame girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjos (J. K.), kuri prašo iškviesti policijos ekipažą dėl smurto prieš vaikų tetą, kuriai vaikų tėvas sudavė kumščiu į smilkinio sritį;

3.6. kitų objektų apžiūros 2025 m. lapkričio 4 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai pavadinimais: „export-8yw0a.mp4“, trukmė 13.12 min. ir „export-gqqxh.mp4“, trukmė 11.11 min., kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, daugiabučio namo ketvirto aukšto 39 butą, buto duris atidaro pranešėja (J. K.). Bute, esančiame kambaryje ant lovos sėdi moteris (V. B.). Policijos pareigūnei paprašius parodyti kas atsitiko, V. B. patraukia nuo veido srities rankšluostį, ties kaire veido sritimi (žandu) matyti stiprus paraudimas. Nurodo, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes V. B. pykina. J. K. papasakoja įvykio aplinkybes. V. B. taip pat nurodo, kad brolis iš kairės rankos jai sudavė du smūgius į veido sritį ir vieną kartą spyrė su koja į pilvą (su kuria koja spyrė nepamena).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

4. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra sesuo. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą šeimos nariui – seseriai V. B.. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

5. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu pripažino tik iš dalies (pripažino pastūmęs sesę, bet smūgių nesudavė), tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai A. B. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu, kurį pats ir inicijavo, priekaištaudamas dėl netinkamos aprangos mergaitei, veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

6. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. B. 2025 m. spalio 24 d., apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės 4-ame aukšte, kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė du smūgius kumščiu į veido kairę pusę, dėl ko nukentėjusioji kūnu atsitrenkė į elektros skydinę bei vieną kartą koja spyrė į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai V. B. poodines kraujosruvas pilve, nugaros kairėje pusėje. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai) ir tokių padarinių (sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai kumščiu į veido kairę pusę, spyris į pilvą, suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, pasak nukentėjusiosios konfliktas kilo dėl jo dukrai uždėtos kepurės.

8. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

9. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu viena iš sunkinančių aplinkybių prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Kaltinamasis teistas taip pat už smurtinių nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis teistas du kartus už analogiškas veikas, kas rodo jo polinkį nusikalsti, tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog yra pagrindas A. B. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), anksčiau teistas, tame tarpe už analogiškų smurtinio pobūdžio veikų padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, A. B. nors teistas ne vieną kartą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi dvi mažametes dukras, kaltinamasis jam suteikto paskutinio žodžio metu, visgi, gailėjosi ką padarė, sprendžia, kad realus kaltinamajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo atveju aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus A. B. nuo visuomenės, jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, A. B. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. B. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 8 punktai). Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 2 (dvejiems) metams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra pasirūpinti darbine veikla, mažamečių dukrų auklėjimu, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. B. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Kita vertus, tuo atveju, jei A. B. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. spalio 24 d. 22.00 val. iki 2025 m. spalio 26 d. 11.50 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 2 (dvi) paras. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 24 d. 22.00 val. iki 2025 m. spalio 26 d. 11.50 val. 2 (dvi) paros, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

14. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Valstybinė ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2025 m. gruodžio 3 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 41709 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 73,49 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad V. B. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 73,49 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

15. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. spalio 26 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu bei paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios vykdymas atidėtas, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl A. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

16. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 8 punktais paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. B. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, realios bausmės atveju į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 24 d. 22.00 val. iki 2025 m. spalio 26 d. 11.50 val. 2 (dvi) paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. B. recidyvistu.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš kaltinamojo A. B. 73,49 Eur (septyniasdešimt tris eurus 49 ct) ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiosios V. B. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už V. B. gydymą“).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. spalio 26 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.