Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 42, 43).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Policijos departamento 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5-S-664 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. S. 2010 m. kovo 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. nurodytus pažeidimus ir jam paskirta subendrinta 3 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams (b. l. 28–29).

2013 m. vasario 28 d. Vilkaviškio r. PK buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes byloje esantys dokumentai neatitinka tikrovės, tačiau šis pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas (b. l. 30).

Pareiškėjas sprendimą neatnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos apskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, tačiau 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 31–32). Kauno apygardos teismas šią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (b. l. 33–35).

Be to, pareiškėjas 2013 m. vasario 28 d. kreipėsi ir į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilkaviškio r. PK pareigūnų A. M., R. G., E. R., K. Ž. ir K. V. piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas, nustačius, kad pareiškėjo nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi (b. l. 36–37).

Su 2014 m. sausio 18 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas apginti jo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus bei atlikti išsamų tyrimą dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, kad Vilkaviškio r. PK Kybartų policijos nuovados patrulis A. M. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir klastodamas dokumentus, įrodymus, melagingai apkaltino pareiškėją padarius eismo įvykį ir iš jo pasišalinus, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas V. K. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir pažeisdamas konstitucines teises į sąžiningą ir teisingą teismą priėmė antikonstitucinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, kadangi iš pateiktų teismui dokumentų akivaizdžiai matyti, jog nė viename dokumente nėra pareiškėjo parašo ir jokio įrodymo, jog tą vakarą pareiškėjas vairavo ar buvo šalia automobilio ar netoliese eismo įvykio. Be to, anot pareiškėjo, Vilkaviškio r. PK viršininkas R. G. ir policijos pareigūnas E. R., rašydami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, matė, skaitė, susipažino su pateiktais eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, bet nesiėmė jokių veiksmų apklausti šių asmenų, apginti pareiškėjo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų, taigi tokie šių policijos pareigūnų veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir policijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir žemina policijos pareigūno bei policijos vardą. Pareiškėjo teigimu, tai akivaizdūs faktai, kad šie asmenys tarnauja ne Lietuvos Respublikos įstatymams, o nusikalstamai policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiklai, kuri nukreipta prieš paprastus žmones, gyventojus. Minėtame skunde pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą ir Vilkaviškio r. PK inspektoriaus A. K. bei viršininko K. Ž., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjo A. V., Kauno apygardos teismo teisėjo E. J. G. veiksmais, nes pastarieji taip pat nesiėmė pareiškėjo teisių gynimo (b. l. 23–25).

Policijos departamentas skundžiamu 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 5-S-664 nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjas pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Vilkaviškio r. PK pareigūnų veiksmai ir priimti sprendimai administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįsti ir teisėti, o visi pareiškėjo ir A. R. skundai ir prašymai pateikti Vilkaviškio r. PK buvo išnagrinėti. Pareiškėjas taip pat buvo įspėtas, jog nebus toleruojami įžeidimai savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams bei kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. nustatyta atsakomybė, tam kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį (b. l. 20).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su skundu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 15 d. prasme, t. y. su rašytiniu kreipimusi į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Taigi pareiškėjo skundas buvo pagrindas administracinei procedūrai pradėti (VAĮ 19 str., 21 str. 1 d. 1 p.) ir turėjo būti išnagrinėtas pagal administracinei procedūrai VAĮ keliamus reikalavimus (VAĮ III skirsnį).

VAĮ 19 str. 1 d. įtvirtina, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal VAĮ 34 str. 1 d. administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

Taigi, nagrinėjant šį ginčą, svarbu nustatyti, ar buvo garantuotos pareiškėjo teisės tiriant jo skundą pagal VAĮ reikalavimus, t. y. ar atsakovas tinkamai vadovaudamasis VAĮ normomis ištyrė pareiškėjo skundą ir ar tinkamai jį informavo apie skundo tyrimo rezultatus.

Kaip matyti iš byloje pateikto Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko 2014 m. vasario 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. 39-PR5-104, Policijos departamentas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai atlikti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, pastarąjį pavedė nagrinėti Lietuvos kelių policijos tarnybai (b. l. 21–22). Minėta institucija įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes bei Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko 2014 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 39-PR5-104 pateikė skundo tyrimo rezultatus Policijos departamentui.

Pažymėtina, jog skunde (b. l. 23–25) pareiškėjas kėlė abejones dėl policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiksmų, susijusių su pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės buvo tinkamai ir visapusiškai įvertintos, dėl jų motyvuotai atsakyta ginčijamu Policijos departamento 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 5-S-664 (b. l. 20), kadangi, kaip matyti ir iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo aplinkybės kelis kartus buvo nagrinėtos teismų, tuo klausimu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisinos įstatymo 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi nei teismas nei atsakovas negali kvestionuoti nei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, nei Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis pareiškėjo skundai buvo atmesti.

Taigi darytina išvada, jog atsakovas visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateikė pagrįstą atsakymą. Kaip VAĮ nuostatų pažeidimas nagrinėjamu atveju galėtų būti pripažinta tai, kad skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau šis skundžiamo sprendimo trūkumas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas panaikinti Policijos departamento sprendimą, tuo labiau, kad šis trūkumas neužkirto kelio pareiškėjui tinkamai pasinaudoti savo teise apskųsti atsakovo sprendimą teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamas Policijos departamento 2014 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 5-S-664 yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo panaikinti nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo R. S. skundą kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.