Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudž. byla Nr. 1NTA-000175-185-2007-59

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1;

1.1.8.6.14; 1.1.8.9; 1.1.8.11.

NUTARTIS

2007 m. balandžio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių apygardos teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nutartimi skirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 28 d., apie 10 val. 45 min., Panevėžyje, įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. Š., iš ten pasikėsino slapta pagrobti svetimą R. Š. priklausantį turtą bendros 2900 litų vertės: muzikinį centrą „ Technics“ 1000 litų vertės, kompiuterio procesorių ir monitorių bendros 1900 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Vadovaudamasis BK 59 str. 2 d., teismas galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes bei įvertinti tai, kad nukentėjusiajai žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nėra, žada sumokėti proceso išlaidas .

Bendrinant šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su anksčiau skirta ir neatlikta bausme, teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės turėjo pridėti ne 1 metus 3 mėnesius, o tik 11 mėnesių 26 dienas.

Bausmės atlikimo metu buvo drausmingas, nuo 2002 metų neturėjo nei vienos nuobaudos, skatintas 6 ar 7 kartus, todėl buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Iki sulaikymo neturėjo nei vienos administracinės nuobaudos, kaimynai nesiskundė. Sukūrė šeimą, dirbo AB „Ekranas“ iki jos bankrutavimo, po to buvo registruotas Darbo biržoje ir nelegaliai dirbo pagalbiniu darbininku miškuose. Apeliantui yra žinoma, kad asmenims, padariusiems sunkesnius nusikaltimus, skiriamos švelnesnės bausmės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas bausmę skyrė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1d.).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo skirti bausmę tik už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą ir nevertinti tokių aplinkybių, kaip teistumas, nusikalto neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės. Nustatant kaltininkui bausmę už naujo nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į teistumą. (BK 97 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs tai, kad A. Ž. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), pagrįstai nustatė bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).

Bausmės dydis, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, individualizuotas taip pat tinkamai. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą pagal šias nuostatas, kaltininko asmenybės įvertinimas yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Teismas negali už tą pačią veiką skirti vienodos bausmės asmeniui, kuris nusikaltimą padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius situacijai, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nes jis pats aktyviai ieško galimybės nusikalsti. Tai, kad teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus (tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą), įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą metu, rodo asocialias nuteistojo nuostatas. Įvertinus paminėtas asmenybę charakterizuojančias kartu su kitomis BK 54 str. 2 d. nustatytomis aplinkybėmis (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikalstamos veikos stadija, byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių) teismo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta. Tokia bausmė atitinka bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nuostatas (BK 61 str.) bei BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Baudžiamojo kodekso 59 str. 2 d. suteikia teisę teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kitas, BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad žala nukentėjusiajai nepadaryta ir nepareikštas civilinis ieškinys tik todėl, kad A. Ž. nebaigė nusikaltimo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šios, skunde paminėtos aplinkybės neatspindi mažesnio nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumo, todėl teismas pagrįstai jų nevertino kaip atsakomybę lengvinančiomis. A. Ž. priteistos proceso išlaidos nėra didelės – 11.20 Lt, todėl pažadas ateityje jas sumokėti taip pat nėra pagrindas lengvinti atsakomybę.

BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymas galimas, jeigu yra nustatytos jų taikymui būtinos tam tikros baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos. Taikyti šio straipsnio 1 dalį teismas gali, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. O BK 62 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, jeigu be BK 62 straipsnio 2 dalies konkrečius punktus tenkinančių bylos aplinkybių, dar yra šios sąlygos - nustatytos mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Priešingai nei apeliantas nurodo, byloje yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o kitos dvi nurodytos aplinkybės - prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 62 str. 1 d.), veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką (BK 62 str. 2 d. 4p.) – nesudaro sąlygų visumos taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto paminėtos teisės normos – BK 59 str. 2 d. bei BK 62 str. 1 ir 2 d. nėra imperatyvios: pagal BK 59 str. 2 d. teismas turi teisę (bet neprivalo) pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kitas, straipsnyje neišvardintas aplinkybes, o BK 62 str. 1 ir 2 d. leidžia teismui esant visoms numatytoms sąlygoms, skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Taigi, nurodytų baudžiamojo įstatymo normų diskretiškumas reiškia teismo teisę, o ne pareigą šias normas taikyti arba netaikyti, net nustačius šiose normose numatytus pagrindus.

Apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės (bausmės atlikimo metu metu buvo drausmingas, neturėjo nei vienos administracinės nuobaudos, kaimynai nesiskundė, sukūrė šeimą), nėra pakankamas pagrindas nuosprendžiui keisti.

Baudžiamasis įstatymas nenumato kokio dydžio neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį pridėti prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinant jas pagal BK 64 str. 3 d. Šią dalį teismas nustato savo nuožiūra, atsižvelgiant į galimybes individualizuoti bausmę. Neatliktos bausmės dalis pagal Šiaulių apygardos teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir to paties teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nutartį - 2 metai 7 mėnesiai ir 27 dienos. Teismas bendrindamas pridėjo tik 1 metus ir 3 mėnesius, todėl įstatymo reikalavimo nepažeidė.

Dėl paminėto, pirmos instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga – ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, todėl keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.