- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-103-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13682-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“
- Ieškovas
- UAB „ŠTURVALAS“
- Kategorijos
- 2.5.26Vežimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo pagal ieškovo UAB „ŠTURVALAS“ ieškinį atsakovui UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“ dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovo UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“ priešieškinį ieškovui UAB „ŠTURVALAS“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 300 Eur skolos, 4,64Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta Krovinio pervežimo sutartis Nr. 170LTKZ013, pagal kurią atsakovas užsakė krovinio pervežimą maršrutu Lietuva – Kazachstanas. Įvykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas 2013 m. lapkričio 22 d. išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą 1170,00 Eur (4039,78 Lt) sumai, kurią atsakovas privalėjo apmokėti per 30 dienų, t.y. iki 2014 m. sausio 5 d., tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 300,00 Eur (1035,84 Lt). Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį, ieškovas turėjęs pristatyti krovinį 2013 m. lapkričio 18 d., tačiau krovinį pristatė tik 2013 m. lapkričio 22 d. Dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo atsakovas patyręs nuostolių: turėjęs sumokėti 600 Eur baudą vežėjui UAB „Utelvida“, nes negalėjo pakrauti jo transporto priemonės kol nebuvo pristatytas ieškovo vežtas krovinys ir dėl to UAB „Utelvida“ transporto priemonė buvo paleista be krovinio. Atsakovas prarado klientą, nes po šio įvykio užsakovas B. K. Logistics LLP atsisakė atsakovo paslaugų. 2013 m. lapkričio 26 d. atsakovas ieškovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos jam sumokės 300 Eur mažesnį mokestį už krovinio pervežimą, tokiu būdu dalinai kompensuojant savo patirtą žalą.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 2200,00Eur nuostolių atlyginimą už pavėluotą krovinio pristatymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu atsakovas dalies priešieškinio reikalavimų – 930,00Eur nuostolių priteisimo atsisakė ir šioje dalyje prašė bylą nutraukti bei grąžinti žyminį mokestį (b. l. 132-133). Priešieškinyje nurodė, jog 2200,00Eur nuostolius atsakovas patyrė dėl ieškovo vėlavimo pristatyti krovinį. Paaiškino, jog su krovinio siuntėju B. K. Logistics LLP atsakovas tuo pat metu buvo sudaręs dvi vežimo sutartis, vieną iš jų vykdė ieškovas. Kitam vežimui atsakovas pasitelkė UAB „Utelvida“. UAB „Utelvida“ pasikrovus krovinį, užsakovas – B. K. Logistics LLP nurodė, kad krovinys nebus paleistas, kol nebus pristatytas ieškovo vežamas krovinys. Ieškovui užtrukus pristatyti krovinį tris dienas, užsakovas atšaukė antrą vežimą, o UAB „Utelvida“ transporto priemonė buvo paleista be krovinio. Dėl šio įvykio UAB „Utelvida“ išrašė atsakovui sąskaitą dėl 600 Eur baudos apmokėjimo: 300 Eur už krovinio nepateikimą ir 300 Eur už prastovą, tai sudaro dalį atsakovo patirtų nuostolių. Kitą dalį nuostolių sudaro atsakovo negautos pajamos, kurias atsakovas gautų, jei antras vežimo užsakymas nebūtų atšauktas.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog neginčija aplinkybės dėl vėlavimo pristatyti krovinį, tačiau mano, jog atsakovas netinkamai aiškina ginčo santykiams taikytinos Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija arba konvencija) nuostatas. Pažymėjo, kad pagal konvencijos 23 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį pretenzijas dėl pavėluoto krovinio pristatymo galėjo reikšti krovinio gavėjas, tačiau byloje duomenų apie tai, kad šis asmuo reikštų kokias pretenzijas dėl vežimo nėra. Todėl laikytina, kad atsakovo pretenzijoje nurodoma 300 Eur suma yra ne kas kita o bauda, kurios taikymą už pavėluotą krovinio pristatymą draudžia konvencija. Taip pat nurodė, jog pagal krovinio vežimams taikomą teisinį reglamentavimą, vėžėjas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl pavėluoto krovinio pristatymo, kurie tiesiogiai susiję su kroviniu, pavyzdžiui gavėjo sumokėtos netesybos arba papildomi importo mokesčiai dėl pavėluoto krovinio pristatymo, nuostoliai dėl uždelsto pardavimo, kainos sumažėjimas ir pan. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo priteisti ne krovinio gavėjo patirtus ir atsakovo kompensuotus nuostolius dėl krovinio pavėluoto pristatymo, bet savo negautas pajamas iš visai kito vežimo, kuris niekaip su ieškovo vykdytu krovinio vežimu nėra susijęs.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“, ieškovo UAB „ŠTURVALAS“, naudai 300 Eur skolą, 4,64 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (304,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 708,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio dalies dėl 930.00Eur nuostolių atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“ valstybės naudai 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas konstatavo, kad ginčo dalyku esantys krovinių vežimai atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčui spręsti. Teismas sprendė, kad krovinio siuntėjas – atsakovas 2013 m. lapkričio 26 d. pateikė vežėjui – ieškovui pretenziją (b. l. 41), kurioje nurodė, jog už trijų dienų vėlavimą pristatyti krovinį bus nuskaičiuota 300 Eur (100 Eur už dieną). CMR konvencija išsamiai reglamentuoja pavėluoto krovinio pristatymo pasekmes, tokiu atveju baudų konvencija nenumato, todėl atsakovo pretenzijoje nurodytos pavėluoto krovinio pristatymo pasekmės – 300 Eur baudos taikymas yra niekinės ir negalioja. Kadangi byloje nėra duomenų, kad per konvencijos numatytą 21 dieną nuo krovinio pristatymo (nuo 2013 m. lapkričio 22 d.) ieškovui būtų pareikšta kokia nors kita rašytinė pretenzija dėl krovinio pavėluoto pristatymo, ieškovui kaip vežėjui priklauso visas sulygtas užmokestis už krovinio vežimą, todėl ieškovo ieškinį teismas tenkino pilnai, o priešieškinį atmetė, nes dėl prišieškinyje nurodytų sumų atlyginimo atsakovas į ieškovą su rašytine pretenzija nesikreipė (tokių įrodymų byloje nėra ir atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo).
Teismas pažymėjo, jog priešieškinis taip pat negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, jog juo iš ieškovo prašoma priteisti nuostolius, patirtus iš kito sutartinio vežimo, kurio šalimi ieškovas nėra. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis saisto tik jos šalis, todėl išskyrus įstatymo numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Krovinio vežimo sutartis yra viena iš sutarčių trečiojo asmens naudai. Krovinio gavėjas nelaikytinas vežimo sutarties šalimi, tačiau tiek Lietuvos nacionalinė teisė, tiek CMR konvencija krovinio gavėjui numato specifines teises ir pareigas, jų tarpe kartu su vežėju patikrinti krovinio būklę pristatymo metu ir padaryti atitinkamas reklamacijas krovinio transportavimo važtaraštyje (CMR konvencijos 30 straipsnio 2 dalis). Vežimas iš Kazachstano į Olandiją buvo atšauktas krovinio siuntėjo B. K. Logistics LLP. Pastarasis juridinis asmuo nėra įtrauktas į bylą, todėl teismas negali pasisakyti dėl jo veiksmų nutraukiant vežimo sutartį. Siuntėjo B. K. Logistics LLP krovinio vežėju buvo atsakovas, todėl jo, kaip vežėjo, dėl sutarties atšaukimo (nutraukimo) patirtų nuostolių atlyginimas (jų tarpe ir pasitelktų agentų – UAB „Utelvida“ nuostolių) priklauso nuo to ar vežimo sutartis buvo nutraukta teisėtai. Ieškovas su šituo vežimu nėra niekaip susijęs, jam apie jį nebuvo žinoma, todėl ir šiuo pagrindu priešieškinis negalėtų būti tenkinamas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atsakovo UAB „Lietmaz-Servis Ekspedicija“ priešieškinį tenkinti, ieškovo UAB „Šturvalas“ ieškinį atmesti.
1. Atsakovas CMR konvencijos 30 str. 3 d. sąlygą išpildė, t.y. nedelsdamas nusiuntė raštišką pretenziją ieškovui su reikalavimu sumokėti kompensaciją. Aplinkybė, jog atsakovas iš ieškovo pareikalavo mažiau nuostolių nei realiai buvo patyręs (tikėdamasis geruoju išspręsti susidariusią situaciją), jokiu būdu negalėjo atimti teisės vėliau pareikalauti visiško nuostolių atlyginimo. Priešingai aiškinant minėtą nuostatą, būtų nepagrįstai apribota siuntėjo (užsakovo) galimybė pareikalauti iš vežėjo vėliau nei po 21 d. apskaičiuotų ar atsiradusių nuostolių net ir tinkamai įvykdžius CMR konvencijos 30 str. 3 d. reikalavimus (t.y. laiku pateikus vežėjui reklamaciją). Todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą tik toje apimtyje, kurioje buvo pateikęs reklamaciją vežėjui.
2. Dėl 600 Eur tiesioginių nuostolių nurodo, jog atsakovas iš ieškovo reikalauja ne baudos už vėlavimą, o kompensacijos už netinkamu pervežimo sutarties įvykdymu padarytus nuostolius, t.y. patirtas išlaidas, pasireiškusias sumokėta kompensacija už netesybas (baudą), kurias atsakovas turėjo sumokėti UAB „Utelvida“ dėl neteisėtų ieškovo veiksmų.
3. Dėl 670 Eur netiesioginių nuostolių atsakovas nurodo, kad jis pateikė į bylą įrodymus, jog atsakovas patyrė ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir negavo pajamų, kurias neabejotinai būtų gavęs, jei ieškovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Itin aplaidus ieškovo veiksmai vykdant vežimo sutartį lėmė tai, kad atsakovo užsakovas Bertling Kazakh Logistics LLP atšaukė jau atsakovo pradėtą vykdyti užsakymą krovinio pervežimui iš Šimkento į Nyderlandus.
4. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas patyrė būtent 1270 Eur dydžio žalą, pasireiškusią tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais. Atsakovo manymu byloje taip pat pakanka duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių, t.y. atsakovo patirti nuostoliai laikytini ieškovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LR CK 6.247 straipsnis).
Atsiliepimas
5. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai atmestini ir remiantis sutarties uždarumo principu. Teismas nurodo, jog šios principo esmė yra ta, jog sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusio šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tačiau atsakovas reikalauja nuostolių, kuriuos atsakovui sukėlė ieškovas, netinkamai vykdydamas vežimo sutartį, t.y. atsakovo reikalavimas ir ieškovo pareiga atlyginti nuostolius kyla iš tarp šalių sudarytos sutarties, kaip netinkamo sutartyje numatytų pareigų atlikimo pasekmė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Šturvalas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“ apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo visiškai patenkintas ieškovo ieškinys, turi būti panaikintas.
2. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde atsakovas, ieškovas, vos tik išaiškėjo klaida, nustatė krovinio buvimo vietą ir iš karto ėmėsi veiksmų pristatyti krovinį tinkamam gavėjui. Tai patvirtina atsakovo pateiktas 2013 m. lapkričio 18-19 d. susirašinėjimas SKYPE tarp atsakovo ir ieškovo darbuotojų bei 2013 m. lapkričio 21-22 d. susirašinėjimas tarp atsakovo ir Bertling Kazakh LLP darbuotojų. Krovinio iškrovimas kitame sandėlyje nesąlygojo krovinio praradimo, krovinys per klaidą iškrautas kitame sandėlyje po 3 darbo dienų buvo pristatytas krovinio gavėjui.
3. Krovinio gavėjas „OGCC KAZSTROYSERVICE“ nei krovinio priėmimo metu, nei kada nors vėliau, jokių pretenzijų dėl pavėluoto krovinio pristatymo nėra pareiškęs. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad krovinio gavėjas „OGCC KAZSTROYSERVICE“ būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas (reklamacijas) dėl šio pervežimo arba būtų patyręs nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Priešingai, atsakovo į bylą pateiktas 2013-11-08 invoice Nr. LSE-13/11/09 ir UAB „LIETMAZ – SERVIS EKSPEDICIJA“ 2013-11-13 dienos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad už krovinio pervežimą iš Lietuvos iki Kazachstano su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, t.y. pretenzijų dėl šio krovinio pervežimo nėra.
4. CMR konvencijos 23 str. 5 p. dispozicija aiškiai nusako, kad vežėjas privalo kompensuoti nuostolius tik pagal sutartį įgaliojimus turinčiam asmeniui ir su sąlyga, kad šis asmuo įrodys, kad dėl krovinio pristatymo termino viršijimo jam padaryta žala. Krovinio pervežimo sutartis laikytina sutartimi sudaryta trečiojo asmens naudai, t.y. OGCC KAZSTROYSERVICE. Tik šis asmuo turėjo teisę reikšti reikalavimą atlyginti nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo.
5. Atsakovas su Bretling Kazakh Logistics LLP buvo sudaręs dvi savarankiškas krovinio pervežimo sutartis - dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Kazachstaną, kurią faktiškai perdavė vykdyti ieškovui, ir Krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš Kazachstano į Olandiją, kuri buvo vienašališkai nutraukta Bretling Kazakh Logistics LLP iniciatyva. Šių dviejų sutarčių vykdymas viena nuo kitos objektyviai nepriklauso. Todėl tarp šių dviejų sutarčių nėra jokio teisinio ir faktinio priežastinio ryšio. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad abu pervežimai buvo susiję, nes tai buvo to paties asmens kroviniai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas tai buvo savarankiški vežimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Tarp bylos šalių 2013-10-29d. sudaryta sutartimi ieškovas UAB „Šturvalas“ (vežėjas) įsipareigojo užsakovui UAB „Lietmaz-servis ekspedicija“ iki 2013-11-18d. pristatyti jam perduotą krovinį iš Vilniaus muitinės į muitinės postą Kazachstanas 55509, Šimkent Lengersko plentas be numerio. Šioje sutartyje krovinio iškrovimo data nenustatyta, iškrovimo vieta- Šimkent, Kazachstanas. Sutarta pervežimo kaina 1170Eur. Šioje sutartyje numatyta, jog krovinio priėmimas, transportavimas ir atidavimas vykdomas pagal CMR Konvencijos, LR Kelių transporto kodekso bei kitų Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų nuostatas. Sutarties 2p. nustatyta, jog a/m iškrovimo procesas (įskaitant muitinės formalumus) NVS šalyse yra 48 valandos.
Pagal CMR važtaraštį Nr. 034300, kurio šalimi nėra nurodytas atsakovas, krovinio iškrovimo vieta nurodyta Šimkentas, Kazachstanas. Krovinio gavėjas UAB „OGCC Kazstroyservice“ Timiryazev g.28V Almata, Kazachstanas.
Atsakovas priešieškinio pareiškime nurodo, jog ieškovas krovinį vėlavo pristatyti dėl savo aplaidžių veiksmų , kad krovinys dėl vairuotojo klaidos buvo iškrautas kitame mieste. Ieškovui užtrukus pristatyti krovinį tris dienas, atsakovo užsakovas Bertling Kazakh Logistics LLP atšaukė kitą užsakymą, atsisakė atsakovo paslaugų.
Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime teisingai nurodė, kad šalių teisiniai santykiai kyla iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties, kuria vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencija traktuotina kaip sutartinė.
Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Konvencijos 30 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Tačiau fakto, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai neužtenka. Tinkamu krovinio pristatymu laikytinas pristatymas į važtaraštyje nurodytą vietą. Krovinio pristatymas reiškia, kad vežėjas, gavėjui priėmus krovinį, nutraukia krovinio priežiūrą ir saugojimą, t.y. vežėjo pareiga rūpintis kroviniu pasibaigia. Vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas priims prekes ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui. CMR važtaraštyje uždėtas spaudas 2013m. lapkričio 19d.
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašydamas priteisti nuostolius remiasi 2013-11-26 pretenzija, kurioje nurodė, jog krovinys buvo pristatytas tik 2013-11-22, todėl už trijų dienų vėlavimą pristatyti krovinį bus nuskaičiuota 300 Eur (100 Eur už dieną). Minėta, kad pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinius, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu šis įrodo, kad dėl to jam buvo padaryti nuostoliai. Patirtų nuostolių faktas bei dydis turi būti pagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant į atsakovo pretenzijos turinį, darytina išvada, kad 100 Eur reikalavimas už kiekvieną uždelstą dieną (viso 300 Eur už 3 dienas) negali būti laikoma realiai patirtais atsakovo nuostoliais, nes jų galima reikalauti atlyginti tik tuomet, kai krovinio vežėjas dėl pavėlavimo pristatyti krovinį pats atsiskaito su krovinio gavėju ir atlygina jo patirtus nuostolius, arba kiti patirti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su krovinio pavėluotu pristatymu. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pretenzija prašomų atlyginti nuostolių nepagrindė. Priešingai, byloje nustatyta, kad krovinio gavėjas „OGCC KAZSTROYSERVICE“ pretenzijų dėl pavėluoto krovinio pristatymo nereiškė, o už pervežimą su atsakovu atsiskaitė visiškai (b.l.114). Kadangi nuostolių pagal sudarytą sutartį su ieškovu, atsakovas nepatyrė, konstatuotina, kad formaliai apskaičiuoti nuostoliai, kai nėra nustatytos realiai patirtos žalos, laikytini neįrodytais (CPK 178 str.), ir mažinti vežėjui atlyginimą už krovinio pervežimą nėra pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad dėl ieškovo laiku nepristatyto krovinio, apeliantas negalėjo krovinio pateikti pagal kitą vežimo sutartį UAB „Utelvida“ ir dėl to patyrė 1270 Eur dydžio žalą, pasireiškusią tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais. Apelianto manymu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių, t.y. apelianto patirti nuostoliai laikytini ieškovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LR CK 6.247 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta jokių sąlygų susijusių su UAB „Utelvida“ krovinio vežimu iš Kazachstano į Lietuvą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, apeliantas turėjo pasitelkti kitą vežėją UAB „Utelvida“. Taigi nenustačius aplinkybės, kad apelianto prašomi priteisti nuostoliai ir negautos pajamos yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo veiksmais, pirmos instancijos teismas pagrįstai apelianto priešieškinio reikalavimų netenkino.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.