- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- A8.-104-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00028-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, našliui, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbančiam, pensininkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalį ir 205 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba, atlikusi patikinimą nustatė, kad A. S. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31, būdamas A. S. komercinės- ūkinės įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir būdamas atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie privalėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdama išvengti mokesčių, pateikė klaidingus duomenis apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas - piniginių lėšų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims gavimą iš viso - 21600,00 Eur. Įvertinus patikrinimo metu paimtus rankraštinius užrašus, pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, patikslintas deklaracijas, asmenų pateiktus paaiškinimus nustatyta, kad A. S. neapskaitė gautų pajamų ir į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018-01 -01 iki 2018-12-31 bendros 10 800,00 Eur ir laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 bendros 10 800,00 Eur pajamų sumos už klientams parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. A. S. komercinė-ūkinė įmonė mokesčių administratoriui pateiktoje 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, pelną, t. y. neįrašė šioje deklaracijoje 10 800,00 Eur pajamų (metinės pelno mokesčio deklaracijos 17 eilutėje) bei nedeklaravo 540,00 Eur (10 800,00 x 5 proc) pelno mokesčio sumos (metinės pelno mokesčio deklaracijos 46, 50, 53, 55 eilutėse) ir už 2019 m. siekė nuslėpti 540,00 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą. Tokiu būdu A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto, 16 punkto, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Įmonės patikrinimo metu, A. S. paaiškinime pripažino, kad neįtraukė į įmonės pajamas 21600 Eur, dėl ko nuoširdžiai gailisi ir padarytus pažeidimus ištaisys (b.l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. S. jam inkriminuojamus nusižengimus pripažino, gailisi dėl jų padarymo. Nurodė, kad 2018 m. deklaraciją pataisė, sumokėjo 540 Eur pelno mokestį, taip pat surašys teisingus duomenis ir 2019 m. deklaracijoje, kurią dar turės pateikti bei sumokės pelno mokestį. Jis įnešė į įmonės kasą 21600 Eur. Kodėl pinigų neapskaitė, negali paaiškinti. Šiuo metu serga sunkia onkologine liga (b.l. 17), nebedirba, sūnus perėmė verslą. Gyvena su dukros šeima viename name, kuris jam priklauso. Gauna ir pragyvena iš apie 480 Eur socialinių Sodros išmokų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą (b.l. 1-2), 2020-02-06 patikrinimo aktą Nr. 04/12-1-25-289-A4 (b.l. 13), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. T. tarnybinį pranešimą (b.l. 14), 2018 m. metinę A. S. komercinės- ūkinės įmonės pelno mokesčio deklaraciją ( b.l. 10-12), J. L. paaiškinimą (b.l. 6), A. S. paaiškinimą (b.l. 7), A. S. parodymus teisme, daro išvadą, kad A. S. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalyje ir ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalis, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalis, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas numato, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas; 16 punktas, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dali numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numato, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos; 53 straipsnio 1 dalis, kad pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka A. S. kaltei pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį ir 205 straipsnio 5 dalį konstatuoti dėl neteisingos 2018 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant išvengti mokesčių ir apgaulingos apskaitos tvarkymo tuo pačiu tikslu, t.y. A. S., būdamas komercinės- ūkinės įmonės savininku ir apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 bendros 10 800,00 Eur ir laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 bendros 10 800,00 Eur pajamų sumos už klientams parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, siekdamas išvengti mokesčių ir 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, pelną, t. y. neįrašė šioje deklaracijoje 10 800,00 Eur pajamų (metinės pelno mokesčio deklaracijos 17 eilutėje) bei nedeklaravo 540,00 Eur (10 800,00 x 5 proc) pelno mokesčio sumos (metinės pelno mokesčio deklaracijos 46, 50, 53, 55 eilutėse) ir už 2019 m. siekė nuslėpti 540,00 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą. Siekiamų išvengti mokesčių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (5000 Eur.) pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį ir neviršija ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytos mokesčių sumą, kuri yra nuo 500 iki 2500 Eur. A. S. inkriminuoti nusižengimai susiję, padaryti turint vieningą tikslą, nuslėpti mokesčius, į ką atsižvelgtina skiriant bausmę.
A. S. skirtinos ANK 187 straipsnio 4 dalyje, ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos.
A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Byloje A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų. ANK 34 straipsnio 6 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, nurodė, kad labai gailisi, kad taip atsitiko, teigia, kad galimai dėl ligos pasielgė taip neatsakingai. A. S. kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padarytų nusižengimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. tokius administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, nors jo įmonė veikia nuo 1993 m. (b.l. 4). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad po atlikto patikrinimo A. S. pataisė 2018 m. deklaraciją ir pasižadėjo už 2019 m. pateikti teisingą deklaraciją. Į įmonės kasą įnešė nuslėptas pajamas – 21 600 Eur, sumokėjo 540 Eur pelno mokestį už 2018 m. ir sumokės 540 Eur už 2019 m. A. S. yra garbingo amžiaus, ligotas ir nuo įmonės veiklos jau nusišalino. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, A. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus pusę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalies sankcijos minimalios administracinės nuobaudos – piniginės baudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 187 straipsnio 4 dalimi, 205 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirti:
· už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;
· už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. S. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20110448659 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.