Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-23 · Byla Nr. Ik-3335-602/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-23
Bylos Nr.
Ik-3335-602/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
J. L. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“
Administracinė byla Nr. I-3335-602/2011
Proc. Nr. 3-61-3-01518-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 28; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2011 m. lapkričio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, vertėjaujant Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjai J. L. R., jos atstovui I. R., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovėms Giedrei Penikienei ir Eglei Rauktienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Swedbank“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. L. R. 2011-07-11 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti 2011-05-23 Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą sprendimą, kuriuo nebuvo leista bankui AB „Swedbank“ priimti pareiškėjos prašymą atidaryti santaupų atkuriamąją sąskaitą pareiškėjos mirusio vyro E. R. vardu, ir šį prašymą tenkinti – įpareigoti Komisiją gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą leisti bankui AB „Swedbank“ priimti pareiškėjos prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą pareiškėjos mirusio vyro E. R. vardu (b. l. 1-2).

Skunde nurodė, kad Komisija klaidingai aiškina pareiškėjos prašymo turinį ir Vyriausybės 1997-10-09 nutarimą Nr. 1109 „Dėl gyventojų santaupų atkūrimo akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajame banke“. Paaiškino, kad pareiškėja po vyro E. R. mirties paveldėjo visą jo turtą, įskaitant pinigines lėšas bankuose. E. R. turėjo ir atkuriamąją sąskaitą, prašymas buvo teikiamas jo vardu. Dėl to Komisija turėjo nagrinėti prašymą vertinant, kad realizuojamos būtent E. R. teisės. Pažymėtina, kad pareiškėja turi tokias pačias teises kaip paveldėtoja.

Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 127-129).

Nurodė, kad 2011-02-25 prašymas atidaryti atkuriamąją sąskaitą buvo pateiktas E. R. vardu, nors E. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 5 str., atkuriamoji sąskaita atidaroma indėlininko (jam mirus, jo turto paveldėtojo) raštišku prašymu. Pagal Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti nuostatų 4 p., dokumentai, patvirtinantys priežastis, dėl kurių gyventojas praleido nustatytą terminą, teikiami iki 1998-03-31. Nustatyta, kad pareiškėja visų reikalaujamų dokumentų Komisijai nepateikė, t.y. nepateikė dokumento, patvirtinančio priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas. Pareiškėjos vyras iki mirties nepasinaudojo teise atkurti savo santaupas ir nesikreipė į Komisiją. Gyventojų santaupų atkūrimo procesas vyko ilgiau nei 10 metų, apie jį plačiai buvo skelbiama visuomenei, todėl manytina, kad E. R. išreiškė savo valią. Dėl to Komisija pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo bankui leisti priimti prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą.

Per teismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 120-121).

Nurodė, kad E. R. vardu banke nuo 1991-02-26 iki 1993-06-24 buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai galėjo būti atkuriamos santaupos 2179 Lt sumai. Pagal Įstatymą atkuriami indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991-02-26, jei šių indėlių likučiai nėra sumažėję iki 1992-05-01, ir iki 1993-06-24, draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991-02-26 ir neišmokėtos gyventojams iki 1993-06-24, taip pat kitos lėšos. Atkuriamoji sąskaita buvo atidaroma indėlininko (jam mirus, turto paveldėtojo) raštišku prašymu, kurį jis turėjo pateikti bankui nuo 1997-10-15 iki 1998-03-31, o tiems, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nustatytu laikotarpiu nesikreipė į banką, buvo sudaryta galimybė kreiptis į Komisiją. 2010-11-25 nustatytos galutinės santaupų atkūrimo datos: gyventojai, kurie 1998 m. buvo pateikę bankui dokumentus dėl santaupų atkūrimo, bet lėšos jiems nepervestos, nes per tą laiką pasikeitė jų sąskaitų duomenys arba pateikti duomenys buvo netikslūs, turėjo kreiptis iki 2011-08-31; gyventojai, kurie iki 1998-03-31 dėl pateisinamų priežasčių nesikreipė dėl savo santaupų, turėjo kreiptis iki 2011-03-31. E. R. dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo iki 1998-03-31 nesikreipė, todėl pareiškėja, kaip paveldėtoja, turėjo teisę kreiptis į Komisiją. Tik gavęs Komisijos sprendimą bankas galėtų atidaryti sąskaitą. Pažymėtina, kad šiuo metu gyventojų santaupų atkūrimo procesas yra baigtas ir E. R. priklausiusios lėšos nebegali būti atkurtos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad E. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo jo sutuoktinė, Kinijos Liaudies Respublikos pilietė, J. L. R. (b. l. 62). Paveldimą turtą, be kita ko, sudaro atkuriamosios santaupos, saugomos AB „Swedbank“ (b. l. 80). Nustatyta, kad E. R. vardu AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 1991-02-26 iki 1993-06-24 buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76).

Remiantis Seimo kontrolieriaus 2011-09-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2000-06-14 iki 2003-06-12 Lietuvoje gyveno, turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2006-10-06 sprendimu nuspręsta pareiškėją grąžinti į Kinijos Liaudies Respubliką. Sprendimas buvo įvykdytas 2006-10-13 (b. l. 109-111).

2009-11-12 pareiškėja kreipėsi į Finansų ministeriją dėl paveldėtų vyro E. R. santaupų atkūrimo. 2009-11-24 Gyventojų registro tarnyba raštu informavo Finansų ministeriją, jog pareiškėja 1997-06-20 Lietuvos Respublikos pilietybės arba galiojančio leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjo, be to, pareiškėjai nuo 2007-03-21 uždrausta 10 metų atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 32). Nustatyta, kad Migracijos departamento 2007 m. kovo 21 d. sprendimas Nr.(15/5-8)4U-17, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvą, panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-03 sprendimu adm. byloje Nr. A63 – 1745/2010 (b. l. 101-105). 2009-11-30 Finansų ministerija raštu Nr. ((1.23-0704)-5K-0930256)-6R-0911655 informavo pareiškėją, kad ši 1997-06-20 neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės arba galiojančio leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl negalima teikti jos pareiškimo svarstyti komisijai.

2011-02-25 pareiškėja E. R. vardu pateikė bankui AB „Swedbank“ prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryti atkuriamąją sąskaitą (b. l. 4).

2011-02-25 pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama leisti bankui AB „Swedbank“ priimti prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą, paveldėjus vyro E. R. indėlius. Pateikė dokumentus: 2011-02-25 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), paso kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 3).

2011-05-27 pareiškėja kreipėsi į Komisiją ir Finansų ministeriją dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo ir lėšų pervedimo (b. l. 28).

2011-06-07 Komisija raštu informavo pareiškėją, kad jos prašymas buvo išnagrinėtas 2011-05-31 posėdyje, kuriame konstatuota, kad nėra pagrindo priimti sprendimą dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, kuriais būtų įrodoma, kad 1997-06-20 ji turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 7).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Komisijos atsisakymo priimti sprendimą dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo teisėtumo.

1997 m. birželio 5 d. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo Nr. VIII-240 (toliau – Įstatymas, redakcija iki 2011-07-31) nustato Lietuvos Respublikos piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, <...>, buvusios okupacinės sovietinės valdžios nusavintų indėlių, sukauptų Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., taip pat kitų lėšų, padėtų į indėlių sąskaitas ir inventorizuotų šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, atkūrimą, taip pat atkūrimą nustatyta tvarka apskaičiuotų santaupų, laikytų likviduotame buvusios SSRS Ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje. Remiantis 1997 m. spalio 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1109 „Dėl gyventojų santaupų atkūrimo akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajame banke“ (toliau – Nutarimas) 1.1 p., atkuriamoji sąskaita atidaroma akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajame banke kiekvienam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įsigaliojimo dieną yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje <...>. Gyventojui atidaroma tik viena atkuriamoji sąskaita. Gyventojas, norėdamas atidaryti sąskaitą, turi užpildyti Lietuvos taupomojo banko nustatytos formos prašymą atkuriamajai sąskaitai atidaryti, pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba dokumentą, įrodantį, kad jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje <...> prireikus – ir kitus atkurtų santaupų apskaičiavimo ir atkuriamųjų sąskaitų atidarymo taisyklėse nustatytus dokumentus.

Remiantis Įstatymo 2 str. 1 d., atkuriamos šios gyventojų santaupos: 1) indėliai, sukaupti valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., jei šių indėlių likučiai nėra sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 d.; 2) indėliai, kurie po 1991 m. vasario 26 d. buvo paimti ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną padėti į pačių indėlininkų ar jų giminaičių (vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, sutuoktinių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių, marčių, žentų, svainių) sąskaitas toje pačioje ar kitoje banko įstaigoje (neviršijant sumos, buvusios 1991 m. vasario 26 d.) ir nėra sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 d.; 3) draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991 m. vasario 26 d. ir neišmokėtos gyventojams iki 1993 m. birželio 24 d. Pagal nutrauktas papildomų pensijų draudimo sutartis draudėjų neatsiimtos draudimo įmokos neatkuriamos; 4) draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991 m. vasario 26 d. ir, draudimo sutarčių terminui suėjus arba apdraustiesiems mirus, Valstybinės draudimo įstaigos po šios datos iki 1993 m. birželio 24 d. pervestos į sąskaitas valstybiniuose bankuose ir nesumažėjusios iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 d.; 5) buvusios SSRS 1982 m. išleistos obligacijos, 1994 m. įregistruotos akcinėje bendrovėje banke „Hansabankas“.

Pagal Įstatymo 3 str. 1 d., jei šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų indėlių likučiai 1992 m. gegužės 1 d. buvo mažesni negu 1991 m. vasario 26 d., bet nepasikeitė iki 1993 m. birželio 24 d., gyventojų santaupos atkuriamos pagal 1992 m. gegužės 1 d. indėlių likučius. Jei indėlių likučiai 1993 m. birželio 24 d. buvo mažesni negu 1991 m. vasario 26 d. ir 1992 m. gegužės 1 d., gyventojų santaupos atkuriamos pagal 1993 m. birželio 24 d. indėlių likučius. Nurodytos gyventojų santaupos atkuriamos santykiu 1 litas už 1 turėtą rublį (taloną), o atkuriamų santaupų suma yra ne didesnė kaip 6 000 litų vienam gyventojui.

Remiantis Įstatymo 3 str. 8 d., gyventojų santaupos (išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas santaupas) atkuriamos iki 1998 m. kovo 31 d., atidarant gyventojams atkuriamų santaupų sąskaitas AB banke „Hansabankas“.

Pagal Įstatymo 5 str. 1 d., atkuriamoji sąskaita atidaroma kiekvienam gyventojui, kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos santaupos (išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas santaupas) AB banke „Hansabankas“. Atkuriamoji sąskaita atidaroma indėlininko (indėlininkui mirus, jo turto paveldėtojo) raštišku prašymu, kurį jis turi pateikti AB bankui „Hansabankas“ iki 1998 m. kovo 31 d. Atkuriamos santaupos iš kitų valstybinių bankų perkeliamos į AB banką „Hansabankas“ Vyriausybės nustatyta tvarka. AB bankas „Hansabankas“ aptarnauja gyventojų santaupų atkuriamąsias sąskaitas pagal sutartį su Finansų ministerija. Pagal šio straipsnio 5 d., mirusio indėlininko santaupų atkuriamosiose sąskaitose esančios lėšos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. Nutarimo 1.4 p. nustatyta, kad asmenims, kurie paveldėjo mirusio indėlininko atkuriamas santaupas, atkuriamoji sąskaita atidaroma paveldėtojo vardu ir į ją įrašoma paveldėta atkurtų santaupų suma. Tuo atveju, kai paveldėtojas turi savo vardu atkurtų santaupų, į jo sąskaitą papildomai įrašoma paveldėta atkurtų santaupų suma, apskaičiuota šio nutarimo 1.2 punkte nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 7 str. 1 d., gyventojai, praleidę šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – iki 1998 m. kovo 31 d. – dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, raštišką prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą gali pateikti Vyriausybės sudarytai komisijai. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ši komisija nusprendžia, priimti ar nepriimti gyventojo prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą. Taip pat šiai komisijai suteikiama teisė nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl santaupų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ir lėšų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, atkūrimo, jei šios lėšos buvo pervestos ir laikomos Lietuvos valstybiniuose bankuose buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie negrįžo gyventi į Lietuvą, sąskaitose. Komisijos sprendimai perduodami vykdyti AB bankui „Hansabankas“.

Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti nuostatų, patvirtintų 1998 m. kovo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 298 (toliau – Nuostatai, redakcija iki 2011-07-31), 4 p. nustatyta, kad gyventojai su pareiškimais leisti „Swedbank“, AB priimti prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą turi kreiptis į Finansų ministeriją. Taip pat reikia pateikti užpildytą banko nustatytos formos prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą (patvirtintą banko darbuotojo parašu ir banko antspaudu) ir dokumentus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių gyventojas praleido nustatytąjį terminą, – iki 1998 m. kovo 31 dienos. Pagal Nuostatų 5.1 p., Komisija nagrinėja gyventojų pareiškimus leisti bankui priimti prašymus atidaryti atkuriamąją sąskaitą tais atvejais, kai gyventojai praleido Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - iki 1998 m. kovo 31 d. - dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.

2010 m. lapkričio 25 d. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1175 2 str. nustatyta, kad gyventojai, praleidę santaupų atkūrimo terminą – iki 1998 m. kovo 31 d. – dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, rašytinį prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą gali pateikti Komisijai gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti iki 2011 m. kovo 31 d. Komisija nagrinėja tik tuos gyventojų prašymus, jeigu yra pateikti visi teisės aktuose, reglamentuojančiuose santaupų atkūrimą, nurodyti dokumentai. Komisija veiklą baigia 2011 m. liepos 31 d. Šiuo įstatymu nustatyta, kad Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas ir jį keitę įstatymai pripažįstami netekusiais galios nuo 2011-08-01.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos vyras E. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) į Komisiją su pareiškimu leisti bankui priimti prašymą atidaryti atkuriamąją sąskaitą nesikreipė. Nustatyta, kad pareiškėja atitinkamą prašymą Komisijai pateikė 2011-02-25, kartu pridėjo dokumentus: 2011-02-25 prašymą atidaryti santaupų atkuriamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos paso kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 3). 2011-02-25 prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atkuriamoji sąskaita bus atidaryta E. R. vardu, tačiau taip pat nurodyta, kad prašoma atidaryti atkuriamąją sąskaitą ir atkurtas santaupas pervesti pareiškėjos vardu, atkuriamoji sąskaita atidaroma paveldėtojo vardu, prašymą pasirašė pareiškėja (b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, teigti, kad pareiškėja, teikdama šį prašymą, nesilaikė Nutarimo 1.4 p. nuostatos, jog paveldėjus mirusio indėlininko atkuriamas santaupas, atkuriamoji sąskaita atidaroma paveldėtojo vardu, nepagrįstas. Pažymėtina, kad asmuo, kreipdamasis dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo, turi pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba dokumentą, įrodantį, kad jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja minėtų dokumentų nepateikė. Be to, vadovaujantis Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 str., tuo atveju, kai asmuo yra praleidęs Įstatymo 3 str. 8 d. ir 5 str. 1 d. nustatytą terminą, t.y. iki 1998 m. kovo 31 d. nesikreipė dėl atkuriamosios sąskaitos atidarymo, tokį prašymą asmuo gali iki 2011-03-31 pateikti Komisijai ir kartu pridėti dokumentus, patvirtinančius priežastis, dėl kurių gyventojas praleido nustatytąjį terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dokumentų, įrodančių šio praleidimo priežastis, nepateikė, todėl pripažintina, kad ji neįvykdė reikalavimo, nustatyto Nuostatų 4 p. Pažymėtina, kad Komisija nagrinėjo tik tuos gyventojų prašymus, jeigu buvo pateikti visi teisės aktuose, reglamentuojančiuose santaupų atkūrimą, nurodyti dokumentai. Šiuo atveju visi reikalingi dokumentai pateikti nebuvo, todėl darytina išvada, kad Komisijos sprendimas, priimtas 2011-05-31 posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta atsisakyti leisti atidaryti atkuriamąją sąskaitą, buvo teisėtas.

Pareiškėja, formuluodama skundo dalyką teismui, neteisingai nurodo, kad ginčijamas 2011-05-31 Komisijos protokolinis sprendimas, įformintas 2011-06-07 raštu, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjos prašomu panaikinti raštu pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pažymėtina, kad, remiantis Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 str. 1 d., Komisija veiklą baigė 2011 m. liepos 31 d., o nuo 2011-08-01 yra pripažinti netekusiais galios teisės aktai, kurie reglamentavo Komisijos veiklą. Atsižvelgiant į tai, gyventojų santaupų atkūrimo procesas šiuo metu yra baigtas ir pareiškėjos paveldėtos lėšos taip pat negalėtų būti atkurtos, nes nėra teisinio pagrindo šiam veiksmui atlikti. Komisijai baigus savo veiklą, toks subjektas negali būti įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, šio subjektų teisių ir pareigų neperėmė kiti subjektai, todėl neatsiranda ir procesinių teisių perėmimo klausimas. Pažymėtina, kad Komisija neturėjo procesinio subjektiškumo, t. y. nebuvo juridinis asmuo. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybės (kuri įgaliojo šioje byloje atstovauti Finansų ministeriją), nėra prisiėmusi įsipareigojimų perimti Komisijos teises ir pareigas, todėl pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.

Kaip jau buvo minėta, Komisija veiklą baigė 2011-07-31, pareiškėja kreipėsi į teismą 2011-07-11 (b. l. 8). Byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą negalėjo būti nutraukta ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p. ar 5 p. (Teismas nutraukia byla: 1) jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui; 5) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių) numatytais pagrindais, nes minėtų punktų turinys leidžia daryti išvadą, kad minėtos nuostatos, likvidavus subjektą, kuris buvo bylos šalis ir ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių, gali būti taikomos tik pareiškėjo atžvilgiu. Dėl šios nuostatos teismas daro išvadą, kad byla negali būti nutraukta vadovaujantis procesinio pobūdžio prielaida, jog nėra vienos iš ginčo šalių.

Pareiškėja, kaip savo vyro turto paveldėtoja, inicijavo neteisminį administracinį procesą norėdama įgyvendinti savo vyro teisę atkurti santaupas. Tokia pareiškėjos, kaip paveldėtojos, teisė yra nustatyta minėtuose teisės aktuose, tačiau pareiškėja, kaip įpėdinė, negali turėti daugiau teisių negu palikėjas, nes paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.1 str.). Taigi pareiškėja, įgyvendindama palikėjo, kuris buvo praleidęs įstatymo nustatytą terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti, teises, neabejotinai turėjo pagrįsti termino praleidimo priežastis. Palikimo atsiradimas vėlesniu laiku, negu palikėjas galėjo įgyvendinti savo teises, nesudaro pagrindo pripažinti termino praleidimo svarbia priežastimi. Termino praleidimo priežastys pagal minėtus teisės aktus turi būti siejamos su asmeniu, kuris buvo santaupų savininkas, bet ne su asmeniu, kuriam, kaip turto paveldėtojui, teisės aktai suteikė teisę įgyvendinti palikėjo neįgyvendintą teisę. Be to, šiuo metu terminas atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus yra pasibaigęs, tai yra materialinio teisinio pobūdžio terminas, teisės aktai šiuo metu nenumato galimybės atnaujinti šį terminą, todėl toks klausimas ir negali būti sprendžiamas. Tai nėra ieškinio senaties terminas, todėl jo taikymas nepriklauso nuo ginčo šalių ar jo praleidimo priežasčių; teismas, konstatavęs jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, neturėtų teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl pažeistos teisės gynimo. Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad pareiškėja negalėtų ginti savo teisės kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą (CPK 576-578 str.) dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Todėl nebuvo pagrindo pareiškėjai siūlyti tikslinti savo reikalavimus bei spręsti klausimą dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui. Minėti veiksmai būtų pernelyg nutolę nuo teismo procesui būdingo šalių dispozityvumo principo, pagal kurį teismas nagrinėja bylą ir priima sprendimą pagal šalių pareikštus reikalavimus (ABTĮ 86 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos J. L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan