Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-508-864/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
e2S-508-864/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04935-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Atsakovas
UAB „SLM group”
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-508-864/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04935-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „SLM group” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20003-734/2017.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai atsiliepime į atsakovo UAB „SLM group“ priešieškinį prašė teismo įpareigoti atsakovą per 1 savaitę įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 6 171 Eur sumą galimiems nuostoliams užtikrinti. Nurodė, jog dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria teismas areštavo ieškovams priklausantį turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 2,9983 ha bendro ploto sklypo 2264/29983 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, parduoti, dovanoti, nuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, ieškovai neteko galimybės šį turtą nuomoti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu kasdien patiria ir ateityje patirs nuostolių. Nurodė, kad ieškovų nuostolius sudaro negautos pajamos už pastato nuomą, kuri pagal esančias kainas siekia 1 870 Eur už visus objektus.Atsakovas UAB „SLM group“ pateiktame atsiliepime į prašymą dėl nuostolių užtikrinimo nurodė, jog ieškovai prašydami taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, prašymo nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis. Pažymėjo, kad prašyme nurodyti tik abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie galimus suvaržymus bei jų pasekmes, tačiau konkrečių argumentų ir įrodymų savo prašymui pagrįsti nepateikta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 2 d. priėmė nutartį, kuria: 1) prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo tenkino; 2) nustatytė atsakovui 1 savaitės terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, įnešti į Vilniaus miesto apylinkės teismo, į. k. 302942160, depozitinę sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (sumokant komisinį mokestį 0,10 euro ct) 6 171 Eur sumą, ieškovų UAB „Hidromotas“, D. B. nuostoliams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad ieškovai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, t. y. negauti pajamų už pastatų nuomą, kurios kaina, kaip nurodė ieškovai yra 1 870 Eur už visus objektus. Teismo vertinimu, dėl pritaikytų 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai neteko galimybės turtą, kuriam taikyti apribojimai, išnuomoti tretiesiems asmenims, dėl ko sprendė, jog ieškovai patiria ir patirs nuostolių. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovų paskaičiavimu iki 2017 m. gruodžio 31 d. preliminarus nuostolių dydis sieks 6 171 Eur, konstatavo, jog yra pagrindas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės.Nurodo, jog ginčijama teismo nutartis priimta formaliais pagrindais, byloje nesant jokių įrodymų dėl ieškovų neva tai patiriamų nuostolių fakto ir dydžio, apsiribojant vien tik deklaratyviais argumentais. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, ieškovų galimų nuostolių fakto bei dydžio ginčijamoje nutartyje visiškai nevertino, vadovavosi tik formaliai ieškovų nurodyta nuostolių suma, nors užtikrinti ieškovų tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą teismas galėjo tik tuo atveju, jei ieškovai būtų įrodę, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš tiesų gali atsirasti nuostolių.Atsakovo teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadų nemotyvavo ir apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio teiginiu, jog sutinka su ieškovų pozicija. Nurodo, kad savo ruožtu ieškovai jokių įrodymų su pateiktu prašymu nepateikė ir tik abstrakčiai nurodė, jog būtent 6 171 Eur sumai gali atsirasti nuostoliai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nenurodė nei nuostolių atsiradimo mechanizmo, nei realių įrodymų, kad buvo paklausa pastato nuomai, nei pagrindė nurodytos sumos. Atsakovo vertinimu, jokie įrodymai nepagrindė ieškovų galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus nuostolių dydžio. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai neskundė ir 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors tuo atveju, jeigu, ieškovų manymu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys jų interesus, ieškovai galėjo pateikti prašymą taikyti kitas jų siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Ieškovai pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovas yra skolingas ne tik valstybei (VDSFV), bet ir ieškovams 5 859,60 Eur už laiku neišvežtus daiktus iš ginčo pastato ir žemės sklypo iki ieškinio pateikimo dienos (2016 m. gruodžio 5 d.). Savo ruožtu teismui patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį bei panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų teigimu, atsakovui kiltų pareiga atlygtini ieškovams ir netesybas už laiku neišvežtus daiktus iš ginčo pastato ir žemės sklypo nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. gruodžio 5 d.) iki tol, kol neiškraustys savo daiktų, kas vien tik iki nutrauktų nuomos sutarčių galiojimo termino 2017 m. gruodžio 31 d. sudarytų dar papildomai 29 656,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovai nurodo, kad iš viso atsakovas turėtų sumokėti ieškovams daugiau nei 36 000 Eur netesybų, tačiau įrodymų, jog atsakovas turėtų tiek likvidaus turto ar piniginių lėšų į bylą nepateikė.Ieškovų teigimu, atsakovas, kuris ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra finansiškai pajėgus padengti didelių ieškovų nuostolių, neturi Lietuvoje turto (esamas yra menkavertis) bei gali vengti atlyginti šiuos nuostolius. Nurodo, kad ginčo pastate ir žemės sklype yra atsakovui priklausantys daiktai, dėl ko darytina išvada, kad aplinkybė, jog ieškovai tebepatiria nuostolius yra daugiau nei akivaizdi. Pažymi, kad ir iš 2017 m. liepos 27 d. atsakovo siųstos taikos sutarties 2 punkto matyti, kad pats atsakovas pripažįsta (tai atsakovo atstovas patvirtino ir 2017 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu), jog šiai dienai ieškovų skelbime prašoma ir nurodoma pastato ir žemės sklypų nuomos kaina ~1800 Eur per mėnesį yra visiškai pagrįsta (šalys derėjosi, jog ieškovai išnuomos už 1 800 Eur kainą tretiesiems asmenims, o gautas pajamas skirs atsakovui). Nurodo, kad nuo sutarties nutraukimo ir dalinio atsakovo daiktų pasiėmimo, ieškovai yra pagal skelbimą gavę telefonu ne vieną pasiūlymą išsinuomoti ginčo pastatą ir žemės sklypą už aukščiau paminėtą kainą, bet turėjo visiems atsakyti neigiamai, nes ginčo pastatas ir žemės sklypas buvo užimti atsakovui priklausančiais daiktais, o kaip įrodymą ieškovai pateikia teismui paskutinį ieškovo UAB „Hidromotas“ 2017 m. spalio 3 d. gautą pasiūlymą dėl nuomos, kurio priimti šis ieškovas taip pat negali.Ieškovų teigimu, aplinkybė, kad ieškovai neskundė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nereiškia jų sutikimo su nekilnojamųjų daiktų areštu, nes, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo užimtumą, nutartis dėl atskirojo skundo būtų priimta geriausiu atveju tik 2017 m. pabaigoje, kai baigtųsi ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nustatyta, jog ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog šie įrodymai pateikti savalaikiai, t. y. su atsiliepimu į atskirąjį skundą, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo UAB „SLM group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo ieškovams UAB „Hidromotas“ bei D. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 2,9983 ha bendro ploto sklypo 2264/29983 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, parduoti, dovanoti, nuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Tuo tarpu ieškovams pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir nustatė atsakovui UAB „SLM group“ 1 savaitės terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, įnešti į Vilniaus miesto apylinkės teismo, į. k. 302942160, depozitinę sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (sumokant komisinį mokestį 0,10 euro ct) 6 171 Eur sumą, ieškovų UAB „Hidromotas“, D. B. nuostoliams užtikrinti. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas apeliacinės instancijos teismo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad klausimas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi, laiko, jog atskirajame skunde yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant skundžiamą nutartį esant priimtai 2017 m. spalio 3 d., nors faktiškai ji buvo priimta 2017 m. spalio 2 d. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį egzistavo nuostolių, galinčių atsirasti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo būtinumas.CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-178/2017).Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo patalpoms bei žemės sklypui buvo taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieškovams šiuo turtu disponuoti, parduoti, dovanoti, nuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, jog ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis nebuvo ieškovų skundžiama atskiruoju skundu, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie nuostolių, galinčių atsirasti dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo negalimumą ir (ar) nebūtinumą esančios situacijos kontekste. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo objektai ilgą laiką buvo nuomos sutarties objektu, t. y. naudojami ieškovams turint tikslą gauti iš šių ginčo objektų tam tikrą ekonominę naudą. Duomenų, jog ieškovai neturėjo realiai jokių ketinimų tęsti toliau šių ginčo objektų naudojimą ekonominės naudos gavimo tikslais, byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, jog nesant laikinųjų apsaugos priemonių šių ginčo objektų atžvilgiu taikymo, ginčo pastatas bei žemės sklypas būtų ir toliau nuomojami tretiesiems asmenims, siekiant gauti tam tikrą ekonominę naudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad iš tikrųjų nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi tikimybė, kad ieškovai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, t. y. negauti pajamų už ginčo objektų nuomą. Byloje yra pateiktas 2017 m. spalio 3 d. elektroninis laiškas, iš kurio turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) turėjo realių ketinimų nuomotis ginčo objektą, siūlant ieškovui 1 870 Eur nuomos kainą. Teismas neturi duomenų, kurie leistų spręsti apie galimą 2017 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku pateikto pasiūlymo nuomotis ginčo objektus fiktyvumą. Taigi, teismo vertinimu, egzistuoja pagrįstos prielaidos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvimo ginčo objektų atžvilgiu atveju, šie objektai būtų galimai išnuomoti pasiūlymą pateikusiam trečiajam asmeniui, mokant ieškovams 1 870 Eur nuomos kainą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad 1 870 Eur ginčo objektų nuomos kaina neatitinka rinkos kainų ar ši suma galimai neadekvati esančiai situacijai. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog ginčo objektai nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šių objektų atžvilgiu, galimai būtų išnuomoti už 1 870 Eur sumą per mėnesį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl 6 171 Eur nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydžio, įvertinęs tikėtiną ieškovų negautą pelną už ginčo objektų nuomą per vieną mėnesį, nesant byloje duomenų dėl ieškovų nurodytos galimos ginčo objektų nuomos kainos neatitikimo rinkos kainoms ar akivaizdžiai esant neadekvačiai esančios situacijos kontekste. Be to teismas atkreipia dėmesį, jog šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu laikinosios apsaugos priemonės vis dar galioja, kas atitinkamai lemia galimai vis didesnių ieškovų nuostolių atsiradimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 171 Eur nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis yra tikėtinas bei pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas atitinkamai suponuoja prielaidas dėl galimai šiuo metu esančios sunkios atsakovo turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog egzistuoja tikimybė, jog nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas. Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės lemia tai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Todėl remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

atsakovo UAB „SLM group“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė