Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimo K. D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. D. A. surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 1 d., 12.35 val., Kaune, Daugėliškių g. 12, jis vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, taip pat nepateikė civilinės atsakomybės draudimo, vairuotojo pažymėjimo, bei atsisakė leisti patikrinti blaivumą. Šiais veiksmais K. D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 16, 226 p. reikalavimus, o jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.

Be to, K. D. A. kaltė buvo grindžiama vien policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimai bei jų parodymais. Teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytų aplinkybių, jog alkotesteris pučiant visiškai nieko nerodė. Nėra nurodyta ir kokio modelio technine priemone buvo tikrinamas neblaivumas, taip pat nėra jokių byloje pakankamų įrodymų ar alkotesteris išties veikė, ar alkotesteriui atlikta metrologinė patikra. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis šias aplinkybes, kadangi nustačius, jog alkotesteris neveikė ar tyčia buvo išjungtas, policijos pareigūnai, esant objektyvioms priežastims, privalėjo K. D. A. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Tokia pareiga policijos pareigūnams kyla iš Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 4, 5 p.

Teisė į gynybą suponuoja tokį asmens, įtariamo padarius administracinį teisės pažeidimą elgesį, kuris leidžia gintis nuo neteisėtų veiksmų. Nesant įrodymų, patvirtinančių, jog K. D. A. išties atsisakė tikrintis blaivumą ir ar išvis objektyviai buvo galima patikrinti jo blaivumą, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo pūtimo į neveikiantį ar išjungtą alkotesterį vengimu tikrintis neblaivumą. Be to, nepašalintos abejonės turi būti aiškintinos K. D. A., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai.

Kauno apygardos teisme taip pat gautas K. D. A. „Aiškinamasis pareiškimas prie 2015-06-23 apeliacinio skundo“, kuriame pareiškėjas iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir apeliaciniame skunde. K. D. A. tvirtina, jog administracinių teisės pažeidimų nepadarė, o policijos pareigūnai buvo tarpusavyje susitarę. Nurodo, jog turi sveikatos problemų, yra 2 grupės invalidas.

Motyvuojamoji dalis

K. D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimas teisėtas bei pagrįstas, padarytos išvados motyvuotos bei teisingos. Kauno apygardos teismas nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs 2015 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismui adresuotame prašyme nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-4420-982/2015. Pirmos instancijos teismo nutarime į visus argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju K. D. A. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pagal Taisyklių 5 p., policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 p.).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime visi teismo posėdyje ištirti įrodymai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti, padarytos išvados argumentuotos ir logiškai pagrįstos. K. D. A. gynybos versija, neva jis neatsisakė tikrintis blaivumo, tačiau alkotesteris pučiant visiškai nieko nerodė, buvo tiriama ir, išanalizavus įrodymus, motyvuotai atmesta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai A. M. ir T. K., kurių parodymai sutampa esminėmis detalėmis. Liudytoja A. M. parodė, kad patruliuodama kartu su kitu pareigūnu gavo pranešimą iš budėtojo, kad Daugėliškių gatve važiuoja neblaivus vairuotojas. Netrukus pastebėjo gatvėje priešpriešiais važiuojantį nurodytą automobilį, kuris važiavo labai lėtai ir prasilenkiant su juo, jos kolega pareikalavo sustoti. Tačiau vairuotojas nepakluso, galbūt todėl, kad negirdėjo. Tuomet tarnybiniu automobiliu apsisuko ir įjungę švyturėlius važiavo paskui apie 400 metrų, kol galiausiai vairuotojas sustojo prie savo namų. Priėjus prie automobilio, buvo paprašyta vairuotojo pateikti dokumentus, tačiau jis tą daryti atsisakė. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Kuomet pareikalavo pasitikrinti blaivumą, vairuotojas atsisakė. Jam tą buvo siūloma daryti apie 5 ar 6 kartus. Po ilgų įkalbinėjimų jis sutiko pasitikrinti, tačiau sąmoningai pūtė orą pro nosį, o ne pro burną į šiaudelį, nors jam ne kartą buvo paaiškinta, kaip jis tą turėtų daryti. Liudytojas T. K. parodė, kad gavo pranešimą nuvykti ir patikrinti kito policijos ekipažo sulaikyto asmens neblaivumą ir įforminti padarytą KET pažeidimą. Nuvykus nurodytu adresu, kieme rado policijos pareigūnę, kai tuo tarpu kitas pareigūnas su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo namuose. Jiems užėjus į namus, K. D. A. gulėjo lovoje, o juose buvęs pareigūnas paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, kad yra neblaivus, ieškodamas dokumento atsigulė į lovą, klausdamas ko pareigūnai iš jo nori, kad jis nevairavo ir ko jie čia atėjo. K. D. A. suradus tapatybės dokumentą, kartu grįžo į tarnybinį automobilį, kuriame jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė, nurodydamas, kad į alkotesterį nepūs, nes nepasitiki jų alkotesterio parodymais. Klausiant ar jis atsisako pūsti, jis sakė, jog ne, tačiau nepūtė. Tuomet buvo pasiūlyta važiuoti patikrinti kraujo, tačiau jis sakė, kad niekur nevažiuos, nes yra blaivus ir nieko nedarys. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įspėtas, jog už tai, kad atsisako tikrintis blaivumą, jis bus traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam neblaivumui, tačiau į alkotesterį nepūtė. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir T. K., V. G., A. Ž. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose.

Taigi K. D. A., atsisakydamas vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti blaivumą, kai tokia galimybė buvo suteikta net keletą kartų siūlant pūsti į alkotesterį, realizavo ATPK 126 str. 4 d. įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės tai, kad K. D. A. į alkotesterį pūtė per nosį, nes policijos pareigūnai buvo ne kartą paaiškinę kaip K. D. A. turi pūsti į alkotesterį. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad į alkotesterį pūtė normaliai, t.y. per burną kaip to reikalaujama, tačiau iš liudytojos A. M. parodymų matyti, kad pareiškėjas meluoja. Liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl netikėti jos parodymais nėra pagrindo. Be to, K. D. A. atsisakė vykti patikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, kas patvirtina liudytojos A. M. ir liudytojo T. K. parodymus.

Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiami ir apklausti policijos pareigūnai V. G. ir A. Ž., nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymima, kad į 2015 m. gegužės 27 d. teismo posėdį minėti liudytojai buvo kviečiami, ką patvirtina grąžinamieji pranešimai (b. l. 24, 26). Neatvykus nurodytiems liudytojams, teismo posėdžio metu buvo paskalbti jų tarnybiniai pranešimai. Be to, pažymima, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Pirmos instancijos teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, įrodymai aptarti ir įvertinti.

K. D. A. taip pat teigia, jog byloje nėra duomenų, kokio modelio technine priemone buvo tikrinamas neblaivumas, taip pat nėra jokių įrodymų ar alkotesteris išties veikė, ar alkotesteriui atlikta metrologinė patikra. Tačiau šios skunde nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra reikšmingos, kadangi pareigūnai atitinkamo alkotesterio nepanaudojo, nes K. D. A. atsisakė tikrintis savo blaivumą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti skunde nurodytų argumentų, susijusių su alkotesterio techninėmis specifikacijomis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 8 d. ir teigia, jog teismas skundžiamame nutarime tik prielaidomis rėmėsi, jog iš esančios fotonuotraukos nematyti, kokius dokumentus K. D. A. laiko rankose.

ATPK 124¹ str. 8 d. numatyta kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. Nagrinėjamu atveju K. D. A. sustabdytas policijos pareigūnų nepateikė reikalaujamų dokumentų, t.y. vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo.

Iš policijos pareigūnų T. K., V. G., A. Ž. ir A. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad K. D. A. vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų, po to kai buvo sustabdytas, nepateikė. Policijos pareigūnai A. M. ir T. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pateikti reikalaujamus dokumentus.

KET 16 p. nurodyta, jog vairuotojas su savimi turėtų ir policijos pareigūno sustabdytas pateiktų atitinkamus dokumentus. Taigi K. D. A. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d.

Skirdamas nuobaudas bei nustatydamas jų dydžius teismas atsižvelgė tiek į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, tiek į pažeidėjo asmenybę – tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, administracinį teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų, kas buvo pripažinta K. D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių pagrindu K. D. A. buvo paskirtos sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos, kurios subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 580 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Taigi laikoma, kad pareiškėjui paskirtų nuobaudų taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Esant šioms aplinkybėms, K. D. A. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. Jokių esminių materialios ar proceso teisės pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad remiantis K. D. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimą ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. D. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės 2015 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.