Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. A. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui T. A. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 14 d., jo šeimos nariui – mamai I. A.. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 22.30 val., atsakovas T. A., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsitrenkė į transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymoje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo – atsakovo – T. A. kaltės. Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovę, nes transporto priemonė – automobilis BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių (Kasko) draudimu apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas L. V.. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. 2018 m. rugpjūčio 31 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iš viso išmokėjo 3 419,00 Eur draudimo išmoką, pagal 2018 m. spalio 1 d. išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę. Ieškovė apskaičiuojant nuostolio sumą ir išmokant draudimo išmoką, vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. vasario 13 d. redakcija, galioja nuo 2018 m. kovo 1 d.). Nuostolio sumą apskaičiavo vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Ieškovė, įvertinusi, transporto priemonei – automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, nustatė, kad jos remontas yra netikslingas, todėl išmokėjo draudėjui skirtumą tarp rinkos ir likutinės transporto priemonės vertės. Ieškovė 2018 m. spalio 18 d. pretenzija dėl išmokos išmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą, reikalaudama atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas gera valia savo veiksmais padarytų nuostolių ieškovei neatlygino. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir taip toliau), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 31 d. metu, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas T. A., dėl kurio veiksmų atsirado 3 419,00 Eur dydžio žala. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas atsakovas, ieškovei iš atsakovo regreso teise priteisiama 3 419,00 Eur turtinė žala ir 98,35 Eur kompensacinės palūkanos (3 419,00 Eur × 0,05 proc. × 365 d.) už laiku neįvykdytą prievolę atlyginti žalą, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. lapkričio 5 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.246–6.249, 6.251, 6.260, 6.261, 6.263, 6.1015 straipsniai).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 79,00 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 1,86 Eur. Šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 419,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų devyniolikos eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą, 98,35 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 35 ct) kompensuojamas palūkanas, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 79,00 Eur Eur (septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 455,58 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 58 ct) išlaidas už teisines paslaugas.

Atsakovas T. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.