Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vyto Miliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pašalinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendyje padaryti netikslumai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu E. A. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 3 d. ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nuosprendis buvo pakeistas: nuteistajam E. A. panaikinta apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. E. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir E. A. įpareigotas per tą laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str., E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. liepos 4 d. priėmė nutartį, kuria ištaisė Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančius netikslumus: klaidingai užrašytą E. A. vardą, bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje per klaidą antrą kartą nurodytą aplinkybę „Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą“.

Nuteistasis E. A. ir civilinio atsakovo atstovas R. A. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui. Teigia, kad minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nuteistajam E. A. nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. E. A. gavo Šiaulių apygardos teismo 2007-06-29 raštą Nr. 1A-209-332/07, kuriame nurodyta, kad posėdis vyks 2007-06-04 d. 9 val. 30 min., tačiau posėdis vyko 2007-07-04. E. A. kitų pranešimų apie teismo posėdžio laiką ir vietą negavo. Pažymi, kad su tokiu teismo raštu nė vienas darbdavys neišleistų darbuotojo iš darbo. Mano, jog tokiu būdu buvo atimta teisė nuteistajam dalyvauti teismo posėdyje, dėl to 2004-07-04 nebuvo galima pradėti teismo posėdžio.

Nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad klausimus nagrinėjo ir sprendimą priėmė kitos sudėties teisėjų kolegija nei nuosprendį priėmęs teismas. 2007 m. liepos 4 d. teismo posėdyje nedalyvavo teisėja Irena Ivanovienė, kuri buvo pakeista teisėja Danute Matiukiene. Mano, jog dėl to buvo neįvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362 str. 3 d. reikalavimas, pagal kurį klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio kodekso 361 str. nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas pažymi, jog posėdžio metu nebuvo pranešta, ar apie posėdį buvo informuotos nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) A. D. ir K. D. , todėl posėdžio dalyviai bylos nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų apie jų bei jų advokatų neatvykimo priežastis.

Skunde nurodoma, jog pagal BPK 361 str. 1 d., teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Tačiau 2007-07-04 teismo posėdis buvo surengtas teismo iniciatyva dėl vardo pakeitimo. Mano, jog šie klausimai nėra abejonės ir neaiškumai, kurie kilo vykdant nuosprendį ir kurie turi būti nagrinėjami ir sprendžiami teismo posėdyje BPK 362 str. nustatyta tvarka. Be to, posėdžio pirmininkas nurodė tik šį vieną klausimą, o civilinio atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad nuosprendyje du kartus užrašytas teiginys „Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą“. Nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas teigia, jog net rezoliucinė nuosprendžio dalis po nuosprendžio apygardos teismo posėdžio metu paskelbimo yra pakeista. Atspausdintame teismo nuosprendyje nurodyta, kad „Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti“, o buvo paskelbta, kad „Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą patenkinti“. Paskelbimo metu nuosprendyje nebuvo ir paskutinio rezoliucinės dalies sakinio „Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą“, nes jo pranešėjas teisėjas Raimundas Jurgaitis nepaskelbė. Pažymi, kad teismas nutartyje dėl šių aplinkybių nepasisakė, taip pat visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo klausimo, ar, padarius pakeitimus, nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Skunde teigiama, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.

Civilinio atsakovo atstovas R. A. prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. skundą atmesti.

Nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. skundas atmetamas.

BPK 361 straipsnio 1 d. nustato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pažymėtina, jog BPK 361 straipsnis yra diskrecinio pobūdžio norma, kurios taikymas suteikia teismui teisę savo nuožiūra įvertinti vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus, nuspręsti, ar reikia juos pašalinti taikant būtent šią normą. 2007-07-04 teismo posėdis buvo surengtas Šiaulių apygardos teismo iniciatyva, paaiškėjus, jog Šiaulių apygardos teismo 2007-06-20 nuosprendyje klaidingai užrašytas nuteistojo E. A. vardas. Šis netikslumas neabejotinai sukeltų neaiškumų nuosprendžių vykdymo metu bei būtų kliūtimi tiksliam ir teisingam nuosprendžio įvykdymui, todėl nuteistojo vardo pataisymas yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu. Tai yra nurodyta ir BPK 361 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra pateikiamas neišsamus klausimų, kuriuos teismas pataiso nuosprendžio vykdymo stadijoje, sąrašas. Šioje normoje yra nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos, aritmetinių klaidų ir kitokių netikslumų ištaisymo. Kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-27 nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl jis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2007-06-20. Netikslumai nuosprendyje pastebėti jau įsiteisėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžiams, t. y. apeliacinės instancijos sprendimo perdavimo vykdyti metu, todėl Šiaulių apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai pastebėtus netikslumus šalino BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tai, kad teismo posėdis buvo surengtas tik dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje užrašyto vardo, o posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė ir daugiau netikslumų, nėra procesinis pažeidimas, nes kaip jau buvo minėta, teismas kiekvienu konkrečiu atveju savo nuožiūra sprendžia, ar nuosprendyje pastebėti netikslumai sukels abejonių ar neaiškumų vykdant nuosprendį, ir, ar jie turi būti šalinami vadovaujantis BPK 361 str. norma. Nuosprendyje du kartus užrašytas teiginys „Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą“ akivaizdžiai yra tik techninė klaida, kuri ne tik nekeičia nuosprendžio esmės, bet ir negali sukelti abejonių ar neaiškumų vykdant nuosprendį.

Nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas skunde teisingai nurodo, jog klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 362 straipsnį nagrinėja ir išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šioje BPK normoje minima „nuosprendį priėmusio teismo“ sąvoka nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. skunde aiškinama nevisiškai tiksliai, nes ji nėra tapati sąvokai „nuosprendį priėmęs teisėjas ar teisėjų kolegija“. Nei vienas teisės aktas negali būti aiškinamas tik pažodžiui, vien tik taikant lingvistinį (verbalinį) metodą. Atsižvelgiant į tai, jog bet kurio teisės akto, juo labiau kodifikuoto, kokiu būtent yra BPK, nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą, siekiant atskleisti jų tikrąją prasmę turi būti taikomas ne vien gramatinis atskirų teisės normų aiškinimo metodas – teisės akto nuostatų prasmė turi būti atskleidžiama jas aiškinant ne atskirai, o visumoje, t. y. sistemiškai. Tiek sisteminis, tiek įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimas leidžia teigti, jog BPK 362 straipsnio prasme minėta sąvoka turi būti aiškinama institucine teismo sąvokos prasme. Priešingu atveju, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pvz., pasibaigus bylą iš esmės nagrinėjusio teisėjo įgaliojimams, paskyrus teisėją kito teismo teisėju ir panašiais atvejais su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimas apskritai būtų neįmanomas, o tai prieštarautų tiek įstatymų leidėjo valiai, tiek baudžiamojo proceso paskirčiai. Be to, pastebėtina, kad atskirus su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus įstatymų leidėjas yra pavedęs atlikti netgi nebūtinai tai pačiai teismo įstaigai, o visiškai kitam - bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui (BPK 362 str. 1 ir 2 dalys). Taigi reikalavimas, kad su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus spręstų visiškai tos pačios sudėties teisėjų kolegija ar tas pats teisėjas, kuris sprendė bylą iš esmės, būtų ne tik netikslingas, bet ir negalimas. Kita vertus, teismų praktika, kai panašius klausimus pavedama spręsti teisėjams, kurie nagrinėjo bylą iš esmės, yra visiškai suprantama, pateisinama ir padedanti įgyvendinti bylos išnagrinėjimo per trumpiausią laiką principą. Tuo atveju, kai minėto klausimo nagrinėjimas sudarius tokią pat teisėjų kolegiją užtruktų gerokai ilgiau ar taptų neįmanomas, įstatymas nedraudžia sudaryti kitą teisėjų kolegiją. Atsižvelgiant į visa tai, kolegija negali sutikti su argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, kai Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio padarytus netikslumus ištaisė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo nuosprendžio priėmime nedalyvavusi teisėja Danutė Matiukienė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą civilinio atsakovo atstovui R. A. , nukentėjusiosioms ir jų atstovui nebuvo pranešta. BPK 362 str. 3 d. nurodoma, kad sprendžiant BPK 361 str. nurodytus klausimus į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju pats teismas savo nuožiūra sprendžia, kokius proceso dalyvius reikia kviesti į teismo posėdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, nuteistajam E. A. , jo gynėjai advokatei I. Petkienei (t. 2, b. l.136, 138). Esant šioms aplinkybėms, skundo motyvas dėl to, kad posėdžio metu nebuvo pranešta, ar apie posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma nukentėjusiosioms (civilinėms ieškovėms) A. D. ir K. D. nelaikytinas BPK reikalavimų pažeidimu.

Skunde nurodoma, jog nuteistajam E. A. nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, kadangi jam siųstame pranešime nurodyta, kad posėdis įvyks 2007-06-04 9 val. 30 min., nors teismo posėdis įvyko 2007-07-04 9 val. 30 min. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra 2007-06-29 pranešimas Nr. 1A-209-332/07 adresuotas nuteistajam E. A. , kuriame nurodoma, jog 2007-07-04 9 val. 30 min. teismo posėdyje bus sprendžiamas nuosprendyje esančių netikslumų pašalinimo klausimas (t. 2, b. l. 136), o tokio pranešimo, kokį prie skundo pateikė nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas, kuriame būtų nurodyta, jog teismo posėdis dėl nuosprendyje esančių netikslumų pašalinimo įvyks 2007-06-04, byloje nėra. Apeliacinio proceso metu civilinio atsakovo atstovas R. A. teisėjų kolegijai pateikė šio pranešimo originalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas nuteistajam E. A. išsiųsdamas pranešimą, kuriame nurodė neteisingą teismo posėdžio datą, padarė klaidą, tačiau ją ištaisė, išsiųsdamas kitą pranešimą, kuriame nurodė teismo posėdžio datą teisingai. Šiaulių apygardos teismo padaryta techninė klaida nėra esminė, nes 2007-07-04 teismo posėdyje dalyvavo civilinio atsakovo (nuteistojo E. A. ) atstovas R. A. (t. 1, b. l. 211). Kita vertus, skundą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis ir civilinis atsakovas E. A. apie jo nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas.

Dėl kitų skundo motyvų, dėl kurių skundžiamoje nutartyje Šiaulių apygardos teismas nepasisakė, t. y. dėl to, kad rezoliucinė nuosprendžio dalis po nuosprendžio apygardos teisme paskelbimo buvo neva pakeista, kadangi atspausdintame teismo nuosprendyje nurodyta, kad „Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti“, o buvo paskelbta, kad „Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą patenkinti“, be to, paskelbtame nuosprendyje nebuvo paskutinio rezoliucinės dalies sakinio „Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą“, nes jo pranešėjas Raimundas Jurgaitis nepaskelbė, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šie klausimai nėra susiję su teismo nuosprendžio vykdymu, jie nesudaro BPK 361 straipsnyje reglamentuojamų klausimų, todėl apygardos teismas pagrįstai jų nenagrinėjo ir skundžiamojoje nutartyje dėl jų nepasisakė. Dėl šios priežasties Apeliacinio teismo teisėjų kolegija minėtų skundo motyvų taip pat nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Skundu prašoma Šiaulių apygardos teismo 2007-07-04 nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Tačiau atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimant skundžiamą nutartį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, Šiaulių apygardos teismo nutartis pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.