Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-156-935/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
AN2-156-935/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00176-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
J. N.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-156-935/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00176-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pažeidėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės (toliau – Institucijos atstovė) 2023 m. sausio 5 d. nutarimu J. N. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 Eur bauda, nes ji 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.7 punkto reikalavimus, sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) yra mažesnis kaip 3 metrų atstumas, tokiu būdu pažeidė KET 150.7 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino pažeidėjos J. N. skundo ir Institucijos atstovės 2023 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde J. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti pažeidėjai išlaidas, kurias ji patyrė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes atmetė pažeidėjos prašymą prijungti prie administracinio nusižengimo bylos 2023 m. kovo 1 d. darytą nuotrauką, kurioje yra užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Šioje nuotraukoje akivaizdžiai matosi, kad toje vietoje, kurioje 2022 m. balandžio 8 d. stovėjo pažeidėjos automobilis su neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, kelio atkarpa yra paženklinta geltona ištisine linija. Be to, Institucijos atstovės atsiliepime taip pat nurodyta, kad horizontalusis kelio ženklinimas po 2022 m. liepos 14 d. nebuvo keistas. Pirmosios instancijos teismas iškraipė Institucijos atstovės paaiškinimus, kuri teismo posėdžio metu iš tikrųjų nurodė, kad ji tik mano, jog geltona linija atsirado po 2022 m. liepos mėnesio. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažeidėjai neleido užduoti klausimų Institucijos atstovei, tokiu būdu apribojo jos teisę į gynybą. Tokios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškią išankstinę poziciją nerinkti pažeidėjai palankių duomenų ir buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina ir faktas, kad, netenkinus prašymo prie bylos prijungti 2023 m. kovo 1 d. darytą nuotrauką, pažeidėjai buvo pasiūlyta šiuo klausimu pasisakyti apeliaciniame skunde.

5. Skunde teigiama, kad J. N. nebuvo paaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu administracinio nusižengimo protokolas jai buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Skundžiamame Institucijos atstovės nutarime nėra nurodyta, kokiuose valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, pažeidėja nurodė savo elektroninio pašto adresą ir sutiko gauti dokumentus elektroniniu paštu. Pažeidėja nėra nurodžiusi savo elektroninio pašto nei gyventojų registre, nei kituose registruose kaip būdo gauti dokumentus. Šiuo atveju Institucijos atstovė, remdamasi ANK 573 straipsnio nuostatomis, privalėjo administracinio nusižengimo protokolą ir kitus procesinius dokumentus siųsti pažeidėjai registruota pašto siunta. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad pažeidėja turėjo pareigą periodiškai tikrinti elektroninį paštą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad pažeidėja negavo jai elektroniniu paštu siųstų laiškų, yra nepagrįsti ir vertintini tik kaip subjektyvi nuomonė.

Žemesnės instancijos teismas

6. J. N. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumento, jog ji valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, nėra nurodžiusi savo elektroninio pašto adreso ir nėra išreiškusi sutikimo gauti dokumentus šiuo paštu.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui išsakė prašymą sumažinti jai paskirtą administracinę baudą arba skirti įspėjimą tuo atveju, jei nebus tenkintas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo nėra pasisakyta, todėl administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nepilnai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą.

9. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog Linkmenų gatvėje 2022 m. liepos 14 d. buvo įrengti draudžiantys stovėti ženklai, tačiau horizontalusis kelio ženklinimas nebuvo keistas. Iš byloje esančių nuotraukų gerai matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu šalia teisės pažeidėjos automobilio geltonos ištisinės linijos nebuvo. Kelio ženklų ir horizontaliojo kelio ženklinimo pakeitimai, kurie buvo daryti 2023 metais, neturi reikšmės sprendžiant J. N. atsakomybės klausimą dėl teisės pažeidimo, kuris buvo padarytas 2022 m. balandžio 8 d. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neprijungė J. N. 2023 m. kovo 1 d. darytos nuotraukos, nes ji nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

10. Atsiliepime aiškinama, kad J. N. administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registre (duomenys gaunami iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos) nurodytu elektroninio pašto adresu. Prieš asmeniui pateikiant elektroninio pašto adresą oficialiame valstybiniame registre, asmuo yra informuojamas, kad šiuo elektroniniu pašto adresu jam bus teikiamos valstybės įmonių ar institucijų paslaugos. Tai reiškia, kad sutikimas gauti paslaugas (taip pat ir gauti procesinius dokumentus) elektroniniu paštu gali būti duodamas tik aktyviais veiksmais – pateikiant sutikimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje buvo nurodytas J. N. elektroninio pašto adresas, o tai reiškia, kad J. N. yra davusi sutikimą gauti valstybės institucijų siunčiamus dokumentus elektroniniu paštu, todėl pažeidėjai visiškai pagrįstai procesiniai dokumentai buvo siunčiami nurodytu būdu. J. N. teiginiai, kad ji nėra nurodžiusi savo elektroninio pašto adreso kaip būdo gauti paslaugas ar prievolėms įvykdyti ir nėra išreiškusi tokio pageidavimo, neatitinka realybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pažeidėjos J. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį, nėra pagrindo.

12. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų dėl to, kad J. N. 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad tarp šio automobilio ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos buvo mažesnis kaip 3 metrų atstumas. Čia pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų yra akivaizdžiai matyti, jog tarp automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos yra mažesnis kaip 3 metrų atstumas (b. l. 42-44). Faktą, kad atstumas tarp automobilio ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos buvo mažesnis kaip 3 metrai, patvirtina ir Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinėje schemoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog pačios eismo juostos plotis nuo bortelio iki ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos yra 3,08 metro (b. l. 55).

13. J. N. tvirtina, kad ji nepažeidė KET 150.7 punkto reikalavimų ir tuo pačiu nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nes jos vairuotas automobilis, už kurio priekinio stiklo buvo palikta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas toje vietoje, kurioje buvo geltonos spalvos horizontalusis kelio ženklinimas. Pagal KET 184.2 punkto reikalavimus vairuotojui, kuris turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto geltona ištisine ar brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linijomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokia pažeidėjos pozicija nėra pagrindo sutikti.

14. KET 150.7 punkte yra nustatyta, kad sustoti ir stovėti yra draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 metrų atstumas. KET nenumato atvejų, kai asmeniui, besinaudojančiam neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama nesilaikyti KET 150.7 punkto reikalavimų. Geltonos spalvos horizontalusis ženklinimas neatleidžia asmens, besinaudojančio neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, nuo pareigos laikytis KET 150.7 punkto reikalavimų. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų be jokių abejonių nustatyta, kad toje vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis, buvo geltonas horizontalusis ženklinimas, kurio reikalavimų, turėdama neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, J. N. turėjo teisę nesilaikyti, pažeidėja vis tiek privalėjo laikytis KET 150.7 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad šiuo atveju J. N. ir nebuvo patraukta atsakomybėn už tai, kad ji nesilaikė geltono horizontaliojo ženklinimo reikalavimų. Įvertinęs tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. N. pažeidė KET 150.7 punkto reikalavimą, todėl buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su J. N. teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs jos skundą dėl Institucijos atstovės 2023 m. sausio 5 d. nutarimo, buvo šališkas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai netenkino pažeidėjos prašymo prie administracinio nusižengimo bylos prijungti įvykio vietos nuotrauką, kuri buvo daryta 2023 m. kovo 1 d., neleido užduoti Institucijos atstovei klausimo, susijusio su horizontaliuoju kelio ženklinimu, niekaip neleidžia manyti, jog šis teismas buvo šališkas. Be to, kaip jau buvo minėta, aplinkybė, ar toje vietoje, kurioje 2022 m. balandžio 8 d. 13.16 val. buvo pastatytas J. N. automobilis, iš tikrųjų buvo geltonos spalvos horizontalusis ženklinimas, nėra reikšminga sprendžiant pažeidėjos atsakomybės klausimus. Aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje buvo netiksliai užfiksuota Institucijos atstovės pozicija dėl galimų horizontaliojo ženklinimo pasikeitimų įvykio vietoje, taip pat nėra pagrindas tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Čia pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomu netiksliai užfiksuotu Institucijos atstovės teiginiu skundžiama nutartis apskritai nebuvo grindžiama. Faktas, kad J. N. buvo nurodyta, jog ji, nesutikdama su priimamais sprendimais, savo poziciją galės išdėstyti apeliaciniame skunde, t. y. jai buvo priminta viena iš jos teisių, niekaip nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo.

16. ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad J. N. elektroninis pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) (b. l. 28-29). Pati J. N. pirmosios instancijos teisme (2023 m. kovo 2 d. vykusiame teismo posėdyje) patvirtino, kad ji savo elektroninio pašto adresą yra nurodžiusi Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje (faktas, kad elektroninio pašto adresas buvo gautas iš minėtos sistemos, yra nurodytas ir atsiliepimuose į pažeidėjos skundus). Taigi šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje J. N. galėjo būti siunčiami jos elektroniniu paštu.

17. Atkreiptinas J. N. dėmesys į tai, kad asmens pageidavimas gauti šaukimus ir kitus procesinius dokumentus elektroniniu paštu yra būtinas tik tais atvejais, kai asmuo elektroninio pašto nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, J. N. yra nurodžiusi savo elektroninį paštą Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje, todėl joks papildomas pageidavimas gauti procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu, šiuo atveju nebuvo ir nėra būtinas.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuobauda J. N. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje, nors ir lakoniškai, tačiau buvo pasisakyta dėl pažeidėjai paskirtos nuobaudos. Čia būtina pažymėti, kad J. N. skunde dėl Institucijos atstovės 2023 m. sausio 5 d. nutarimo apskritai nebuvo prašoma švelninti paskirtą nuobaudą, toks prašymas buvo išsakytas tik baigiamosios kalbos metu, detaliau jo niekaip nepagrindžiant. Taigi pirmosios instancijos teismas neprivalėjo detaliau pasisakyti dėl prašymo, kuris lakoniškai buvo išakytas tik baigiamosios kalbos metu, tačiau nebuvo suformuluotas bei grindžiamas nagrinėtame skunde.

19. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad J. N. buvo paskirta aiškiai per griežta bei neteisinga nuobauda. Apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės, kurios leistų švelninti pažeidėjai paskirtą nuobaudą, taip pat nėra nurodyti duomenys, galintys patvirtinti tokias aplinkybes. Švelninti pažeidėjai, kuri akivaizdžiai savo teisei priešingo elgesio nevertina kritiškai, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ji anksčiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir panašaus pobūdžio (b. l. 37-39), paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. N. turėjo galimybę sumokėti pusę minimalios ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, nes jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 31-32). Vis tik pažeidėja šia galimybe laisva valia nepasinaudojo.

20. Pirmosios instancijos teismas netenkino J. N. skundo, todėl neturėjo jokio pagrindo tenkinti jos prašymo priteisti išlaidas, kurias ji patyrė administracinio nusižengimo teisenos metu. Apeliacinės instancijos teismas netenkina J. N. apeliacinio skundo ir palieka galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį, todėl neturi jokio pagrindo tenkinti prašymo priteisti pažeidėjos nurodomas išlaidas, kurias ji vertina kaip patirtas administracinio nusižengimo teisenos metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti J. N. prašymą priteisti jos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis