Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Almai Markveldienei, kaltinamajam J. O., jo gynėjui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, vertėjai V. B., teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. O., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Uzbekijos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, dirba S., virėjas, teistumas – neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 292 str. 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, už nemažiau kaip 1000 eurų piniginį atlygį, neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius šiomis aplinkybėmis: jis 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 03:45 val., Lietuvos Respublikoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: Irano Islamo Respublikos piliečius: R. A., H. A., S. S. A., S. G. K., savo vardu registruotu automobiliu "Toyota Yaris”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LV reg.) juos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini), kur 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 07.15 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasienio ruože buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų.

J. O. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo ir esminių nusikalstamos veikos aplinkybių visiško patvirtinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

2025-09-05 apžiūros protokolas. Mobilaus ryšio telefonas "iPhone 12 Pro" yra išmaniojo tipo, lietimui jautriu ekranu, juodos spalvos korpusu. Ant ekrano užklijuotas apsauginis stikliukas, kurio kampai suskilinėję, per vidurį stikliukas įtrūkęs. Paspaudus šoninį mygtuką aktyvuojame ekraną. Telefone esantys duomenys apsaugoti kodu. Įvedus kodą "(duomenys neskelbtini)" atrakiname telefoną. Telefono nustatymų meniu rastas IMEI kodas - (duomenys neskelbtini). Telefone įstatyta Telia LT SIM kortelė. Telefono sms žinučių skiltyje 2025-08-3001:29 val. gautas sms pranešimas, kuriame sveikinama atvykus į užsienį. Toliau yra pranešimas, kurį 2025-08-30 02:18 val. atsiuntė Lietuvos telekomunikacijų operatorius "Ežys". Telefono skambučių skiltyje yra registruoti skambučiai nuo abonento "(duomenys neskelbtini)", kurie buvo atliekami per programėlę "Telegram" - 2025-08-30 įtariamasis praleido 12 skambučių nuo šio abonento. Patikrinus telefone esančias instaliuotas programėles rasta susirašinėjimo ir pokalbių programėlė "Telegram". Šioje programėlėje yra pokalbių grupė "(duomenys neskelbtini)", kurioje yra prisijungę 7799 nariai. Susirašinėjimas šioje pokalbių grupėje tuščias, įrašų nėra. Telegram programėlėje yra susirašinėjimas su abonentu "(duomenys neskelbtini)", kurio numeris nenurodytas. Atidarius susirašinėjimus matyti pranešimas, atsiųstas įtariamajam 2025-08-30 07:24 val. Toliau fiksuoti praleisti skambučiai, daugiau susirašinėjimo turinio nėra. Telefone esančioje nuotraukų galerijoje rasta navigacijos maršruto nuotrauka. Maršrutas nuo Rygos iki vietos Lenkijoje už Varšuvos link Vokietijos (b. l. 33-44).

2025-09-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Iš liudytojos S. S. A. paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung (b. l. 45-48).

2025-09-01 apžiūros protokolas. Mobilaus ryšio telefonas Samsung, išmaniojo tipo, lietimui jautriu ekranu. Telefonas juodos spalvos korpusu, nugarinėje dalyje apačioje yra užrašytas gamintojo pavadinimas "Samsung". Paspaudus šoninį mygtuką aktyvuojamas ekranas. Suvedus kodą "(duomenys neskelbtini)" atrakinamas ekranas. Suvedus kodą matomas IMEI numeris - (duomenys neskelbtini). Nuotraukų galerijoje yra išsaugotos telefono ekrano nuotraukos, padarytos rugpjūčio 30 dieną 13:29 val. Nuotraukose yra užfiksuota buvimo vieta realiuoju laiku, nurodytas kelias (duomenys neskelbtini), pažymėta vieta šalia (duomenys neskelbtini) kaimo. Tai yra (duomenys neskelbtini) seniūnija. Apžiūrint telefone esančią susirašinėjimo ir pokalbių programėlę Whatsapp rastas pokalbis su abonentu "(duomenys neskelbtini)", kurio numeris "(duomenys neskelbtini)". Pokalbyje užfiksuotos persiunčiamos tos pačios telefono ekrano nuotraukos su realia buvimo vieta ties (duomenys neskelbtini) kaimu. Taip pat 2025-08-30 15:38 val. persiųstos buvimo vietos koordinatės, pažymėtos (duomenys neskelbtini)". Taip pat susirašinėjimo abonentui "(duomenys neskelbtini)" liudytoja nusiuntusi savo, savo tėvo ir kitų asmenų nuotraukas. Toliau apžiūrėjus telefoną tyrimui reikšmingų duomenų nerasta, apžiūra baigta (b. l. 9-60).

2025-08-30 Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025-08-30 apie 07.15 val. VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, pasienio ruože, patikrinimui sustabdė automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LVA reg.), kurį vairavo Uzbekistano Respublikos pilietis J. O., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje, kaip keleiviai, vyko 4 tamsaus gymio asmenys, kurie neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Prisistatė esantys Irano Islamo Respublikos piliečiai. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad Irano Islamo Respublikos piliečius turėjo pervežti už 1000 eurų atlygį (b. l. 6-9).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamojo J. O. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu vertina kaip teisingus, atitinkančius esmines faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamojo J. O. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., be jo visiško prisipažinimo ir esminių nusikalstamos veikos aplinkybių patvirtinimo, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais bei išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojos L. M. parodymais, paties kaltinamojo parodymais, daiktų apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu.

Teismas daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį J. O. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, kad pagal BK 292 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis 2K-332/2012).

Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Taigi iš teismo ištirtų įrodymų visumos, tai iš liudytojos L. M. parodymų, kur ji patvirtino, kad sulaikytas kaltinamasis pripažino, kad asmenis gabeno už piniginį atlygį. Be to, ir pats kaltinamasis pripažino, kad asmenis gabeno už piniginį atlygį. Taigi, ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė iš savanaudiškų paskatų, užsieniečius gabeno per Lietuvos teritoriją už piniginį atlygį.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad J. O. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. O., vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Teismas, skirdamas J. O. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai pripažino visas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes įvykio vietoje ir padėjo greitai ikiteisminio tyrimo metu ištirti bylą ir nuoširdžiai gailisi. Yra teisiamas pirmą kartą. Jauno amžiaus. Teigiamai charakterizuojamas. Turi šeimą ir vaikų.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmė bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją, kad jis padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, tačiau padarytas nusikaltimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nes neteisėtai gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis neteistas. Teismas pažymi, kad taikyti LR BK 64 ¹ str. yra įstatyminis pagrindas. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, ir byla baigiama sutrumpintu įrodymų tyrimu. Taip pat daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant baudą. Už sunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 150 iki 6000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kaltinamajam skiriama bauda artima minimaliai.

Konfiskuojamas turtas, kuris yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamai veikai daryti panaudojo savo automobilį. Taigi, automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė. Taigi, automobilis "Toyota Yaris", užvedimo raktelis, Registracijos liudijimas (saugomi Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardoje) yra konfiskuojamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 str.

nusprendė:

J. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 30000 (trisdešimt tūkstančių) eurų (600 MGL dydžio) bauda;

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti (400 MGL) 20000 (dvidešimt tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2025-08-30 iki 2025-11-27 išbūtą laiką (rugpjūčio mėnesį 2 paras, rugsėjo mėnesį 30 parų, spalio mėnesį 31 parą ir lapkričio mėnesį 27 paras – viso 90 parų), vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai – 540 MGL(27000 eurų), ir konstatuoti, kad J. O. yra atlikęs bausmę ir nuosprendžio paskelbimo – 2025 metų lapkričio 27 dieną yra paleidžiamas iš Kauno kalėjimo. Kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti.

Automobilį "Toyota Yaris", užvedimo raktelis, Registracijos liudijimas (saugomi Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje) – konfiskuoti.

Mobilaus ryšio telefoną "IPhone", Uzbekistano Respublikos asmens tapatybės kortelę, Latvijos Respublikos leidimą gyventi Latvijos Respublikoje, Uzbekistano vairuotojo pažymėjimą (saugomi Kauno kalėjime prie suimtojo asmens bylos) – grąžinti J. O..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą,