Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. G., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini vyr. palydove, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 294 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G., veikdama pagal 1998-09-22 įgaliojimą, kuriuo G. S. įgaliojo ją naudotis, valdyti ir disponuoti (parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti, nuomoti) jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus numeris 0101-0074-0319) ir sodo namu, esančiais sodininkų bendrijoje „Veteranas", sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje, veikdama savo interesais, 1998-12-11 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure su savo motina Z. Š. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir jame esančio namo adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, ir iki šiol, neatlygintinai, be savininko leidimo naudojasi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiu nekilnojamuoju turtu - 600 kv. m. žemės sklypu (unikalus numeris 0101-0074-0319), kurio vidutinė rinkos vertė 134 208 litų, ir jame esančiu nebaigtos statybos 109,16 kv. m. bendro naudingo ploto sodo pastatu (unikalus numeris 1099-0040-5016), kurio vidutinė rinkos vertė 121 000 litų, nesilaikydama įsiteisėjusio 2010-02-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010 grąžinti nukentėjusiajam G. S. jam nuosavybės teise priklausantį nurodytą nekilnojamąjį turtą, toliau savavališkai vykdo savo tariamą teisę naudotis nurodytu nekilnojamu turtu, negrąžina šio turto G. S., neleidžia jam patekti į namą ir sklypą bei jais naudotis, gyvena nurodytame name, tuo padarydama didelę 255 208 litų žalą G. S. teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais savo veiksmais O. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalyje.

Be to, O. G. nuo 2010-02-02 nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010, išduoto vykdomojo rašto ir antstolio A. B. patvarkymo grąžinti G. S. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Tolimosios sodų g. 44, Vilniuje. Šiais savo veiksmais O. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. G. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltės dėl abiejų jai inkriminuotų veikų nepripažįsta. Kaltinamoji sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad visus veiksmus yra atlikusi pagal įstatymą, namą nupirko teisėtai, jokių neteisėtų veiksmų nėra padariusi. Mano, kad S. nori neteisėtai praturtėti. Kaltinamoji nurodė, kad leido savo pinigus statybai ir žemės darbams. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji aiškino, kad namas buvo nupirktas jos vardu. Nukentėjusysis įgaliojimą davė jai (kaltinamajai), įgaliojimas buvo pasirašytas notarų kontoroje. Įgaliojimu buvo suteikta teisė jai disponuoti turtu, todėl pardavė namą savo motinai, kuri ruošėsi ten gyventi, bet pablogėjo jos sveikata, jai reikėjo gydytojų pagalbos, todėl pasidarė nepatogu važinėti. Kaltinamoji, duodama parodymus, pripažino, kad namas ir žemės sklypas S. (b.l. 169). Aiškino, kad S. žinojo, jog pardavė žemės sklypą ir namą motinai už 15.000 JAV dolerių. S. atidavė šiuos pinigus dalimis ir tuo metu jokių priekaištų jis neturėjo. Atsakydama į teismo klausimus, kodėl nevykdo teismo sprendimo, aiškino, kad žino, jog turėjo išsikelti po priimto teismo sprendimo, tačiau neišsikraustė, nes neturi, kur gyventi, todėl tame name gyvena iki šiol, kartu su ja gyvena jos vyras ir du vaikai. Mano, kad gyvena teisėtai, nes namo pirkimas - pardavimas vyko sąžiningai, kadangi S. gavo visus pinigus. Aiškino, kad už savo pinigus rekonstravo namą, atliko apželdinimo darbus, todėl turi tokią teisę tame name gyventi. Kaltinamoji nesutinka su nukentėjusiojo G. S. pareikštu 10 000 Lt civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jokio įgaliojimo O. G. nedavė. Pripažino, kad norėjo parduoti namą ir žemės sklypą, tačiau įgaliojimo O. G. nesuteikė, o pasirašė tuščią popieriaus lapą ir jį atidavė O. G.. Patikslino, kad pasirašė du tuščius lapus, nes O. G. pasitikėjo, manė, kad ji yra sąžiningas žmogus. Pirkimo – pardavimo sandorio metu nedalyvavo, pinigų už namą ir žemę negavo. Dokumentai buvo įforminti O. G. motinos vardu. Apie pirkimą-pardavimą sužinojo tik kartą atvykęs į namą, tada pamatė, kad ten gyvena žmonės, kad pakeistos spynos, taip pat kaimynai pasakė, kad name gyvena kažkas. Patvirtino, kad O. G. iki šiol gyvena tame name, papildomai nurodė, kad kaltinamoji į namą yra įleidusi nuomininkus, o pati gyvena trijų kambarių bute. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo iš O. G. priteisti 10 000 Lt jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad O. G. savavališkai ir neteisėtai gyvena G. S. priklausančiame name, naudojasi žemės sklypu taip trukdo nukentėjusiajam disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu ir namu, ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam didelės žalos. Pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimo nusikaltimą sudaro savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (LR CK 1.137 straipsnis). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai šiems įstatymo reikalavimams. G. S. esant teisėtu ginčijamo žemės sklypo savininku, savavališkas O. G. tariamos teisės (gyventi jos tariamai teisėtai įsigytame name, naudotis žemės sklypu) vykdymas, t. y. neišsikraustymas iš namo, sklypo neatlaisvinimas, tolesnis gyvenimas G. S. priklausančiame name ir toks trukdymas nukentėjusiajam vykdyti savo sklype ūkinę bei kitokią veiklą, gyventi name, padaręs didelės žalos (turtinės ir neturtinės), atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius veikos, numatytos LR BK 294 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 245 straipsnyje numatyta, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

2010 m. vasario 2 dienos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu ieškovo G. S. patikslintas ieškinys O. G. ir Z. Š. buvo patenkintas visiškai ir nuo sudarymo pripažinta negaliojančia 1998-12-11 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure sudaryta žemės sklypo ir jame esančio nebaigtos statybos sodo namo, adresu sodininkų bendrija „Veteranas“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), T. S. g. 44, Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartis. Sprendime nurodyta taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti G. S. nuosavybėn 600 kv. m. žemės sklypą ir jame esantį nebaigtos statybos sodo pastatą (b.l.18-20). Vilniaus apygardos teismo 2011-01-17 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimas paliktas nepakeistas (b.l.21-26). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-06-06 išdavė vykdomąjį raštą (b.l.28). To paties teismo 2011-10-25 nutartimi O. G. buvo paskirta 400 Lt bauda už antstolių reikalavimų nevykdymą bei 100 Lt bauda už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną skaičiuojant baudą nuo nutarties priėmimo dienos (b.l. 61). Šie byloje esantys duomenys, kurie buvo patvirtinti teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (pačios kaltinamosios parodymais, nukentėjusiojo parodymais), įrodo, kad O. G. nevykdė teismo sprendimo. Kaltinamosios veika pagal LR BK 245 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę.

O. G. įvykdė dvi nusikalstamos veikos, viena iš kurių priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų ir viena prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d., 12 str.). Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. O. G. į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašyta (b.l. 105), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašyta (b.l. 104), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 103). Byloje kaltinamosios O. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad dėl O. G. veiksmų, nukentėjusysis G. S. jau 10 metų negali naudotis savo turtu. Nukentėjusiojo G. S. laimėto teisminio ginčo tyčinis ir sistemingas ignoravimas, teismo sprendimo nevykdymas, teisėtai G. S. priklausančio turto negrąžinimas neabejotinai daro žalą garbaus amžiaus žmogui, blogina jo sveikatą, trikdo ramybę, sąlygoja nepasitikėjimą valstybe ir įstatymais.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, bus pasiekti O. G. paskyrus griežčiausią LR BK 294 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant bei įpareigojant O. G. atlaisvinti neteisėtai užimamas patalpas. Paskyrus kitas bausmių rūšys, negalima būtų pasiekti teisingumo principo, kadangi nebūtų galimybes baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigoti kaltinamąją išsikelti iš neteisėtai užimamų patalpų.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu G. S. palaikė savo ieškinį, patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Spręsdamas G. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji O. G. tyčiniais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas. O. G. neteisėtais ir nesąžiningais būdais užvaldė nukentėjusiojo turtą, žinodama, kad neturėjo teisės savo naudai įgyti namo ir sodo sklypo, jį įgijo, šiuo turtu ilgą laiką naudojasi.

Garbaus amžiaus G. S. ne savo valia buvo įveltas į ilgalaikius teisminius ginčus. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad G. S. veiktų pažeisdamas teisės normas ar siekdamas nepagrįstai praturtėti. G. S. laimėto teisminio ginčo tyčinis ir sistemingas ignoravimas, teismo sprendimo nevykdymas, teisėtai G. S. priklausančio turto negrąžinimas neabejotinai daro žalą garbaus amžiaus žmogui, blogina jo sveikatą, trikdo ramybę, sąlygoja nepasitikėjimą valstybe ir įstatymais. Taip objektyviais duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios O. G. ilgalaikės nusikalstamos veikos sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo G. S. sveikatai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, siekiant užtikrinti tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyrą, G. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 5 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 204 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendž i a:

O. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

O. G. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal LR BK 294 str. 1 d., iš dalies pridėti bausmę, paskirta pagal LR BK 245 str., vadovaujantis LR BK 65 str. keičiant dvi laisvės apribojimo dienos į vieną laisvės atėmimo dieną, ir paskirti O. G. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant O. G. :

- per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išsikelti iš namo ir atlaisvinti žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti O. G. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš O. G., a.k (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.