- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1458-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-26283-17-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam A. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., 2017-05-29, apie 4.08 val., Kaune, A.Juozapavičiaus pr. prie 2-o namo, vairavo kelių transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai - 1,81 promilės alkoholio.
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-29, naktį, kartu su draugu M. N., gėrė 7,5 laipsnių stiprumo sidrą. Išgėrė maždaug po tris litrus, tada nutarė pasiimti M. draugę. Kai ši atėjo į automobilį, jie dar nusipirko alaus, tačiau pats A. V. alkoholio daugiau nevartojo. Po to bendru sutarimu nutarė pasivažinėti ir jam vairuojant nuosavą automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties Panemunės tiltu, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis paaiškino, kad jam nesuteikta teisė vairuoti transporto priemones, o automobilis buvo be techninės apžiūros, jo vertė apie 150 eurų. 2017 m. gegužės mėnesį yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus padarytus šiuo automobiliu, vairavo, nors tam neturėjo teisės. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi.
Išvada dėl A. V. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
2017-05-31 Liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis dirbo radijo ryšio šaukiniu „1718“ kartu su vyr. patruliu J. G.. Patruliuojant, apie 3.40 val., A. Juozapavičiaus prospekte pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdė A. Juozapavičiaus pr. ties namu Nr. 2., jį vairavo A. V., kuris nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes toks dokumentas jam nėra išduotas. Jis valgė sumuštinį, todėl kilo įtarimas, kad gali būti neblaivus. Pats A. V. neigė vartojęs alkoholį. Kadangi jis valgė sumuštinį, nuspręsta jo blaivumą patikrinti po 20 minučių. 4.04 val., patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0378, nustatytas 1,84 promilių girtumas. Kad yra neblaivus, vairuotojas sutiko, pasakė, kad prieš keturias valandas gėrė sidro, o taip pat nustatyta, kad automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Vairuotoją pristatė į Kauno LS KMUK kraujo mėginio paėmimui (b. l. 26).
2017-05-30 Liudytoju apklaustas M. N. parodė, kad 2017-05-29, su A. V. ir R. R. sėdint A. V. automobilyje „Mitsubischi Carisma“ išgėrė keletą butelių sidro. Tada nutarė pasivažinėti po Kauną ir važiuojant Panemunės tiltu, juos sustabdė policija. Automobilį vairavo A. V. (b. l. 29).
2017-05-30 Liudytoja apklausta R. R. parodė, kad 2017-05-29, apie 4.08 val., su draugais vėžinosi automobiliu „Mitsubishi Carisma“, priklausančiu A. V., kurį jis pats ir vairavo. Ji su M. automobilyje gėrė alų, kad A. neblaivus, nežinojo. Tai sužinojo tik kai juos, ant Panemunės tilto, sulaikė policija (b. l. 34).
2017-05-29, 4.20 val., apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra A. Juozapavičiaus pr., ant panemunės tilto. Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje rasti du pilni alaus buteliai, paimti automobilio registracijos dokumentai. Fotografuota (b. l. 4 – 7).
Iš 2017-05-29 Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2017-05-29 patruliuojant radijo šaukiniu „1718“, kartus su patruliu J. G., apie 3.40 val., važiuojant A. Juozapavičiaus pr., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį automobilį sustabdžius ties A. Juozapavičiaus pr. 2-uoju namu, nustatyta, kad jį vairavo A. V., gim. 1993 m., kuris pateikė asmens tapatybės kortelę, pripažino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę, teigė, kad yra blaivus, tačiau kadangi valgė sumuštinį, nutarta patikrinti jo blaivumą. Kartu važiavo du keleiviai – R. R., gim. (duomenys neskelbtini)., bei M. N., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu patikrinus A. V. blaivumą, 4.04 val., nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,84 promilės. Taip pat nustatyta, kad automobilis nedraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir yra be techninės apžiūros. Vairuotojas sutiko su alkotesterio parodymais, paaiškino, kad prieš keturias valandas gėrė sidro, todėl buvo pristatytas į Kauno LS KMUK kraujo mėginio paėmimui (b. l. 8).
Iš 2017-05-05 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad A. V. automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. Ž. įsigijo už 150 eurų (b. l. 10).
Iš 2017-05-29 transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto bei kvito Nr. 0053230, nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi Carsima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai (b. l. 13, 15).
Iš 2017-05-29 transporto priemonės aprašo matyti, kad automobilis „Mitsubishi Carsima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi apgadinimų (b. l. 14).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-05-29, 4.04 val., A, Vičiui nustatytas 1,84 promilės girtumas (b. l. 17).
Iš 2017-05-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5284/2017(01), matyti, kad A. V. kraujo mėginyje, paimtame 2017-05-29, 4.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. V. savo iniciatyva sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kartu automobilyje važiavo dar du asmenys, transporto priemone neturėdamas jokio konkretaus tikslo važiavo keliu, nėra įgijęs teisės vairuoti, automobilis nedraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, be techninės apžiūros, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. A. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.
Prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta, kad A. V. kraujyje buvo 1,84 promilės alkoholio, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos (specialisto išvada (b. l. 24), pranešimas apie įtarimą (b. l. 43)), matyti, kad realiai A. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio, dėl ko jis ir buvo įtarimas, tik prokurorės pareiškime šioje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri šiame nuosprendyje taisytina.
A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 281 str. 7 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad A. V. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant A. V. asmenybę atkreiptinas dėmesys, kad jis anksčiau neteistas, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimas neturint teisės jas vairuoti ir kt.), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba UAB „Korio formulė“ operatoriumi, yra vedęs. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. V. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis A. V. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks A. V., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. V. skirtina bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Kaltinamajam A. V. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones nebuvo suteikta, todėl BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas byloje nespręstinas.
Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė teismo taikyti BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis A. V., t. y. automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas A. V., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant nuosavą automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui, tokią išvadą pagrindžia tai, kad A. V. automobilį įsigijo tik 2017-05-05, už jį mokėjo 150 eurų, ir jau 2017-05-14 buvo baustas už administracinius pažeidimus, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones, šis automobilis nėra draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, neturi galiojančios techninės apžiūros, o tai, kad šiuo metu kaltinamas vairavęs neblaivus, kai jo kraujyje mažiausia alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės (nustatyta 1,81 promilės), teismo manymu yra reali grėsmė šį turtą panaudoti analogiškų nusikaltimų darymui. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad A. V. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nuosavybės teise turimą automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio poveikio.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys, 2 lapai, privalomojo draudimo sutartis, saugomi pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai prie automobilio „Mitsubishi Carisma“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas šios įstaigos aikštelėje, adresu Chemijos g. 4B, Kaunas ir yra konfiskuojamas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-7002, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš A. V. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti baudą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Mitsubishi Carisma“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, privalomojo draudimo sutartį, kurie saugomi pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai prie automobilio „Mitsubishi Carisma“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas šios įstaigos aikštelėje, adresu Chemijos g. 4B, Kaunas ir yra konfiskuojamas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti A. V. priklausantį turtą – automobilį „Mitsubishi Carisma“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris XMCLNDA1ATF002403.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.