Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. R. (A. R.) ir jo gynėjai advokatei M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A.R. (A.R.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2018-04-09, apie 10.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, užlipęs ant automobilio ir šokinėdamas, tyčia subraižė bei įlenkė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangtį ir stogą, ir tokiu būdu sugadino svetimą 400 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina, jog šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė A. R..

A. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi taip pasielgęs. Parodė, kad atvažiavo, užlipo ir šokinėjo ant mašinos dangčio, norėjo, kad E. B. išeitų pasikalbėti, tačiau E. B. neišėjo pasikalbėti. Jis įjungė muziką, pašoko šokį ant automobilio ir išvažiavo. Ant automobilio nematė jokių subraižymų. Jis pažiūrėjo, nebuvo subraižymų. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo padaryti subraižyti automobilį. 400 eurų žalos dydis nekelia abejonių. Jis kiekvieną mėnesį važiuoja pas gydytoją V. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvokia, kad serga ir nori gydytis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. B. parodė, kad įvykio dieną jo nebuvo Klaipėdoje. 2018-04-09, apie 10.00 val., jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, jog jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra apgadintas. Taip pat policijoje nurodė, kad žalą padarė A. R.. Jis A. R. pamatė tik policijoje komisariate. Buvo sugadintas kapotas, įlenktas stogas ir subraižytas. Automobilį pirko prieš mėnesį. Tyrėjai jam pasakė, kad žmogus neatsakė už savo veiksmus. Kadangi jam padaryta žala yra mažareikšmė, civilinio ieškinio jis nebereikš, jokių pretenzijų asmeniui, kuris šokinėjo ant jam priklausančio automobilio, neturi. Jis automobiliui nieko nedarė, tik stogą ištiesino.

Iš liudytojo T. B. BPK 276 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-04-12, apie 10.00 val., jis išėjo į savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, balkoną parūkyti, kai pamatė, kad jam nepažįstamas asmuo šokinėja ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neprisimena. Asmuo elgėsi neadekvačiai, šokinėjo ant automobilio ir garsiai rėkavo. Kokia kalba jis šaukė, lietuvių ar rusų, neprisimena. Minėtas asmuo buvo atvažiavęs savo automobiliu, taip pat „(duomenys neskelbtini)“, iš savo automobilio garsiai leido muziką. Jis nieko nelaukęs paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Pašokinėjęs ant automobilio, minėtas asmuo išvažiavo savo automobiliu. Ar automobilis, ant kurio šokinėjo asmuo, buvo sugadintas, jis akivaizdžiai nematė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad smarkiai jis šokinėjo ant automobilio stogo, tai mano automobilis tikrai turėjo būti apgadintas (49-51 b. l.).

Iš 2018-04-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas E. B. pranešė, kad 2018-04-09, apie 10.00 val., jam paskambino iš policijos ir pasakė, jog jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Smiltelės g. 9 namo kieme, Klaipėdoje, yra apgadintas. Pareigūnai jam paaiškino, kad kažkoks vyras privažiavęs automobiliu prie jo automobilio, užlipo ant jo automobilio, šokinėjo ant jo, kažką šaukė. Jis grįžęs iš darbo ir apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad yra subraižytas ir sulankstytas automobilio variklio dangtis ir stogas (1-3 b. l.).

Iš 2018-04-11 foto lentelių matyti „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (7-9 b. l.).

Iš 2018-04-09 Klaipėdos AVPK vyresniosios tyrėjo I. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant 2018-04-09, apie 10.00 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme ant automobilio užlipęs asmuo šokinėja, šūkauja. Nuvykus asmens, šokinėjusio ant automobilio, nebebuvo. Pakalbėjus su pranešėju T. B. pastarasis nurodė, kad asmuo į kiemą atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užlipo ant automobilio, šokinėjo, kažką šūkavo, po ko sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso E. B. (25 b. l.).

Iš 2018-04-11 Klaipėdos AVPK vyriausiojo tyrėjo N. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2018-04-11 telefonu susisiekė su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku A. R., kuris patvirtino, kad 2018-04-09 buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdoje, kur buvo užlipęs ant automobilio „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pasielgė, nes jo draugė pabėgo pas vyrą, ant kurio automobilio buvo užlipęs (26-27 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra užfiksuoti duomenys, jog 2018-04-09 10.01 val. gautas pranešimas apie pranešėjo Eduardo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo aplinkybes (53-54 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra užfiksuoti duomenys, jog 2018-04-09 09.46 val. gautas pranešimas, kad pranešėjas Tomas ką tik matė, kaip neblaivus vyras užlipęs ant automobilio šokinėja, kieno automobilis nežino, požymių kaip apsirengęs nenurodė (55-56 b. l.).

Taigi nekyla abejonių, jog A. R. 2018-04-09, apie 10.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, užlipęs ant automobilio ir šokinėdamas, tyčia subraižė bei įlenkė automobilio „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangtį ir stogą, ir tokiu būdu sugadino E. B. 400 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais A. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės 2018-10-01 – 2018-11-27 akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, organiniu kliedesiniu sutrikimu. 2. A. R. nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. 3. Šiuo metu A. R. serga psichikos sutrikimu, organiniu kliedesiniu sutrikimu. Bet taikant adekvatų gydymą jo būsena kompensuota, psichozės reiškinių nefiksuojame, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. 4. A. R. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą (150-152 b. l.).

Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas D. T. paaiškino, kad šios veikos metu A. R. sirgo psichikos sutrikimu, organiniu kliedesiniu sutrikimu ir buvo paūmėjimo būsenoje. Jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Jis po įvykio pateko į stacionarą ir buvo gydomas, o po ekspertizės tapo akivaizdu, kad jo motyvas atlikti nusikalstamus veiksmus buvo kliedesinis. Ekspertizės metu, pirmą kartą sunku buvo su juo susikalbėti, po ilgesnio gydymo kontaktas buvo produktyvesnis, jam reikalingas nuolatinis stebėjimas ir gydymas, kritika nėra pilnavertė gydymo atžvilgiu, reikalinga taikyti ambulatorinį priverčiamąjį gydymą pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą – Klaipėdos psichikos sveikatos centre. A. R. lankosi UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ši įmonė neturi sąlygų vykdyti tokių veiksmų, jie neturi reikiamų specialistų, slaugytojų. Šiuo metu užtektų ambulatorinio stebėjimo ir gydymo. Atsakomybė tenka ne tik pačiam gydomam žmogui, bet ir psichikos įstaigai, kuri turi asmenį stebėti ir tada, jei neužtenka ambulatorinio stebėjimo ir gydymo, gydymo įstaiga kreipiasi į teismą dėl priverčiamųjų priemonių taikymo pakeitimų.

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad A. R. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. Atsižvelgiant į eksperto D. T. teisiamajame posėdyje pateiktą išvadą, kad A. R. reikalingos priverčiamos medicininio poveikio priemonės, tačiau pagal jo šiandieninę būklę, kai matosi, jog taikant adekvatų gydymą jo būsena kompensuota, psichozės reiškinių nefiksuojama, būtų pakankamas ir ambulatorinis gydymas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, teismas sprendžia, kad šiuo metu A. R. dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.