Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, jog kaltės dėl šmeižimo ir įžeidimo nepripažįsta visiškai, tik pripažino faktines aplinkybes dėl V. Š. asmens kodo paskelbimo. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis parašė kaltinime minimą elektroninį laišką, kuriame buvo paminėti 4 punktai. Laiškas buvo rašytas 2013-10-15 ir buvo išsiųstas iš jo asmeninio kompiuterio. Dėl pirmų aplinkybių nurodytų kaltinime. Tai tikrovės neatitinkanti informacija, kad kuro sąnaudos automobiliui yra padidėjusios yra faktas, yra tam tikri dokumentai. Kuro norma gali didėti dėl daugelių priežasčių, jis nešmeižė, kad kuro normos padidėjo dėl V. Š. kaltės. Dėl nepranešimo apie draudiminį įvykį, tai yra reali informacija. Apie įvykusius autoįvykius V. Š. į darbovietę pranešė žymiai vėliau, nei numatyta materialinių vertybių sutartyje. Mano, kad V. Š., dirbantis vairuotoju 30 metų žino, kaip ir kada reikia pranešti apie įvykusi autoįvykį. Dėl 1600 litrų kuro dingimo, tai buvo pasakyta, kad kuras dingo neaiškiomis aplinkybėmis, jis nieko šiuo sakiniu nekaltino. Apie tai, kad trūksta kuro, jam pranešė vadybininkas. Jis nėra pasakęs, kad V. Š. vagia kurą, ar yra vagis. Posakis, kad „linkiu neužlipti ant to paties grėblio“, reiškia, kad kitos įmonės atkreiptų padidintą dėmesį į darbuotoją, kurį jis pažįsta asmeniškai. Visiems vairuotojams būna visokių situacijų, bet kuomet darbuotojui per mėnesį susidaro 4 situacijos, aplinkybės, kurios vyksta ne pagal standartą, todėl yra natūralu, kad jis kaip įmonės vadovas, turi visą tai išsiaiškinti. V. Š. nenorėjo kalbėtis, o jei būtų tiesiog pasikalbėję ir išsiaiškinę, tuomet nebūtų ir buvę jokių darbo ginčo komisijų, teismų ir t. t. V. Š. ir toliau dirba tą patį darbą, firmoje, kuri priklauso tam pačiam savininkui. Kai V. Š. pas juos nebedirbo, jau kitą dieną įsidarbino kitur, laiškas kuris buvo parašytas, nepažemino jo reputacijos, V. Š. niekaip nenukentėjo. Laiške taip pat buvo paminėta, kad po V. Š. išėjimo iš darbo, juos iki šiol tikrina įvairios institucijos. Tokį laišką gavėjai galėjo įvertinti, kaip charakteristiką apie V. Š.. V. Š. kuro vagyste nekaltino, tik nurodė, jog neaiškiomis aplinkybėmis dingo 1600 litrų dujų. Dėl paliktos transporto priemonės, tai V. Š. nevykdė nurodymo važiuoti į reisą. Nurodė, jog laiško išplatinimo pagrindinis tikslas, tai nusistovėjusios tvarkos tarp įmonės direktorių, yra suteikti vieni kitiems informaciją apie dirbusius asmenis. Tai yra normali draugiška praktika, kad įmonės direktoriai informuoja vienas kitą apie asmenis, dirbančius pas kitus. Minėtu laišku išdėstė nuomonę apie V. Š.. Pripažįsta savo kaltę dėl asmens kodo paskelbimo. Dėl to labai gailisi. Asmens kodas buvo paviešintas ne nusikalstamais tiksliais, o identifikaciniais tikslais. Asmens kodas nebuvo paviešintas viešai, didelei auditorijai. Jis buvo paviešintas keliems asmenims, kurie galėjo būti potencialūs darbdaviai, kur potencialiai V. Š. galėtų įsidarbinti. Šiuolaikiniame gyvenime asmens kodas yra paskelbiamas visur, kasdieniniuose reikaluose, sudarant įvairias sutartis. Užlipti ant grėblio reiškia antrą kartą padaryti tą pačią klaidą. „Grėblys“ šiame laiške yra vartojamas kaip frazeologizmo dalis, nes jis negali būti naudojamas kaip atskiras žodis. Pasakymas, kad neaiškiomis aplinkybėmis dingo 1600 litrų kuro, nereiškia, kad V. Š. yra vagis, be to, visame laiške nėra žodžių, jog V. Š. kaltina vagyste.

Teisiamojo posėdžio metu privatus kaltintojas-nukentėjusysis V. Š. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m., kol į darbą atėjo direktorius D. K.. Nesupranta kuo ir kodėl buvo kaltinamas, jokių laiške parašytų dalykų nebuvo, tai buvo tikrovės neatitinkantis laiškas. Išėjo į nedarbingumą ir kai pamatė, kad nepadirbs parašė prašymą išeiti iš darbo. Kai išėjo iš darbo, jam pasitaikė įmonė, kuri priėmė jį į darbą, tai buvo Vilniaus įmonė. Jei įmonė būtų Mažeikių mieste, jo nebūtų priėmę į darbą. Laiške nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Nesupranta, kas D. K. davė tokią teisę jį šmeižti. Per pusmetį vilkiko kuro sąnaudos padidėjo 4 litrais dėl jų pačių kaltės, dėl hidraulikos siurblio gedimo. Apie civilinės atsakomybės įvykius buvo pranešta tą pačią dieną. Apie pirmą įvykusį įvykį, jis iš viso nieko nežino, nieko nepadarė. Antras įvykis įvyko 2013-09-19 7.30 val. Klaipėdoje, Dariaus ir Girėno gatvėje. Kai rikiavosi iš antros į pirmą eismo juostą, kliudė kitą automobilį, jis buvo kaltas dėl to autoįvykio. Buvo iškritęs dešinės pusės posūkio stikliukas. Apie kilusį eismo įvykį vadybininkui M. D. buvo pranešta tą pačią dieną nuo 8.30 iki 9.30 val., kuris pats jam paskambino ir jis informavo telefonu. Tą pačią dieną grįžo pasikrovęs, Mažeikiuose, atėjo E. E. ir pamatė, kad nieko tam posūkiui nėra, kadangi jį pats pakeitė ir jokių problemų nebuvo. Kitą rytą dėl šio įvykio parašė paaiškinimą. Dėl neaiškiomis aplinkybėmis dingusio krovinio, jis nieko nežino, apie tai sužinojo iš elektroninio laiško. Apie tai kaip vidurį darbo savaitės jis galėjo mesti automobilį ir išjungti telefoną jis nieko nežino, todėl mano, jog jį kaltina nebūtais dalykais, jis nežino net kurią dieną tai galėjo atsitikti. Abipusis sutarimu jo niekas neprašė nutraukti darbo sutarties. D. K. tik liepdavo rašyti pareiškimą ir eiti lauk iš darbo. Darbo sutartį nutraukti pasiūlė pats, kadangi būdamas nedarbingume suprato, kad psichologiškai toliau dirbti nebegalės. Jokių skundų į jokias institucijas nerašė, tik kreipėsi į teismą. Į darbo inspekciją jis kreipėsi dėl neatitikimo dėl atlyginimo neišmokėjimo ir kitų darbo santykių. Į darbo ginčų komisiją kreipėsi vėliau nei į teismą. Pasakymas, kad neužlipkit ant to paties grėblio yra tolygus žmogaus pasmerkimui, kad su juo darbdaviai neprasidėtų. Apie parašytą laišką sužinojo iš savo sūnaus, todėl dėl šio laiško jis patyrė 25000 Lt neturtinę žalą, dėl patirto streso, dėl šio parašyto laiško buvo apšmeižtas, apjuodintas, pažemintas. Nurodė, jog visą gyvenimą dirbo sąžiningai, o dirbti neatitinkant teisinių normų, nesutiko. Moralinę skriaudą patyrė dėl sveikatos, vaistus vartoja iki šiol, kreipėsi į psichologą, naktimis nemiega, nuolat galvoja, kas kaip bus toliau. Gautą laišką suvokė kaip šmeižtą, neatitinkantys tikrovės faktai jį pažemino prieš kitus žmones. D. K. jį visaip įžeidė, paskleidė jo asmens kodą, jo duomenis apie asmeninį gyvenimą. Žodis grėblys buvo paminėtas, tam, kad jį pažeminti. Tai nėra tautosaka, tai yra jo vardo ir pavardės pažeminimas. Tam tekste jis yra vadinamas darbiniu įrankiu, grėbliu, todėl D. K. įžeidė jį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Ž. paaiškino, kad išgirdo kalbų apie pas juos dirbantį vairuotoją V. Š.. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šias kalbas išgirdo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kitų įmonių. Tada V. Š. pasikvietė pasikalbėti, viską išsiaiškino, suprato, kad tas laiškas buvo šmeižiantis. Tai vienintelis darbuotojas, su kuriuo nė karto neteko pyktis. Šis laiškas neįtakojo jokių sprendimų V. Š. atžvilgio, tačiau vis tiek apie tai su V. Š. pasikalbėjo. V. Š. charakterizuoja kaip gerą, neproblemišką, nuoširdų ir paslaugų vairuotoją. Nurodė, jog V. Š. parodė jam laišką bei dėl to labai išgyveno. Duomenis apie laišką gavo vėliau, kai V. Š. jau dirbo pas juos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, jog V. Š. apšmeižtas neteisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. E. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. 2013 m. rugpjūčio viduryje buvo eismo įvykis, V. Š. važiavo su automobiliu ir atsitiko nedidelis eismo įvykis. Kur konkrečiai tai atsitiko, jis nežino, nes nebuvo pranešta apie tai. Eismo įvykio metu buvo pagadinta puspriekabė. Buvo giliai įlenktas kairysis šonas, o tentas buvo praplėštas, kurį sutvarkė pats V. Š.. Šone guminė juosta taip pat buvo labai pažeista ir ji šiek tiek buvo prikniedyta. Aliumininis korpusas yra įlenktas, kurį sunku sutvarkyti. Apie šį įvykį jam pranešė, tik kitas vairuotojas A. L., kuris atsisėdo ir pradėjo dirbti su šiuo automobiliu, kuris perėmė automobilį prie Kauno. Tą automobilį pamatė tik po savaitės laiko. Kadangi įvykis įvyko seniai, tai negalėjo kreiptis net į draudikus. V. Š. niekaip nesiaiškino jam, jokio paaiškinimo nerašė. Prašė, kad jis paaiškintų viską raštu, tačiau V. Š. to nepadarė. V. Š. tą automobilį aptvarkė tuo metu kai juo važinėjo. Apie apgadintą transporto priemonę sužinojo iš kito vairuotojo, kuris V. Š. įdavė sveiką automobilį. Po kelių dienų įvyko kitas eismo įvykis, kuris įvyko Klaipėdoje. Apie antrą autoįvykį pranešė pats vairuotojas V. Š. telefonu. Jam buvo pranešta, kad buvo eismo įvykis, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, kaltininkas buvo jų vairuotojas V. Š.. Apie tai jis pranešė draudikams. V. Š., paaiškino aplinkybes parašė, kitą dieną parvažiavęs. Jie seka kuro sąnaudas transporto priemonėse. Kai transporto priemonę vairuodavo V. Š., tai kuro sąnaudos išaugo 4 litrais 100 km. Kitam vairuotojui vairuojant tą pačią priemonę kuro norma nukrito iki 33 l/100km. Patvirtino, jog V. Š. vairuotas automobilis turėjo gedimų, tačiau gedimai galėjo įtakoti tik nežymų degalų suvartojimo kiekį, t. y. iki 1 litro 100 km. Pradžioje, kai V. Š. pradėjo dirbti viskas buvo gerai ir tvarkingai. O vėliau, kai išėjo jo sūnus M., prasidėjo trintis tarp vadybininkų ir vairuotojo V. Š..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Š. paaiškino, kad yra V. Š. žmona. Kai vyras dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ viskas iš pradžių ėjosi gerai, kai vieną kartą jis pradėjo sakyti, kad jį verčia dirbti su netvarkinga technika. Kadangi jis 40 metų dirbo vairuotojo, sąžiningai žiūrėjo į savo darbą. Ankstesnėse darbovietėse jis visas problemas spręsdavo geranoriškai. Jis ankstesnėse darbovietėje buvo skatinamas, yra turėjęs garbės raštų. Jai iš viso keista, kad jos vyras savo garbę turi ginti teisme, kai anksčiau niekada to nėra buvę. V. Š. labai domisi savo darbu, jam įdomu, jam rūpi technika ir šiaip jis stengiasi, kad krovinys būtų saugiau nuvežtas. Jei technika yra nesaugi, ji gali sukelti neprognozuojamas pasekmes. Po visų nesusišnekėjimų su nauju vadovu, vyrui V. Š. akivaizdžiai pašlijo sveikata, reikėjo kreiptis į medikus. Ji savo vyrą pažysta ir šis šmeižikiškas laiškas labai sukrėtė visą šeimą. V. Š. dėl sveikatos problemų buvo priverstas kreiptis į medikus. V. Š. neteko apetito, nukrito svoris, buvo priverstas gerti vaistus, pasidarė užsidaręs, mažiau skiria dėmesio anūkei, akivaizdžiai jis išgyveno, žmogui yra sunku, užmiega normaliai tik su vaistais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadove. Ji organizuoja visus klausimus su krovinių pervežimu, tiesioginis darbas su vairuotojais. 213-08-16 penktadienį, gavo užsakymą, kad reikia krautis Latvijoje kurą. V. Š. atsisakė važiuoti, kadangi dvi savaites nėra buvęs namuose. V. Š. jai pasakė ieškoti kito vairuotojo. Ji apie šią situaciją informavo direktorių D. K.. Rado vairuotoją, kuris galėjo nuvažiuoti į Latviją. V. Š. sutiko parvaryti kitą mašiną iš Kauno, bet į Latviją nevažiavo. Tuo ir baigėsi. Jai nėra buvę, kad V. Š. išjungtų telefoną ir nesutiktų važiuoti kur nurodyta, bet kiek jai žinoma, V. Š. nebendravo su kitu vairuotoju kai šis buvo Latvijoje vietoje V. Š., dėl techninių reikalų, t. y. kaip automobilį pakrauti, pakelti priekabą ir t. t.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. paaiškino, kad V. Š. yra jo tėvas. Prieš D. K. jis turi nusistatymą, kadangi šis apšmeižė jo tėvą. Jam paskambino vienas kolega iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad yra šmeižiamas jo tėvas. A. B. jam pasakė, kad yra surašytas elektroninis laiškas ir išsiuntinėtas visoms transporto įmonėms. Tas laiškas buvo persiųstas jam, ten buvo parašyta, kad V. Š. yra vagis. Gavę tokį laišką, ne viena firma nenorėtų V. Š. priimti į darbą. Todėl buvo kreiptasi į teismą. Taip pasielgė jo tėvas, su jo iniciatyva. Tame laiške aiškiai yra parašyta, kad reikia nuo jo tėvo apsaugoti, t. y. reikia apsisaugoti kitoms įmonėms, kad nepriimtų jo tėvo į darbą ir jis negautų pajamų šaltinio. Iš viso laiško turinio, jis padarė išvadą, kad V. Š. kitur nepriimtų į darbą. Iš laiško turinio jis susidarė įspūdį, jog V. Š. yra vagis. Laiške yra parašyta, kad kuro normos padidėjo 4 litrais, t. y. tuo, kad V. Š. nemoka vairuoti transporto priemonės, tuo pačiu V. Š. kaltinamas ir vagyste. Taip pat V. Š. apvadintas grėbliu. Po šio įvykio, jo tėvo būklė buvo įtempta, tėvas jautėsi apšmeižtas.

2014-02-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (8-10 b. l.).

Elektroniniame laiške dėl dujų trūkumo nurodyta, jog 2013-05-17 apie 16 val. buvo užsakyta 8000 l dujų, o vairuotojas pagal dokumentus išpylė 9600 l. Vilkikas buvo VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Trūkumas pastebėtas 2013-07-26 pagal procentuotes trūko ?1600 l dujų. Vėliau ištuštinus talpyklas, trūkumas patvirtintas (48-49 b. l.).

2013-01-07 visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 147, pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir V. Š. (50 b. l.).

2013-01-07 V. Š. sutikimas dirbti viršvalandinį darbą (88 b. l.).

Fotolentelės dėl transporto priemonės gedimų (123-129 b. l.).

2013-12-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl informacijos pateikimo (ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00576-13 (toliau vadinama – IT) 8-9 b. l.).

Sunkvežimio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapai ir medžiagų nurašymo aktai, kai transporto priemonę vairavo V. Š. (IT 10-16 b. l.).

Sunkvežimio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapai ir medžiagų nurašymo aktai, kai transporto priemonę vairavo S. V. (IT 17-19 b. l.).

Elektroninis laiškas dėl draudiminio įvykio įvykusio 2013-09-19 (IT 21-22 b. l.).

2013-09-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-2961083-13 (IT 27 b. l.).

2013-09-20 V. Š. paaiškinimas (IT 28 b. l.).

Fotolentelės dėl apgadintos puspriekabės (IT 31-35 b. l.).

BK 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 dalis – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Dėl veikos numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje.

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėta, kad šmeižimo nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi civilinis deliktas asmens garbės ir orumo pažeidimas ir nusikaltimas šmeižimas negali būti sutapatinami. Civilinė teisė nustato deliktinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.