Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, dėl nuostolių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Dėl nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįstai surinktų įmokų namo administravimui ir eksploatacijai (J. K. skirtai premijai išmokėti).

Ieškovė šioje dalyje dėl nuostolių priteisimo - 66,98 Eur (231,27 Lt), savo reikalavimą grindžia paskaičiavimais, nurodydama, kad ji nesutinka su 2012-05-22 VNS Nr. 2/2012 nutarimu skirti bendrijos pirmininkei (atsakovei) 10876,57 Lt premiją (kuri išmokėta 2012-06-12), nurodo, kad lėšos premijai sukauptos, renkant lėšas VNS 2011-02-17 Nr. 6 ir 2012-5-22 Nr. 2/2012 nutarimais namo administravimui ir eksploatacijai pagal namo išlaidų sąmatą. Ieškovė teigia, kad nors 2010-03-17 valdybos nutarimu išrinkus bendrijos pirmininke J. K., buvo numatyta, kad „jai sutinkant, ji pareigas vykdys neatlygintinai visuomeniniais pagrindais“; nustatytu mokesčiu lėšos administratoriaus darbo užmokesčiui ir Sodros mokesčiams buvo renkamos ir kaupiamos, tačiau apie tai viešai nebuvo skelbta, kito nutarimo rinkti mokesčius ir kaupti lėšas nei įprasta tvarka susirinkimas neturėjo galimybės priimti; ieškovė, būdama bendrijos nare, neturėjo galimybės pasinaudoti jai Bendrijos įstatų 16 p. nustatyta teise. Ieškovė apskaičiavo, kad proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje jos butui premijai išmokėti tenkanti išlaidų dalis 66,98 Eur (231,27 Lt) surinkta nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2190-641/2014, iš dalies pakeistame Šiaulių apygardos teismo 2015-04-28 sprendimu, be kita ko, konstatuota, kad “pagal bendrijos įstatų 26.3 p. susirinkimas turi teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams, taip pat jų apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką; vadovaujantis šia nuostata, visuotinis narių susirinkimas turi teisę spręsti ir dėl vienkartinių mokėjimų už atliktus darbus, šiuo atveju už pirmininkavimą; be to, akivaizdu, kad tam tikras pareigas einančiam darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis, priešingu atveju tai galėtų būti traktuojama kaip nelegalus darbas; 2012-05-22 susirinkimo metu nutarta bendrijos pirmininkei išmokėti apie 7 000 Lt vienkartinę premiją atskaičius mokesčius (priedas Nr. 2, E10-E12 l.); susirinkime dalyvavo 21 butų savininkas, 17 iš jų balsavo už premijos išmokėjimą, 2 balsavo už siūlymą skirti pusę premijos, 1 balsavo prieš siūlymą ir 1 savininkas susilaikė nuo balsavimo; pažymėtina, jog atsakovė L. S. susirinkimo metu su pasiūlymu sutiko iš dalies, t. y. pasiūlė mokėti pusę minėtos sumos, tačiau bylos nagrinėjimo metu poziciją pakeitė ir nurodė iš viso nesutinkanti su piniginių lėšų mokėjimu pirmininkei (priedas Nr. 2, E11 l.); ieškovė pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (premiją), kurią sudaro 8 304 Lt darbo užmokesčio (premijos), nuo jo išskaičiuoto pajamų mokesčio 1 245,60 Lt, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 747,69 Lt, priskaičiuota išmokėti suma – 6 311,04 Lt, iš viso bendrijos patirtos išlaidos 10 876,57 Lt (173 b.l., I t.), kas sudaro 231,27 Lt atsakovei tenkančios mokėtinos dalies (10 876,57 Lt : 3208,94 kv. m x 68,37 m²); (...) baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas pareikštas ir J. K., nėra išnagrinėta, joje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu, konstatuotina, kad 231,27 Lt suma, skirta administratoriaus darbo užmokesčiui ir mokesčiams nuo atlyginimo dengti, yra teisėtai ir pagrįstai prašoma priteisti iš atsakovės”. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad L. S. privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendrasavininkių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Vadinasi, tiek premijos sumokėjimas atsakovei, kaip bendrijos pirmininkei, tiek priskaičiuotų sumų ieškovei pagrįstumo ir teisėtumo klausimas buvo teisminio bylos nagrinėjimo dalyku minėtoje byloje. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 str.) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 str.), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės argumentai dėl nuostolių šioje dalyje atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės, atstovaujančios bendriją pagal visuotinio narių susirinkimo 2007-11-14 Nr. 2 suteiktus įgaliojimus, veiksmų, priimant ir apmokant už 2010 m. vasario mėn. UAB „Sanda“ atliktus lauko sienų šiltinimo darbus.

Ieškovė šioje dalyje dėl nuostolių priteisimo - 642,87 Eur (2219,71 Lt), savo reikalavimą grindžia paskaičiavimais, nurodydama, kad nuostoliai, atsiradę dėl atsakovės bendrijos pirmininkės, atstovaujančios bendriją pagal VNS 2007-11-14 Nr. 2 suteiktus įgaliojimus, veiksmų, priimant ir apmokant už 2010 m. vasario mėn. UAB „Sanda“ atliktus lauko šiltinimo darbus. Ieškovė nurodo, kad Sutarties administravimą, t.y. sutarties vykdymo kontrolę turėjo atlikti Bendrija, kurią pagal įgaliojimus atstovavo J. K., o būtent: 2010-09-22 UAB „Sanda“ pasirašė Priedą Nr. 3, kuriame dėl lauko sienų šiltinimo darbų apmokėjimo buvo susitarta kitaip, nei numatyta 2010 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, tokiu būdu atsisakė pretenzijų dėl 2010 m. vasario mėn. atliktų darbų akto apmokėjimo. Ieškovė teigia, kad atsakovei pasirašius UAB „Sanda“ 2010-02-09 atliktų darbų aktą, kuris neatitiko sutarties sąlygų, ir sumokėjus 123227,08 Lt, bendrija patyrė nuostolių 79984,56 Lt turtinę žalą, proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje ieškovei padaryta nuostolių 1792,40 Lt, kadangi sumokėta paskolos lėšomis, nuo šios sumos papildomos paskolos išlaidos: administravimo mokestis - 22,25 Lt, paskolos draudimo mokestis - 92,10 Lt, banko palūkanos - 299,30,Lt įsipareigojimo mokestis - 13,66 Lt, bendra nuostolių suma sudaro 642,87 Eur (2219,71 Lt). Ieškovė remiasi 2014-11-27 specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad pagal bendrijos pasirašytas sutartis ir susitarimus UAB „Sanda“ atliktų ir perduotų UAB „Alvista“ lauko sienų šiltinimo darbų vertė 44121,44 Lt, tačiau faktiškai bendrija sumokėjo 124106,00 Lt. Tokiu būdu teigia, kad atsakovė netinkamai atstovavo bendriją ir gynė teisėtą jos interesą, dėl ko bendrija patyrė 79984,56 Lt nuostolių, ieškovės butui tenkanti nuostolių suma – 642,87 Eur (2219,71 Lt). Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu, nurodydama, kad darbų perdavimas buvo įformintas 2010-02-09 aktu Nr. 2, aktas nėra nuginčytas, statybos darbų priežiūrą vykdė V. M., turintis specialisto-eksperto kvalifikaciją, visi mokėjimai atlikti pagal 2010-02-09 atliktų darbų aktą Nr. 2. Viena vertus, iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2007-11-14 bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta bendrijos pirmininkę J. K. įgalioti atstovauti bendriją visais klausimais, susijusiais su investicijų projekto įgyvendinimu, kredituojančio banko parinkimu, einamosios sąskaitos atidarymu banke, paskolos paėmimu, paskolos sutarties pasirašymu, nepanaudotų banko paskolos lėšų atsisakymu; organizuoti rangos konkursą pagal nustatytą tvarką, pasirašyti rangos darbų sutartį su pasirinktu rangovu bei priimti atliktus darbus (I t. 170-17 b.l.). Tačiau kita vertus, pagal Bendrijos įstatų 36 punktą, Bendrijos valdyba yra Bendrijos valdymo organas, vadovaujantis Bendrijos veiklai tarp Bendrijos narių susirinkimų. Bendrijos valdybos nariai, turėjo teisę spręsti su Bendrijos funkcijų vykdymu susijusius klausimus, tarp jų ir klausimą, kam pavesti pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktus, užtikrinant Bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kuris apima bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimą, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymą (Bendrijų įstatymo 2 str. 1 d.). Sutiktina su atsakovo argumentais šiuo atveju, kad 2010-02-09 atliktų darbų aktas patvirtintas keturių asmenų parašais, tarp jų ir atsakovės, kaip užsakovo įgaliotos atstovės, pasirašytas ir techninės priežiūros vadovo V. M., kuris atliko namo modernizavimo darbų techninę priežiūrą. Ieškovė ieškiniu, teigdama, kad atsakovė sumokėjo UAB „Sanda“ už faktiškai neatliktus darbus, tokiu būdu padarydama žalą Bendrijai, ir tuo pačiu jai, neprašo pripažinti minėto 2010-02-09 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto negaliojančiu. O teismas, šiuo atveju, įvertinęs šalių pateiktus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad nurodytas sandoris, kurio pagrindu atlikti Bendrijos mokėjimai (kurių neginčija ir ieškovė) yra (akivaizdžiai) niekinis. Pabrėžtina, kad teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Be to, įstatyme nėra nustatyto reikalavimo, kad priimti atliktus darbus iš rangovo gali tik Bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos narių susirinkimas 2007-11-14 suteikdamas įgaliojimus J. K., priimti atliktus darbus, susijusius su investicijų projektų įgyvendinimu, pavesdama tam tikrų reikalų tvarkymą tam tikram asmeniui, prisiima atsakomybę, kad tas asmuo tinkamai vykdys pavedimą (Bendrijų įstatymo 16 str. 7 d.). Byloje nenustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas pasirašant 2010-02-09 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Vien byloje esanti, ieškovo pateikta, 2014-11-27 specialisto išvada neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi išvada atlikta specialisto sutarties, sudarytos su ieškove L. S. (II t. 27-34 b. l.), o ne teismo nutarties pagrindu, specialistė nebuvo įspėta dėl atsakomybės už duotų išvadų teisingumą. Dėl išdėstytų priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

Dėl nuostolių, atsiradusių dėl negautų pajamų, nutraukiant 2009-10-14 Rangos darbų sutartį Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“.

Ieškovė šioje dalyje dėl nuostolių priteisimo - 893,53 Eur (3085,17 Lt), savo reikalavimą grindžia paskaičiavimais, nurodydama, kad atsakovė, pasirašydama 2010-09-22 sutartį dėl 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“ nutraukimo ir Taikos sutartį kaip priedą prie Sutarties dėl Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 nutraukimo, nesilaikė visuotinio bendrijos narių susirinkimų nutarimų, taip pat nesilaikė 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 Bendrųjų sąlygų 19 punkto, t.y. Taikos sutartimi UAB „Sanda“ pripažino iš esmės pažeidusi sutartį, todėl bendrija turėjo teisę gauti sutartyje numatytą baudą, o atsakovė, gindama bendrijos teisėtą interesą, privalėjo pareikalauti baudos, tačiau baudos nepareikalavo ir bendrija negavo pajamų. Bendrųjų sutarties sąlygų 19 p. darbų priežiūros vykdytojo parengta pažyma, kur nustatyta 10 proc. sutarties sumos dalis už neatliktą darbą – 137673,86 Lt, t.y. tiek pajamų negavo bendrija; proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje 7 butui tenkanti negautų pajamų dalis – 893,53 Eur (3085,17 Lt). Bendrija VNS 2010-09-21 ir 2010-10-25 nutarimais išreiškė nuomonę nutraukti sutartį su UAB „Sanda“, Sutarties nutraukimo dokumentuose (Prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 prie 2009-10-14 rangos sutarties ir Taikos sutartyje), išdėstytos Bendrijai naudingos ir Sutartį atitinkančios Sutarties nutraukimo ir apmokėjimo sąlygos, tačiau finansiškai šios sąlygos nebuvo įvykdytos dėl atsakovės, atstovaujančios Bendriją, veiklos. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, nurodė, kad sutartis su UAB „Sanda“ buvo nutraukta ne dėl rangovo kaltės, o abipusiu susitarimu, sprendimą nutraukti su rangovu sudarytą sutartį priėmė visuotinis narių susirinkimas (2010-09-21 protokolas, 2010-10-25 protokolas) o atsakovė, kaip bendrijos valdybos pirmininkė, šį sprendimą tik įvykdė; pagal tuo metu galiojusius įstatus valdymo organas buvo bendrijos visuotinis susirinkimas ir valdyba. Atsakovė paaiškinimais, visi nutarimai dėl sutarties nutraukimo etapų buvo svarstyti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose; iki dalinio sutarties nutraukimo svarstymo bendrija nevykdė savo įsipareigojimo ir kartu su Būsto urbanistinės plėtros agentūra bendrijai nesumokėjo beveik 84504,89 Lt daugiau nei 6 mėn., kadangi bendrijos valdyba sužinojo, kad bendrija ir toliau negaus Būsto urbanistinės plėtros agentūra ir banko paramos, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas; pradžioje, 2010-09-21, Bendrijos visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą iš dalies, o po to visiškai 2010-10-25 nutraukti rangos sutartį su UAB „Sanda“, užsakovas – Bendrija yra sutarties nutraukimo iniciatorius, Sutartis nutraukta Bendrųjų sąlygų 18 p. b dalimi, todėl nebuvo pagrindo reikalauti atlygio už sutarties nutraukimą pagal 19 p. pirmą dalį, nes šiuo atveju galiojo sutarties nutraukimo 19 p. 2 dalis. Ieškovo argumentai atmestini. Byloje nustatyta, kad atsakovei esant valdybos pirmininke 2010-09-21 visuotiniame narių susirinkime namo butų savininkų balsų dauguma (dalyvavo 25 nariai, „už“ balsavo 21, susilaikė 4 (ieškovė buvo tarp susilaikiusiųjų) (I t. 110 b.l.), be kitų nutarimų, 1 punktu nutarta nutraukti sutartį su UAB „Sanda“ visiems darbams, išskyrus vidaus šildymo sistemos atnaujinimą. 2010-10-25 savininkų bendrijos susirinkime, sušauktame bendrijos valdybos iniciatyva (dalyvavo 27 nariai) buvo nutarta nutraukti sutartį su UAB “Sanda” (“už” balsavo 21, “prieš” - 1, susilaikė 3, ieškovė atsisakė balsuoti, nes nebuvo suformuotas galutinis apmokėjimas), tame pačiame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl nepasitikėjimo valdyba, tačiau niekas nepasitikėjimo namo valdyba neišreiškė, balsavimo nebuvo, ieškovė iį susirinkimo išėjo (I t. 118-120 b.l.). Iš 2010-09-22 sutarties dėl 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“ nutraukimo ir Taikos sutarties kaip priedo prie Sutarties dėl Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 nutraukimo matyti, kad minėti dokumentai atsakovės buvo pasirašyti 2010-10-26. Ieškovė ginčija minėta rašytinį įrodymą, teigdama, kad atsakovė neturėjo įgaliojimų pasirašyti sutarties su UAB „Sanda“ nutraukimo dokumentų, kadangi posėdis vyko vėliau, nei dokumentai pasirašyti, atsakovė turėjo visas galimybes padaryti prierašus ant dokumentų kopijų, pateikdama juos teismui, todėl prierašą „pasirašyta 2010-10-26“ reiktų ignoruoti. Teismas pažymi, kad ieškovės argumentai šiuo atveju yra tik prielaidos, byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti nusikalstami atsakovės veiksmai, nėra įrodymų, kad atsakovė būtų klastojusi minėtą dokumentą, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Kita vertus, iš tuo metu galiojusių bendrovės įstatų matyti, kad susirinkimo nutarimai yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau nei pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (31 punktas), kas atitinka ir tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos (nuo 2010-01-05 iki 2012-07-01) nuostatas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad minėti bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra galiojantys ir teisėti, nes jie susiję su butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Priešingi argumentai vestų prie išvados, kad 2010-09-22 sutartį dėl 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“ nutraukimo ir Taikos sutartį Bendrijai nenaudingomis sąlygomis pasirašė dauguma Bendrijos narių arba dauguma narių neprieštarauja tokios tokioms sutarties nutraukimo sąlygoms, kas patvirtina ieškovės reikalavimo nepagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teigia ginanti Bendrijos interesus, kurią tuo pačiu ir kaltina priimant, ieškovės teigimu, neteisėtus sprendimus dėl 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“ nutraukimo. Teismas remiasi ir 2010-12-06 savininkų bendrijos narių susirinkimo protokolu Nr. 5, kuriame užfiksuota, jog, sušaukus pakartotinį susirinkimą bendrijos valdybos susirinkimą dėl neįvykusio 2010-11-25 susirinkimo, susirinkime dalyvavo 21 savininkas (iš balsavimo teisę turinčių 47, kvorumas buvo, pakartotiniame susirinkime turi dalyvauti 1/4 narių), pirmininkė perskaitė sutarties su UAB “Sanda” nutraukimo dokumentus, pritarta sutarties su UAB “Alvista” pasirašymui (II t. 12-15 b.l.). Aukščiau paminėti narių susirinkimų protokolai nebuvo skundžiami, yra galiojantys, todėl priimti susirinkimuose nutarimai yra teisėti. Dėl šios priežasties, kaip prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams, atmestinas ieškovės teiginys, kad atsakovė nesilaikė visuotinio bendrijos narių susirinkimų nutarimų, pasirašydama Sutartį dėl 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“ nutraukimo ir Taikos sutartį kaip priedą prie Sutarties dėl Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 nutraukimo, taip pat, kad sutartis pasirašyta bendrijai nenaudingomis sąlygomis, prieštaraujančiomis pirminei sutarčiai (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad teismas nevertina pačios sutarties (Rangos sutarties ir Sutarties dėl jos nutraukimo) sąlygų ir turinio iš esmės, kadangi, kaip jau aukščiau nurodyta, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma, šiuo atveju byloje toks reikalavimas nereiškiamas, byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad aptariamas sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl nuotolių priteisimo, negali būti tenkinami ir išvestiniais reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 447,54 Eur išlaidų už teisines paslaugas dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo ir atstovavimo procese, tačiau ne visos šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagrįsta 273,77 Eur (II t. 86-87 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, ir atsižvelgiant į teismui pateiktų dokumentų apimtį iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 273,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, pateikė prašymą priteisti iš ieškovės Bendrijos patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 57,92 Eur (200,00 Lt) (už atsiliepimo į ieškinį parengimą). Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio reikalavimai savo esme pareikšti ne Bendrijai, bet atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, kuris, ieškovės nuomone, neteisėtai vykdė Bendrijos valdymo organų funkcijas ir viršijo įgaliojimus. Ieškinio reikalavimų, nuo kurių turėtų gintis Bendrija, kaip juridinis asmuo, nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšta. Sprendžiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo aspektu pažymėtina ir tai, kad Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta draudimas bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo Bendrijos nario ir atstovaujančio Bendrijos valdymo organą asmens ginčas dėl Bendrijos valdymo. Nurodytų motyvų pagrindu trečiojo asmens, Daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, prašymas priteisti iš ieškovės Bendrijos patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą atmestinas.

Iš ieškovės taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos -7,69 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 183,94 Lt (53,27 Eur) žyminį mokestį, iš kurių 5,17 Eur žyminį mokestį prašo grąžinti, atsižvelgiant į ieškinio sumos sumažinimą (patikslinus reikalavimo sumą) bylos eigoje. Patikslinus ieškinio reikalavimo sumą – 1603,38 Eur, matyti, jog už ieškinį turėjo būti sumokėtas 48,10 Eur dydžio žyminis mokestis (80 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu ieškovė sumokėjo 53,27 Eur dydžio žyminį mokestį, dėl to konstatuotina, jog byloje ieškovė padarė 5,17 Eur žyminio mokesčio permoką. CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl ieškovei L. S. grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 5,17 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 263-265 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės L. S. ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl nuostolių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 273,77 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 77 centų) už suteiktą advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Grąžinti ieškovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,17 Eur (penkių eurų 17 centų) žyminio mokesčio, 2014-07-10 sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai, permoką.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.