Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-62-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
2A-62-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
J. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-62-492/2009Procesinio sprendimo kategorija:
78.2.1.;121.15.; 121.18.; 121.21.(S).VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant atsakovui apeliantui R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7732-600/2008 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. B. prašė pakeisti atsakovo R. B. teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui L. B., išlaikymą padidinti iki 700 Lt per mėnesį. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. sprendimu nepilnamečiui sūnui L. B., gimusiam 1997 m. sausio 12 d., buvo priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Ieškovė teigė, kad priteistos išlaikymo sumos nepakanka tenkinti nepilnamečio sūnaus poreikiams, pakito LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis. 2007-01-29 L. B. buvo rekomenduotas mokymasis pagal atskirą adaptuotą mokymo programą, nustačius jam specialiuosius ugdymo poreikius. L. B. turi stuburo problemų, jam būtina lankyti baseiną, taip pat reikalingos logopedo paslaugos, spec. pedagogo ir individuali pedagogo pagalba. Pastaruoju metu žymiai išaugo komunalinių paslaugų, maisto, rūbų kainos, todėl ieškovei lėšų berniuko poreikiams tenkinti, nepakanka.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. atsiliepimu prašė ieškovės J. B. ieškinio netenkinti, tačiau sutiko teikiamo išlaikymo dydį padidinti iki 400 Lt. Nurodė, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovei atiteko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), virtuvės baldai su integruota buitine technika, ir automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su sąlyga, jog atsakovo nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo, mokamo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, dydis bus 200 Lt. Ieškovė kompensavo tik ¼ turto vertės atsakovui, todėl, skaičiuojant išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgta į jam neišmokėtos piniginės kompensacijos (53 000 Lt) dydį, kuris įskaičiuotinas į periodinėmis mėnesinėmis išmokomis teikiamą išlaikymą. R. B. mėnesines pajamas sudaro 2 100 Lt. Atsakovas moka 950 Lt dydžio kredito įmoką bankui už suteiktą paskolą būstui įsigyti, sūnaus išlaikymui moka po 200 Lt, todėl atsakovui pragyvenimui lieka 950 Lt. Atsakovas serga hipertenzine liga, nuolat vartoja vaistus, turi kitų sveikatos problemų. Ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui neturi būti keičiamas (t. 1 l. 29-32).

Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė J. B. ieškinį tenkinti. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. sprendimu patvirtinto teiktino išlaikymo dydis yra nepakankamas užtikrinti net minimalius vaiko poreikius (t. 1 l. 86). Pažymėjo, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, todėl jam reikalinga spec. pedagogo ir individuali pedagogo pagalba, nes berniukas mokosi pagal modifikuotą mokymosi programą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės J. B. ieškinį tenkino, išlaikymą sūnui L., teikiamą atsakovo R. B., padidino iki 700 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos. Nustatė, kad atsakovas R. B. yra L. B., gimusio 1997 m. sausio 12 d., tėvas, kuris Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. sprendimu, patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu, sūnaus išlaikymui sutiko teikti po 200 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė dirba Karoliniškių muzikos mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jos mėnesines pajamas sudaro 2 000 Lt (nagrinėjamos bylos t. 1 l. 18-21, 69-73, 114). Sūnus L. B., gimęs 1997-01-12, gyvena kartu su ieškove, jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 l. 78-79). Atsakovas taip pat dirba, šiuo metu jo pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Lt (t. 1 l. 22-24, 42, 74-76). Nurodė, jog, remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.201 str. numatyta, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos ir pan. Vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Vilniaus miesto psichologinės – pedagoginės tarnybos 2007 m. sausio 29 d. išvadoje nustatyti L. B., gim. 1997-01-12, raidos (vystymosi) sutrikimai, nurodytos modifikuotas mokymosi programos, išskyrus muziką, meninį bei dorinį ugdymą.

Atsakovas R. B. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - nustatyti 400 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B.. Nurodė, jog ieškovė pateikė ne visus duomenis apie savo mėnesines pajamas, taip pat ieškovei liko 212 000 Lt vertės turtas, o ieškovė sumokėjo apeliantui tik ¼ dydžio paliekamo turto vertės kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį gali pakeisti ne visais atvejais, o kai pasikeičia aplinkybės iš esmės. Aplinkybė, jog apeliantas paėmė paskolą buto įsigijimui negali būti vertinama kaip esminis turtinės padėties pagerėjimas. Ieškovės esama padėtis leidžia jai prisiimti didesnę dalį išlaikymo, o tai atitiktų proporcingumo principą, numatytą CK 3.192 str. 2 d. Apeliantas sutiko padidinti priteistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. sprendimu 200 Lt dydžio išlaikymo dydį iki 400 Lt dėl nepilnamečio sūnaus mokymosi pagal modifikuotą programą. Teigė, kad sūnaus mėnesinis išlaikymo dydis sumoje siekia 1 000 Lt, apeliantui padidinus išlaikymo dydį iki 200 Lt, todėl tai atitinka orientacinį išlaikymo dydį (1 MMA - 800 Lt), nustatytą LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu.

Atsiliepimas

Ieškovė J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog tėvų pareiga išlaikyti vaikus iki pilnametystės yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti ją kitiems asmenims. Nepilnametis sūnus turi vystimosi sutrikimų, jam reikalinga modifikuota mokymosi programa, dėl stuburo problemų vaikui būtina lankyti baseiną, būtinos logopedo paslaugos, reikalinga spec. pedagogo ir individuali pedagogo pagalba. Vienos minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydis, t.y. 800 Lt, yra minimali suma, kurios reikia tenkinti sveiko vaiko minimalius gyvenimo poreikius. Būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos turi būti vertinamos kaip asmens nekilnojamojo turto įgijimas arba jo gausinimas bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimas, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia atsakovo sunkios turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti.

Atsakovo R. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė J. B. viena augina savo ir atsakovo R. B. sūnų L. B., g. 1997-01-12. šalių santuoka buvo nutraukta šalių sutarimu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu. Nepilnamečio sūnaus L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasidalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, J. B. atiteko žemės sklypas 0,06 ha, (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 67,08 kv.m., automobilis VW Golf, virtuvės baldai bei dalis kitų kilnojamųjų daiktų. R. B. atiteko šaldytuvas „Snaigė“, trejų dalių minkštų baldų komplektas, kiti kilnojamieji daiktai ir 52 900 Lt kompensacija už sutuoktinei atititenkančią didesnę turto dalį (t. 1 l. 40-41).

Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Civilinio kodekso 3.201 str. 2 d. nustato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino, kad 2007-01-29 Vilniaus miesto pedagoginė – psichologinė tarnyba pateikė išvadą apie L. B., gim. 1997-01-12, raidos (vystymosi) sutrikimus, kurioje konstatavo kompleksinį sutrikimą – specifinius pažinimo sutrikimus – regėjimo suvokimo sutrikimą, regimosios analizės ir sintezės, orientacijos erdvėje sutrikimą, atminties neišsivystymą (t. 1 l. 8, 9-10), bei pateikė išvadą dėl modifikuotos mokymosi programos, išskyrus muziką, meninį bei dorinį ugdymą, jam būtinos logopedo paslaugos, reikalinga spec. pedagogo ir individuali pedagogo pagalba. Dėl ydingos laikysenos berniukui reikia lankyti baseiną. Šios aplinkybės atsirado po šalių santuokos nutraukimo, vaiko papildomam ugdymui ir papildomai sveikatos (t. 1 l. 124-125) priežiūrai reikalingos papildomos lėšos. Ieškovė pateikė teismui preliminarią vaiko išlaikymo išlaidų lentelę, kurioje mėnesio išlaidas nurodė 1 360 Lt (t. 1 l. 17). Apeliantas savo skunde teigė, kad ieškovės nurodytas išlaikymas neatitinka realių vaiko poreikių, tačiau nepateikė įrodymų, kurie paneigtų duomenis byloje apie išaugusius vaiko išlaikymo ir papildomos priežiūros poreikius. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė į išlaidų lentelę neįtraukia vaikui tenkančios dalies būsto išlaikymo išlaidų, nors vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja ir šių išlaidų našta atitenka jai. Vaiko būtinųjų išlaikymo poreikių vertinimas susiklosčiusioje teismų praktikoje grindžiamas išlaikymo orientaciniu dydžiu – jis turėtų būti ne mažesnis negu minimali mėnesio alga (CK 6.461 str. 2 d.). Lietuvos Respubliko Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 nustatyta 800 Lt dydžio minimali mėnesio alga. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama individualiai, jei vaikas turi specialiųjų poreikių, išlaikymas turi užtikrinti visavertį jo asmenybės fizinį ir dvasinį vystymąsi, sveikatos priežiūrą ir gebėjimų lavinimą, todėl gali viršyti orientacines ribas.

Šalies argumentai

Apeliantas teigė, kad dėl savo sunkios turtinės padėties negali mokėti ieškovės reikalaujamo ir teismo priteisto išlaikymo, sutinka, kad jis būtų padidintas iki 400 Lt per mėnesį.

Civilinio kodekso 3.192 str. 3 d. nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės objektyviai įvertino šalių turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų šalys nepateikė, kai šalių pajamos ir turtinė padėtis yra panaši, jų dalyvavimas vaiko išlaikyme, remiantis proporcingumo principu, turi būti taip pat panašus. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad ieškovei po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į vaiko išlaikymo interesus, teko didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, todėl jos turtinė padėtis geresnė. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta pasidalinto turto vertė, ir nėra nurodyta, kad ieškovei atitenka didesnė turto dalis atsižvelgiant būtent į vaiko interesus. Nepilnametis sūnus L., kaip jau buvo minėta aukščiau, gyvena kartu su motina, ir pastaroji nereikalauja iš atsakovo vaikui atitenkančių būsto išlaikymo išlaidų dalies. Atsakovas šiuo metu asmeninės nuosavybės teise turi du nekilnojamuosius daiktus – butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, bei butą (duomenys neskelbtini), kurį galėtų nuomoti ir gauti papildomų pajamų sūnaus išlaikymui.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino civilinės ir proceso teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliantas savo skundo teiginių apie netinkamą įrodymų vertinimą nepagrindė, nepateikė naujų duomenų apie didesnes ieškovės pajamas, kitokius vaiko išlaikymo poreikius, negu įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginijos VolskienėsTeisėjai Dalia KačinskienėAlgirdas Auruškevičius