Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Barbarai Burinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Valum“ ieškinį atsakovui UAB „Cornis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2 868,57 Eur skolos bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų visiško įvykdymo priteisimo. Ieškinyje paaiškino, jog bankroto administratorius vykdydamas bankroto procedūras ir susipažinęs su perimtais dokumentais nustatė, kad 2013-01-07 tarp UAB „Valum“ ir UAB „CORNIS“ buvo pasirašyta Subrangos sutartis Nr. SB 2013/01/07 dėl polinių pamatų įrengimo adresu: Ievų g. 3, Vilnius. Sutarties bendra kaina 100 000 Lt (28 962 Eur). Atsakovė UAB „CORNIS“, vykdydama sutarties sąlygas 2013-01-09 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės BUAB „Valum“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (toliau - sąskaita) atliko 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „avansas pagal sutartį“, 2013-01-14 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „pagal s.f“, 2013-01-21 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 8000,00 Lt (2 316,96 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį ,,pagal s.f“, 2013-01-29 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį ,pagal s.f“, 2013-02-06 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 2 000,00 Lt (579,24 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „pagal s.f“, 2013-02-14 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „pagal s.f“, 2013-02-19 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „pagal s.f“, 2013-02-27 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 2 000,00 Lt (579,24 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „pagal s.f“, 2013-03-06 bankiniu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą atliko 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „pagal s.f.“, 2013-03-29 grynais į ieškovės kasą įnešė 3 500 Lt (1 013,67 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „už atliktus darbus“. Nurodė, kad iš viso atsakovė į ieškovės banko sąskaitą bei kasą pervedė 53 500 Lt (15 494,67 Eur).

Atstovo teigimu ieškovė sutarties pagrindu perdavė atsakovei paslaugas pagal 2013-01-11 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Valum Nr. 32 sumai 14 400 Lt (4 170,52 Eur); pagal 2013-01-15 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Valum Nr. 33 sumai 9 600 Lt (2 780,35 Eur); pagal 2013-01-11 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Valum Nr. 35 sumai 18 400 Lt (5 329 Eur); pagal 2013-02-19 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Valum Nr. 36 sumai 13 832,46 Lt (4 006,15 Eur); pagal 2013-03-19 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Valum Nr. 39 sumai 7 172,14 Lt (2 077,20 Eur). Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų bendrai 63 404,60 Lt (18 363,24 Eur), tačiau atsakovė už gautas paslaugas pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 9 904,60 Lt (2 868,57 Eur). Paaiškino, kad nustatęs, jog atsakovė už paslaugas liko ieškovei skolinga, bankroto administratorius 2016-07-28 raginimu pranešė skolininkei apie iškeltą ieškovei bankroto bylą ir paragino geranoriškai per nustatytą 7 dienų terminą sumokėti 3 882,24 Eur (13 404,60) Lt skolą. Atsakovė skolos nesumokėjo tik pateikė kasos pajamų orderio kvito Nr. VAL 10 kopiją, kuriame matyti, kad atsakovė sumokėjo grynais 3 500 Lt (1 013,67 Eur) mokėjimą, nurodydama paskirtį „už atliktus darbus“.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad jis sumokėjo visas ieškovui mokėtinas sumas ir pagrįstai nemokėjo PVM sąskaitose faktūrose nurodyto 21 proc. PVM mokesčio. Ieškovas nuo 2012 m. birželio 13 d. nebebuvo PVM mokėtoju, todėl tiek sutarties sudarymo dieną, tiek jos vykdymo metu ir PVM sąskaitų pateikimo metu, ieškovas negalėjo skaičiuoti, o atsakovas neprivalėjo mokėti sąskaitose nurodyto 21 proc. PVM mokesčio. Atsakovas nėra skolingas ieškovui, nes apmokėjo už visus sąskaitose faktūrose nurodytus darbus. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų, bendra ieškovo atliktų ir atsakovui perduotų darbų (be papildomo nurodomo 21 proc. PVM) suma yra lygi 15 176,23 EUR. Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 1 d. 5 d. ir 187 str.), jog atsakovas sumokėjo ieškovui 15 494,67 EUR, t.y. visiškai atsiskaitė už suteiktas paslaugas.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepdama į ieškinį nurodė, kad 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVMĮ) 71 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą. Taigi ši įstatymo nuostata numato, kad net ir tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo nebūdamas įsiregistravęs PVM mokėtoju, tačiau už savo prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą išskyrė PVM sumą, išskirtą PVM sumą turi sumokėti į biudžetą. Inspekcijos duomenimis, ieškovas BUAB „Valum“ PVM mokėtoju buvo įregistruotas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-06-13. Taigi subrangos sutarties su atsakovu UAB „CORNIS“ sudarymo metu (2013-01-07) ir PVM sąskaitų faktūrų pagal minėtą sutartį išrašymo laikotarpiu (2013-01-11 – 2013-03-19 ieškovas BUAB „Valum“ nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju. Tačiau vadovaujantis aukščiau išdėstytomis PVMĮ nuostatomis, ieškovas BUAB „Valum“, net ir ūkinių operacijų metu nebūdamas registruotu PVM mokėtoju, bet išskyręs PVM UAB „CORNIS“ išrašytose sąskaitose faktūrose, turėjo prievolę šį mokestį mokėti į biudžetą. Pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovas BUAB „Valum“ PVM pagal UAB „CORNIS“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras įmokos kodu 3631 (neregistruoto PVM mokėtojų PVM įmoka, mokama neteikiant PVM deklaracijos) PVM į biudžetą nemokėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, nebūdamas įsiregistravęs pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, sąskaitoje išskyrė PVM sumą, jis turi ją sumokėti į biudžetą. Šiuo atveju, ieškovas į biudžetą PVM sumokėti negalėjo, kadangi atsakovas UAB „Cornis“ su ieškovu neatsiskaitė. Pagal įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę pareikšti BUAB „Valum“ bankroto byloje savo kreditorinį reikalavimą, o atsakovas UAB „Cornis“ turi atsiskaityti su ieškovu pagal pateiktas darbų atlikimo sąskaitas.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad už paslaugas sumokėjo be PVM sumos, kadangi ieškovas nebuvo PVM mokėtoju. Ieškovas, tai suprasdamas, niekuomet jo ir nereikalavo. Tokius reikalavimus pareiškė tik bankroto administratorius, kuris jais iš esmės iškraipo sutartinius santykius kūrusių šalių valią. Sąskaitose nurodyto ir nesumokėto PVM ieškovas nėra sumokėjęs, o atsakovas nėra susigrąžinęs, todėl ieškinio patenkinimas būtų naudingas išimtinai tik bankroto administratoriui, kuris gautą iš atsakovo PVM panaudotų savo išlaidoms padengti, valstybė turėtų reikšti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kurie niekuomet nebūtų patenkinti, o atsakovas įgautų teisę įtraukti sumokėtas PVM sumas į savo deklaraciją ir atitinkamo dydžio mokesčio nesumokėti valstybei.

Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad valstybės interesai užtikrinami tuomet, kai visi mokestinių santykių dalyviai vykdo įstatymų jiems nustatytas pareigas. Šiuo atveju ieškovas valstybei nesumokėjo savo be pagrindo į sąskaitas įtraukto PVM. Vykdant atsakovo mokestinės veiklos patikrinimą atitinkamai ši suma nebuvo jam išskaityta. Todėl valstybė šiuo atveju nėra patyrusi jokios žalos. Jokių kreditorinių reikalavimų bankroto byloje dėl nurodyto PVM mokesčio valstybė nėra pareiškusi ir to daryti esamoje situacijoje neketina. Nors atsakovas turėjo kreiptis į ieškovą ir paprašyti, kad šis perrašytų sąskaitas, kuriose nepagrįstai įtrauktas PVM, atsakovui ieškovo nurodyto PVM nesumokėjus, todėl neturint pagrindo jo susigrąžinti, valstybei jokia žala nebuvo padaryta.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013-01-07 subrangos sutartimi SB 2013/01/07 susitarė dėl polinių pamatų įrengimo, sutarties kaina – 100 000 Lt su 21 proc. PVM (b. l. 7-9).

Ieškovas pagal sutartį išrašė atsakovui sąskaitų-faktūrų už bendrą 63 404,60 Lt sumą, jose priskaitė 52 400,50 Lt (15 176,23 Eur) už atliktus darbus, taip pat priskaitė 11 004,10 Lt PVM (b. l. 20-28).

Atsakovas ieškovui iš viso sumokėjo 53 500 Lt (15 494,67 Eur) (b. l. 10-19).

2015-03-17 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Vytas Matkėnas (b. l. 29-30).

2016-07-29 raštu ieškovo bankroto administratorius kreipėsi į atsakovą dėl skolos (b. l. 31-33).

Byloje nustatyta, kad nei sutarties sudarymo, nei sąskaitų-faktūrų išrašymo metu ieškovas nebuvo registruotas PVM mokėtoju (b. l. 45-46, 56).

Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys bei atsakovo mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita patvirtina, kad ieškovas valstybei nesumokėjo atsakovui išrašytose sąskaitose priskaityto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o atsakovui atitinkama suma iš jo mokėtino PVM minusuota nebuvo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad mokėjimus ieškovui atsakovas atlikdavo apvaliomis sumomis, mokėjimų atlikta daugiau nei išrašyta sąskaitų faktūrų, pavedimuose nenurodyta pagal kurią konkrečiai sąskaitą mokama, neišskirta, ar mokamas PVM, todėl akivaizdu, kad atsiskaitymas nebuvo siejamas su konkrečiomis ieškovo išrašytomis sąskaitomis. Todėl ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovas apmokėjo visas sąskaitas su PVM, ir liko skolingas ieškovui tik pagal paskutinę ir dalį priešpaskutinės sąskaitos, savaime negali būti laikomi teisingais. Atsakovas gi nurodo, kad apmokėjęs už visus ieškovo faktiškai atliktus darbus, o nustatęs, kad jis nėra PVM mokėtojas, jis nemokėjo ieškovui priskaitytos PVM sumos, to ieškovas ir nereikalavo. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu būdu ir už ką ieškovas iki bankroto proceso pradžios įskaitė atsakovo sumokėtas sumas. Taigi, esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovas PVM į valstybės biudžetą už nė vieną iš išrašytų sąskaitų nepervedė, labiau tikėtina atsakovo pozicija, kad paaiškėjus, jog PVM įtrauktas nepagrįstai, šalys sutarė, kad jis ir neturi būti mokamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193–6.195 str.).

Nors kaip pažymėjo ieškovo atstovas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalį, bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą, ši įstatymo nuostata savaime nesuponuoja pareikšto ieškinio pagrįstumo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju minėtos įstatyminės prievolės ieškovas nėra įvykdęs. Bankroto administratorius patvirtino, kad ir neketina vykdyti, nes tam nėra lėšų. Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybę mokestiniuose santykiuose, pažymėjo, kad jokių reikalavimų ieškovui nereiškia todėl, kad iš esmės valstybės interesus vienodai atitinka tiek situacija, kuomet nepagrįstai PVM priskaičiavęs asmuo jį valstybei sumoka, o vėliau PVM sumokėjusi šalis, būdama PVM mokėtoja, įtraukia atitinkamą sumą į savo PVM deklaraciją, tiek ir nagrinėjama situacija, kuomet ieškovas į sąskaitas įtraukto PVM nepervedė į valstybės biudžetą, atsakovas ieškovui jo nesumokėjo ir į savo PVM deklaraciją neįtraukė.

Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad atsakovas su ieškovu už jo faktiškai atliktus darbus yra visiškai atsiskaitęs, ieškovo nepagrįstai į sąskaitas įtraukto PVM mokesčio šiuo atveju ir šioje sutartinių santykių stadijoje atsakovas bankrutavusiam ieškovui sumokėti neprivalo, todėl pareikšti reikalavimai atmestini (CPK 176, 178, 185 str.).

Atsakovas, atsiliepime į ieškinį išdėstęs prašymą priteisti patirtas jo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, iki bylos išnagrinėjimo nepateikė tokias išlaidas pavirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.