- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- 1-751-1078/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10729-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- D. Š., E. P.
- Nukentėjusysis
- R. F., T. K.
- Advokatai
- Zita Malova, Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis užsienio valstybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., Lietuva, neteistas,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jie, 2021 m. balandžio 3 d., apie 3.45 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Islandijos g. 4, veikdami kartu, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad D. Š. išlipęs iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie nukentėjusiojo T. K. jam vieną kartą spyrė į krūtinės sritį ir taip sukėlė pastarajam fizinį skausmą, o E. P. išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiojo T. K. jam iš daikto, panašaus į ginklą, iššovė ne daugiau 4 kartų į krūtinės sritį, ir taip sukėlė pastarajam fizinį skausmą, po ko E. P. priėjęs prie nukentėjusiojo R. F. jam iš daikto, panašaus į ginklą, vieną kartą iššovė į veido sritį, tokiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairio skruosto odos nubrozdinimą, kas pagal specialisto išvadą Nr. G840/2021 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, T. K. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais E. P. ir D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. P. nurodė, jog kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Paaiškino, kad įvykio vakarą važiavo automobiliu trise - jis, D. Š. ir vyrukas už vairo, kurio jis nepažįsta, o nukentėjusieji tiesiog ėjo prieš automobilį. Tiksliai nepamena, bet lyg vairuotojas panaudojo garso signalą, o tada nukentėjusieji priėjo prie priekinės automobilio pusės, kur sėdėjo D. Š. Kilo žodinis konfliktas. D. Š. bandė atidaryti duris, jie spyrė į duris ir laikė, kad jis neatidarytų durų ir neišliptų iš mašinos. Tada jie nuėjo už mašinos 10-20 metrų, D. Š. nuėjo irgi, vyko tarp jų kivirčas. Tuomet jis (E. P.) nuėjo pasiimti D. Š., viskas truko apie 2 minutes ir jie išvažiavo. Nukentėjusiųjų atžvilgiu jis neatliko jokių veiksmų, o iš automobilio išlipo tik dėl to, jog D. Š. buvo vienas, o nukentėjusieji – dviese. Nurodė, jog išlipęs iš automobilio, turėjo kažkokį žaislinį ginklą, kurį tiesiog buvo radęs automobilyje prie ten buvusių žaislų. Tą žaislinį ginklą pasiėmė savigynai, nes buvo jau tamsus paros metas, norėjo taip įbauginti nukentėjusiuosius. To žaislinio ginklo nenaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu. Kaltinamasis nurodė, kad nežino, kaip ant nukentėjusiojo skruosto galėjo atsirasti sužalojimas, mano, kad galėjo ir pats nukentėjusysis taip nusidraskyti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. P. nurodė, kad jis kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta ir paaiškino, kad tikslios datos pasakyti negali, jau neprisimena, valandos irgi, jis Vilniaus mieste susitiko su pažįstamu D. Š. Neprisimena tiksliai aplinkybių, kaip jie susitiko, galimai jo atvažiavo pasiimti su D. Š. automobiliu „BMW“, valstybinių numerių neprimena, D. Š. su kažkokiu tai vaikinu, tačiau D. Š. buvo ne už vairo, už vairo buvo jam nepažįstamas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Automobilyje jis (E. P.) atsisėdo ant galinių sėdinių už keleivio, D. Š. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o tas jam nepažįstamas vaikinas vairavo automobilį. Tiksliai neprisimena, tačiau jie važiavo į Vilniaus senamiestį. Neprisimena, ar jis tą dieną buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, jei neklysta – nebuvo, D. Š., kiek prisimena, buvo išgėręs. Važiuojant automobiliu į senamiestį, jis automobilyje ant galinių sėdynių pamatė maišą su žaislais, tarp jų buvo kažkoks žaislinis pistoletas, kuris šaudo plastmasinėmis apvaliomis geltonos spalvos kulkomis. Neprisimena, ar jame buvo kulkos. Tuomet važiavo senamiesčiu, Islandijos gatve. Kažkuriuo tai momentu sustojo ir išgirdo, kai D. Š. pasakė: „į mašiną įspyrė“. Jis pats negirdėjo jokio spyrio. Tada D. Š. nuleidęs langą pradėjo kalbėtis su kažkokiais vaikinais, negirdėjo tiksliai apie ką jie kalbėjo, tačiau tarp jų įvyko kažkoks žodinis konfliktas. Tada D. Š. išlipo iš automobilio ir tarp jo ir tų vaikinų įvyko kažkoks susistumdymas, nematė tiksliai kas vyko. Jie paėjo nuo automobilio apie 15 metrų (už automobilio). Tada po kelių minučių išlipo iš automobilio ir jis, kad tarp jų neišsirutuliuotų koks didesnis konfliktas, neprasidėtų kokios muštynės. Vairuotojo pusėje sėdėjęs vaikinas iš automobilio nebuvo išlipęs. Išlipdamas paėmė tą žaislinį pistoletą. Norėjo nuo tų vaikinų atitraukti D. Š. ir išvažiuoti. Priėjo prie jų visų, D. Š. jam pasakė, kad tie vaikinai filmuoja. Jis su tais vaikinais net nekalbėjo. Jis tikrai neprisimena, kad būtų šovęs tiek į vieną vaikiną, tiek į kitą vaikiną, jis išėjo su tuo žaisliniu ginklu tik norėdamas pagąsdinti. Tada jie su D. Š. grįžo į automobilį ir išvažiavo. Jis nežinojo, kad tie vaikinai parašys pareiškimus, kadangi nieko rimto neįvyko. Taip pat jis nematė, kad D. Š. muštų tuos vaikinus. Jis nieko nemušė, taip pat, kaip minėjo, jis neprisimena, kad iš to žaislinio pistoleto būtų iššovęs, kiek prisimina - nešaudė (t. 2, b. l. b. l. 63-64, 65-67).
Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklaustas įtariamuoju E. P. nurodė, kad jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažįsta, lieka prie savo parodymų, duotų savo pirminės apklausos metu, juos tvirtina, nieko daugiau papildyti nenori ir nieko naujo pasakyti neturi (t. 2, b. l. 71-72, 73-74).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Š. nurodė, jog kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad tiksliai kaip viskas vyko – nepamena, su E. P. važiavo automobiliu Senamiesčio gatvėmis, o nukentėjusieji ėjo vidury gatvės, spyrė automobilį, įlenkė dureles. Kadangi buvo išgėręs, emocijos sukilo, todėl ir spyrė vienam iš nukentėjusiųjų, bet kuriam – dabar negali identifikuoti. Ką tuo metu darė E. P. – nematė. Jokio garso negirdėjo ir nematė, kad kas nors būtų turėjęs ginklą. Visas konfliktas užtruko 10-15 min. D. Š. nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nori susitaikyti su nukentėjusiuoju T. K., jo atsiprašo, sutinka atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. Š. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai. 2021 m. balandžio 2 d. jis buvo pas draugę, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet jis vienas 2021 m. balandžio 3 d., apie 1.00 val., su taksi automobiliu nuvažiavo pas savo draugą į gimtadienį, kokiu adresu jis neprisimena, kažkur senamiestyje. Pas draugą gimtadienyje buvo nemažai žmonių, kur gimtadienyje toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo neblaivus. Tuomet vienas iš kompanijos, jis jo visiškai nepažįsta, jis buvo blaivus, pasiūlė išvažiuoti į miestą prasiblaškyti. Jis sutiko. To vaikino nei vardo, nei pavardės, nei kitų duomenų jis nežino. Tada jie su tuo vaikinu su taksi automobiliu nuvažiavo iki jo automobilio, kuris stovėjo Vilniuje, Fabijoniškių rajone. Tas vaikinas atsisėdo už jo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo (minėtas automobilis šiuo metu yra parduotas), jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Jie dviese išvažiavo į miestą. Važiuojant prie žaliojo tilto pamatė merginų kompaniją, todėl nusprendė prie jų sustoti. Iš pradžių net nepastebėjo, kad tarp merginų yra vaikinas. Pradėjo bendrauti su merginomis, taip pat su tuo vaikinu, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis neprisimena to vaikino, kuris buvo su merginomis vardo, tačiau su juo kažkaip susibendravo. Tada tas vaikinas pats pasiprašė su jais pasivažinėti automobiliu po senamiestį. Jie sutiko. Vaikinas atsisėdo ant galinių automobilio sėdynių. Nuvažiavo į senamiestį, važiuojant gatvele, kokia ten gatvė nežino, jiems prieš automobilį ant važiuojamosios dalies iššoko kažkokie jam nepažįstami du vaikinai, kurie pradėjo mosikuoti rankomis. Matėsi, kad vaikinai yra neblaivūs. Jis atidarė langą iš savo pusės ir prašė, kad jie pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies, tada vaikinai priėjo prie automobilio pusės, kur sėdėjo jis. Jis norėjo išlipti iš automobilio su jais pasikalbėti, bandė atidaryti dureles, tačiau vienas iš tų vaikinų spyrė į dureles, kad jis negalėtų išlipti. Jis nuo smūgio krito atgal į automobilį. Tačiau jis iš karto išlipo iš automobilio, buvo piktas dėl vaikino tokio elgesio ir priėjęs prie to vaikino spyrė jam vieną kartą į krūtinės-pilvo sritį, kur tiksliai – negali pasakyti. Neprisimena taip pat ar su tuo vaikinu buvo koks dar konfliktas žodžių. Tada jis grįžo atgal į automobilį. Daugiau jis niekam nespyrė ir nieko nemušė. Ar iš automobilio buvo išlipęs vaikinas, kuris sėdėjo automobilio gale, jis neprisimena. Ar jis ką darė tų vaikinų atžvilgiu, jis irgi pasakyti negali. Jis tik prisimena savo veiksmus, tai yra, tą vieną spyrį. Tada jie visi išvažiavo. Daugiau nieko neprisimena (t. 2, b. l. b. l. 26-27, 28-31).
Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklaustas įtariamuoju D. Š. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu, juos tvirtina. Prisipažįsta, kad nepažįstamam vaikinui spyrė vieną kartą į pilvo (galimai krūtinės) sritį, daugiau nieko nedarė. Taip pat, pirminės apklausos metu nesakė, kad su juo buvo jo draugas E. P., kadangi nenorėjo išduoti savo draugo. Ką E. P. darė įvykio dieną nepažįstamų vaikinų atžvilgiu, jis pasakyti negali, kadangi neprisimena ir nekreipė dėmesio, be to, buvo įvykio dieną girtas. Daugiau nieko papildyti ir pasakyti negali (t. 2, b. l. b. l. 35-36, 37-38).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. F. nurodė, kad jam einant su T. K., kai prie jų sustojo automobilis, buvo atidarytas priekinis langas, per kurį išlindo jaunas žmogus su buteliu rankose ir pradėjo rėkauti. T. K. pakeltu tonu paklausė, ko jis nori. D. Š. bandė atidaryti dureles, o T. K. bandė rankomis prilaikyti dureles, kad negalėtų jų atidaryti. Tada atsidarė galinis langas ir buvo pradėta šaudyti į viršų. T. K. atsitraukė nuo automobilio, o iš automobilio išlipo abu kaltinamieji. Jie visi stovėjo, tuomet D. Š. spyrė koja T. K., o E. P. stovėjo šalia jo (R. F.), juokėsi, po to šovė jam į veidą ir abu nuėjo į mašiną. D. Š. buvo labai nustebęs dėl tokio E. P. elgesio. Tada jie įsėdo į mašiną ir išvažiavo. E. P. taip pat šovė ir T. K., bet pastarasis buvo su striuke, todėl žymių neliko. Išvažiuodami kaltinamieji pasakė, kad jie nieko nesakytų policijai, nes juos suras ir bus blogai, tačiau jie (nukentėjusieji) iškart paskambino policijai. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka reikalavimą sumažinti iki 2000 Eur. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad jam buvo šauta netoli akies ir baisu pagalvoti, kas būtų nutikę, jei būtų šovę į akį, tuomet neturėtų akies. Dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą, bijojo išeiti iš namų, buvo ištinęs veidas. Dėl patirto sužalojimo darbingumo praradęs nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. F. nurodė, kad 2021 m. balandžio 3 d., apie 3.45 val., jam su draugu T. K., einant Islandijos g., ties pastatu Nr. 4, prie jų sustojo sidabrinės spalvos, universalo tipo automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsidarius minėto automobilio priekiniam langui, pamatė automobilyje sėdintį jam nepažįstamą, jauno amžiaus vaikiną, kuris rankoje laikė alkoholinio gėrimo butelį. Pirmi asmens žodžiai jam ir jo draugui T. K. buvo nesuprantami, todėl T. K., stovėdamas prie automobilio, paklausė, ko asmuo nori. Po T. K. žodžių, minėtas priekyje sėdintis asmuo su tatuiruote pasakė žodžius „ką n. (necenzūrinis žodis)“ ir bandė lipti iš automobilio, tačiau T. K. prilaikė duris. Po to, atsidarė galinės automobilio durys ir iš automobilio išlipo apie 21 metų amžiaus vaikinas. Asmuo, išlipęs iš automobilio, nieko nesakęs priėjo prie T. K., nukreipė į jį dešinėje rankoje turėtą daiktą, labai panašų į šautuvą, ir kelis kartus šovė (girdėjosi šūvių garsai). Tuo pačiu momentu, asmuo su tatuiruote, priėjęs prie T. K. spyrė jam į krūtinės sritį. Po to, asmuo su ginklu, priėjo prie jo, nutaikė šautuvą į veidą ir šovė, po ko pajautė skausmą po kaire akimi. Pažiūrėjęs mobiliajame telefone į savo veidą, pamatė, kad jam iš kairiojo žando bėga kraujas. Tada pasakė juos užpuolusiems asmenims, ką jie daro ir tie asmenys nuėjo į automobilį. Eidami į automobilį, asmenys sakė, kad, jeigu jie kreipsis į policiją, tai jie juos suras ir sumuš. Įvykio metu nei jis, nei T. K. necenzūrinių žodžių nevartojo. Po įvykio, asmenims pasišalinus iš įvykio vietos, jis paskambino policijos numeriu ir pranešė apie įvyki. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir išleido gydytis namuose. Nurodo, kad apklausos metu atpažįsta pareigūno parodytoje fotografijoje asmenį. Tai tas pats asmuo su tatuiruote ant kairės rankos riešo (t. 1, b. l. 57-60).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. F. nurodė, kad buvo atlikti rodomo asmens atpažinimai iš nuotraukų, kurių metu jis atpažino du vaikinus, ir nurodė, ką jie būtent darė jo ir jo draugo T. K. atžvilgiu įvykio dieną. Vaikinas, kuris buvo su tatuiruote ant rankos ir sėdėjo automobilio priekinėje keleivio pusėje, jo atžvilgiu fiziškai nieko nedarė, tik keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo. Vaikinas su tatuiruote ant rankos, priėjęs prie T. K. jam vieną kartą dešine koja spyrė į pilvo sritį. Kitas vaikinas, kuris sėdėjo ant galinių automobilio sėdynių, ir kuris buvo su barzdele, rankoje laikė ginklą. Minėtas vaikinas iš pradžių pro langą iškišo tik ranką ir parodė, kad turi ginklą, o tada išlipęs pradėjo šaudyti į T. K., iššovė 3-4 kartus į krūtinės sritį, tačiau dėl to, kad T. K. buvo su storesne striuke, kulkos kiaurai striukės neprašovė. Tada tas vaikinas priėjo prie jo ir jam vieną kartą iššovė į veidą arčiau kairės akies, jam iš karto pradėjo bėgti kraujas, nuo šūvio buvo mažytė skylutė. Daugiau minėti vaikinai nieko jų atžvilgiu nedarė (t. 1, b. l. 92-95).
Iš 2021 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. R. F. atpažino D. Š. kaip asmenį, kuris vieną kartą spyrė T. K. į krūtinės sritį, ir E. P. kaip asmenį, kuris iššovė iš daikto, panašaus į ginklą, 3-4 kartus T. K. į krūtinės sritį ir vieną kartą jam iššovė į veido sritį (t. 1, b. l. 67-84).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. K. nurodė, jog su R. F. vaikščiojo mieste, kai iš priekio prie jų privažiavo automobilis ir per automobilio langą pradėjo rėkauti žmonės. Jis garsiai jiems atsakė ir pamatė, kad tie žmonės nori lipti iš automobilio, todėl jis laikė automobilio dureles. Taip darė, nes matė, kad tie žmonės nori konfliktuoti. Jis sakė jiems nusiraminti, o tada pastebėjo pistoletą, išsigando ir atsitraukė nuo automobilio apie 5 metrus. Tuomet su D. Š. pradėjo bendrauti keiksmažodžiais, o D. Š. spyrė jam į krūtinę, E. P. – šovė į krūtinės sritį. Nurodė, kad E. P. turėjo šratinį pistoletą, tačiau kadangi jo (T. K.) striukė buvo stora, tai jokių žymių neliko. D. Š. ir E. P. jiems pagrasino, kad, jeigu kažkur kreipsis, tai bus blogai ir įsėdę į automobilį išvažiavo. Tuomet jie paskambino policijai, o policija iškvietė medikus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. K. nurodė, kad 2021 m. balandžio 3 d., apie 3.45 val., einant su draugu R. F., adresu Islandijos g. 4 Vilniuje, pėsčiųjų taku, prie jų sustojo sidabrinės spalvos, universalo tipo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsidarius minėto automobilio priekiniam langui, pamatė automobilyje sėdintį jam nepažįstamą vaikiną, kuris rankoje laikė alkoholinio gėrimo butelį. Pirmi asmens žodžiai jam ir jo draugui R. F. buvo nesuprantami, todėl jis stovėdamas prie automobilio paklausė, ko asmuo nori. Po jo žodžių, minėtas priekyje sėdintis asmuo su tatuiruote pasakė žodžius „ką n. (necenzūrinis žodis)“ ir bandė lipti iš automobilio, tačiau jis prilaikė duris. Po to atsidarė galinės automobilio durys ir iš automobilio išlipo vaikinas. Asmuo, išlipęs iš automobilio, nieko nesakęs priėjo prie jo, nukreipė į jį dešinėje rankoje turėtą daiktą, labai panašų į šautuvą, ir kelis kartus šovė (girdėjosi šūvių garsai). Po šūvių pajautė fizinį skausmą krūtinės srityje. Tuo pačiu momentu, asmuo su tatuiruote, priėjęs prie jo spyrė jam į krūtinės sritį, po ko jis irgi pajautė stiprų fizinį skausmą. Po to, asmuo su ginklu priėjo prie R. F., nutaikė šautuvą jam į veidą ir šovė. Pamatė, kad R. F. iš kairiojo žando bėga kraujas. Tada R. F. paklausė užpuolusių asmenų, ką jie daro ir jie nuėjo į automobilį. Eidami į automobilį, asmenys sakė, kad, jeigu jie kreipsis į policiją, tai jie juos suras ir sumuš. Įvykio metu nei jis, nei R. F. necenzūrinių žodžių nevartojo. Po įvykio, asmenims pasišalinus iš įvykio vietos, R. F. paskambino policijos numeriu ir pranešė apie įvykį (t. 1, b. l. 105-108).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. K. papildomai nurodė, kad įvykio dieną jis buvo blaivus. Įvykio metu jam nepažįstami vaikinai jo atžvilgiu atliko tokius veiksmus: vienas vaikinas, kuris buvo su tatuiruote ant rankos ir kurį jis atpažino iš nuotraukų pirminės apklausos metu, jam vieną kartą koja spyrė į krūtinės sritį. Jis pajuto iš karto stiprų fizinį skausmą. Tada kitas vaikinas jam priėjęs 3-4 kartus iššovė iš ginklo į krūtinės sritį, tačiau kulkos neprašovė jam striukės, kadangi striukė buvo stora. Tuomet tas pats vaikinas priėjo prie R. F. ir jam vieną kartą iššovė į veidą. Tada vaikinai greitai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Vaikinas, kuris buvo už automobilio vairo, iš automobilio išlipęs nebuvo, jo atžvilgiu nieko nedarė (t. 1, b. l. 141-144).
Iš 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad nukentėjusysis atpažino iš jam pateiktų nuotraukų D. Š. kaip asmenį, kuris vieną kartą spyrė jam į krūtinės sritį, ir E. P. kaip asmenį, kuris iššovė iš daikto panašaus į ginklą 3-4 kartus jam į krūtinės sritį ir vieną kartą iššovė R. F. į veido sritį (t. 1, b. l. b. l.117-133).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 3 d., 3.56 val., pranešėjas kreipėsi į BPC, nurodydamas, kad einant gatve, privažiavo automobilis, kurio vairuotojas bei keleiviai norėjo sukelti konfliktą ir, išsitraukę ginklą, pradėjo šaudyti pirmiausia į orą, paskui į pranešėją (t. 1, b. l. 17-23).
Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad pareiškėjas R. F. pareiškė apie įvykį, nurodydamas, jog 2021 m. balandžio 3 d., vaikštant Islandijos gatvėje, privažiavo automobilis su neblaiviais vaikinais, sustojo, atidarė langus ir vaikinai pradėjo šaukti bei įžeidinėti. Vaikinams išlipus iš automobilio, vienas spyrė kitam asmeniui į krūtinę, o kitas išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti (t. 1, b. l. 24-35).
Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad pareiškėjas T. K. pareiškė apie įvykį, nurodydamas, jog 2021 m. balandžio 3 d., vaikštant Islandijos gatvėje, privažiavo automobilis su neblaiviais asmenimis, kurie pareiškėją ir jo draugą pradėjo įžeidinėti, išlipo iš automobilio ir trenkė, kitas asmuo šovė, pradėjo grasinti ir pasišalino iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 36-39).
Iš 2021 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros atlikimo laikas ir vieta – 2021 m. balandžio 8 d. 15.00-15.10 val. Islandijos g. 6, Vilnius. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 40-47).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. G 840/2021 (01) nustatyta, kad R. F. padarytas kairio skruosto odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu- tai yra daiktu, panašiu į šautuvą, išaunant į veido (kairio skruosto) sritį ir taip sužalojant kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, pvz. šratu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 65-66).
Iš 2021 m. balandžio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas R. F. per epolicija.lt pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo apžiūros eiga ir rezultatas užfiksuotas šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 163-168).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo T. K. 2021 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinių technologijų vadybos telekomunikacijos ir priežiūros valdybos skyriaus gauti Pylimo g. ir Islandijos g., Vilniuje, sankryžoje esančios vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašai, iš kurių nustatyta, kad vaizdo įraše įvykis nebuvo užfiksuotas, nes tuo metu kamera buvo nukreipta į Pylimo g. ir Islandijos g. sankryžą. Vaizdo įraše girdimi šūkavimai bei įvairūs garsai (t. 1, b. l. 170-171).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.
Kaltinamasis D. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme. Nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiųjų, jis išties koja spyrė nukentėjusiajam T. K. į krūtinės ar pilvo sritį. Be kaltinamojo D. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta ir kitais bylos duomenimis, betarpiškai ištirtais teismo posėdžio metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, - nukentėjusiųjų R. F. ir T. K. parodymais, kuriuose jie nurodė, jog konflikto metu būtent D. Š. spyrė nukentėjusiajam T. K., R. F. ikiteisminio tyrimo metu pateiktame vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismo vertinimu šie viešoje vietoje – pačiame miesto centre, kuriame vyksta naktinis gyvenimas, kas reiškia, jog bet kada toje vietoje gali atsirasti pašalinių asmenų, kaltinamojo D. Š. atlikti įžūlūs veiksmai – pavartojant fizinį smurtą nukentėjusiojo T. K. atžvilgiu, teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Visgi, teismo vertinimu šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Pirmiausia pažymėtina, jog pats kaltinamasis E. P. nebuvo nuoseklus dėl savo atliktų veiksmų nagrinėjamo konflikto metu. Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme neneigė, jog konflikto metu rankoje turėjo ir nukentėjusiesiems demonstravo žaislinį pistoletą, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad neprisimena, ar iššovė iš to žaislinio pistoleto, ar ne, tuo tarpu apklausiamas teisme, kuomet jau buvo praėję daugiau nei metai nuo nagrinėjamo įvykio, jis jau kategoriškai teigė, kad į nukentėjusiuosius iš žaislinio pistoleto nešovė. Čia pažymėtina tai, kad priešingai nei kaltinamojo, nukentėjusiųjų pozicija dėl kaltinamojo atliktų veiksmų buvo nuosekli viso proceso metu – nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji įvardino, kad į juos buvo šauta iš daikto, panašaus į ginklą, tokias aplinkybes jie nurodė ir iškart po įvykio, kreipdamiesi į BPC. Be to, nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga – iškart po įvykio daryta fotonuotrauka, kurioje akivaizdžiai matyti sužalojimas ant nukentėjusiojo R. F. veido; 2021 m. balandžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje be kita ko konstatuota, jog R. F. nustatytas kairio skruosto odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu - tai yra daiktu, panašiu į šautuvą, išaunant į veido (kairio skruosto) sritį ir taip sužalojant kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, pvz. šratu; į bylą pateiktu iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinių technologijų vadybos telekomunikacijos ir priežiūros valdybos skyriaus gautu vaizdo įrašu, kuriame be žmonių kalbų ir šūksnių taip pat girdisi ir garsai, panašūs į šūvių. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji nurodė, kad anksčiau vieni kitų nepažinojo, matėsi pirmą kartą, todėl manyti, kad nukentėjusieji apkalba kaltinamąjį E. P., teismas neturi pagrindo. Tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis E. P. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje anksčiau aptartų įrodymų pagrindu pilnai pasitvirtino, jog E. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje po žodinio konflikto su nukentėjusiais, daiktu panašiu į ginklą, iššovė tiek į nukentėjusįjį T. K., tiek į R. F., taip pastarajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, šie veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš nukentėjusiuosius iš esmės be jokios priežasties, atlikti viešoje vietoje – pačiame Vilniaus centre, kur vyksta naktinis gyvenimas ir kur bet kada gali atsirasti pašaliniai asmenys, teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Kaltinamasis D. Š. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista viešoji tvarka, o kartu ir sutrikdyta kito asmens sveikata. Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančia aplinkybes laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo ar atleidimo nuo jos klausimą, atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtas baudas moka, kas leidžia spręsti, kas asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, dirbantis ir turintis legalų pajamų šaltinį.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju T. K. ir iki 2022 m. liepos 15 d. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, įvertinus tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis D. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. K. baudžiamąją bylą nutraukiant.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Dėl bausmės skyrimo E. P.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu nedirbantis. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės vidurkio.
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. K. pareiškė 1500 Eur civilinį, ieškinį, kurį grindė tuo, jog dėl spyrio į krūtinę jautė fizinį skausmą, po nagrinėjamo įvykio jaučiasi nejaukiai vakarais išeidamas vienas pasivaikščioti, jaučia baimę ir nerimą, be to jaučiasi nemaloniai, nes reikia vaikščioti į policiją ir ateityje į teismą, reikia prisiminti šį įvykį. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu dalies ieškinio reikalavimo nukentėjusysis T. K. atsisakė ir susitaikymo protokolu su kaltinamuoju D. Š. susitarė dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Visgi, toks kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo teismo nesaisto.
Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo T. K. veiksmų, kuomet buvo nukentėjusiajam spirta į krūtinę ir taip sukeltas fizinis skausmas, patyrė nemalonius pojūčius, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nukentėjusysis akcentavo, jog jis jautėsi pažemintas, po nagrinėjamo įvykio jautė baimę išeiti pasivaikščioti. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio įvertintina ir tai, kad visgi nukentėjusiajam T. K. buvo tik sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirto fizinio skausmo jis buvo laikinai nedarbingas, jam teko keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas medikus. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo D. Š. 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu R. F. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo reikalavimą dėl neturtinės žalos mažina iki 2000 Eur. Ieškinyje nurodoma, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, jog įvykio metu jam žaizda buvo padaryta veido srityje, dėl ko jautė fizinį skausmą bei diskomfortą, nes atrodė, kad kiti asmenys į jį keistai žiūri, taip pat nurodė, kad jaučia baimę išeiti vienas į lauką, jaučiasi nemaloniai, nes turi vaikščioti į policiją ir į teismą. Teisiamojo posėdžio metu R. F. nurodė, jog neturtinės žalos reikalavimas grindžiamas ir tuo, jog nedaug trūko, jog E. P. žaisliniu ginklu būtų pataikęs į akį, kas jam dar padidina baimę. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, jog jis dėl patirto sužalojimo nekeitė gyvenimo būdo, nebuvo nedarbingas.
Akivaizdu, kad nukentėjusysis R. F. dėl neteisėtų kaltinamojo E. P. veiksmų, kuomet jam iš daikto, panašaus į ginklą (žaislinio pistoleto), buvo iš arti šauta į veidą taip padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nukentėjusysis akcentavo, jog jis jautėsi pažemintas, po nagrinėjamo įvykio jautė baimę. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodė nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, jis jautė baimę ypač dėl to, kas galėjo nutikti, jeigu kaltinamasis jam būtų pateikęs į akį, t. y. jo baimė sietina ne su realiai kilusiomis pasekmėmis, o su baime kas galėjo nutikti, tačiau nenutiko. Be to, pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirto fizinio skausmo jis buvo laikinai nedarbingas, jam teko keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas medikus. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kokiu visgi būdu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad sužalojimas padarytas veido srityje – t. y. kūno vietoje, kurią mato pašaliniai asmenys, kas asmeniui sukelia papildomą diskomfortą, tačiau pažymėtina, kad sužalojimas buvo itin nedidelis – 0,5 cm skersmens, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo R. F. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo E. P. 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl daiktų ir kitų klausimų
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje (voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. balandžio 11 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo D. Š. priteistinos 161,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Zitos Malovos darbo užmokestis. Teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą 2022 m. vasario 7 d. nutartimi buvo pripažinta, kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas D. Š. yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. Š. iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
E. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
D. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiojo T. K. naudai priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, jog šią žalą D. Š. turi atlyginti iki 2022 m. liepos 15 d., pervedant pinigus į nukentėjusiojo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, AB, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo R. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiojo R. F. naudai priteisti 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje (voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Išaiškinti E. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Išaiškinti D. Š., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. Š., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.