Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-493/2009

2009 m. lapkričio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaivai Tamkutonienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. J., jo gynėjams advokatams Algiui Petruliui, Aušrai Kapočienei, nukentėjusiajai A. B. – S., jos atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei, ekspertams Ž. Mėgelaičiui, L. Paulavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-06 nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirta 2600 Lt (20 MGL dydžio) bauda. Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d. ir 68 str. paskirta A. J. baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės 2 ( dvejus ) metus vairuoti motorines kelių transporto priemones.

Baudą nurodyta sumokėti per tris mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Priteista iš A. J. A. S. 5000 Lt (penkis tūkstančius litus) neturtinės žalos atlyginimo ir 1800 litų už advokatų pagalbą.

Pripažinta nukentėjusiajai A. S. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. už tai, jog 2007-06-25 apie 18.00 val. Kaune, Savanorių pr. vairuodamas automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Taikos pr. link Žemaičių g. ties sankryža su Utenos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 171 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, transporto priemonę vairavo neblaivus (kraujyje rasta 2,58 promilės etilo alkoholio), neatsižvelgdamas į greitį ir, nesilaikydamas reikiamo atstumo, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio bei sustojusio automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris nuo smūgio trenkėsi į kitą priekyje stovėjusį automobilį Fiat Punto, valst. Nr. P 369207, dėl ko automobilio Nissan Primera vairuotojai A. B. padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde išdėstė argumentus dėl teisiamojo posėdžio ne išsamumo ir ne pilnumo, specialistės naudojimąsi užrašais su kuriais nebuvo leista susipažinti, nurodė, jog teismas išvadą grindė tik liudytojos parodymais, greitosios pagalbos kvietimo į autoįvykio vietą faktu bei kaklo įtvaru, juolab, kad teismas nevertino specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad kaklo slankstelių rentgenogramose lūžimo požymių nematyti, o kokiu medicininiu tikslu buvo uždėtas kaklo įtvaras nukentėjusiajai, specialistė negalėjo atsakyti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje buvo pažeistos BPK 10 str. ir 237 str. nuostatos. Nebuvo leidžiama gauti baudžiamosios bylos medicininių dokumentų kopijas, tuo užkertant kelią gynėjams kreiptis į specialistus dėl specialisto išvados neteisėtumo ir nepagrįstumo. Vėliau, gavus dokumentus, buvo kreiptasi į Teismo medicininių tyrimų biurą, kur nukentėjusiajai buvo nustatytas galvos ir sprando sumušimas, kas patvirtino, kad diagnozę, kurią nurodė ekspertė, joks medicininis dokumentas nepatvirtino.

Nagrinėjant bylą, nuteistojo nuomone, taip pat buvo pažeistas BPK 305 straipsnis, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje nebuvo paminėtos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, jų pažeidimai, teismas nepagrįstai nesivadovavo A.Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro atlikta specialisto išvada, nenurodė kriterijų, kodėl gynėjų prašymu nebuvo skirta ekspertizė nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, kas įtakojo išvadą, jog kaltinamojo veikoje yra BK 281 str. 2 d. požymių. Nuteistasis nurodo, jog teismui pateiktame civiliniame ieškinyje yra akivaizdžių pasipinigavimo faktų. Įvertinus tai jog A. B. nepatyrė galvos smegenų traumos, todėl ir negalėjo atsirasti potrauminiai simptomai, tai gali būti traktuojama, kaip simuliacija arba teismo medicinos ne kompetencija ar nenoras tokią simuliaciją atpažinti. Teismui pateikti dokumentai dėl nukentėjusiosios negautų pajamų, neatitinka reikalavimų, nes jie nepasirašyti atsakingų asmenų, be antspaudų. Pateikti receptai vaistams, bet patvirtinimas, jog vaistai pirkti yra tik vienas -2007-08-22 kasos čekis ir kad jis turėtų įrodomąją reikšmę pateikiant dokumentus draudimui. Į draudimą dėl sutrikdytos sveikatos kreiptis vengė, nes nesirgo ir nesigydė, o pasiskųsti galvos skausmu, negerti vaistų ir turėti du mėnesius vasaros atostogų, paslėptų po nedarbingumo pažymėjimu, buvo nukentėjusiajai, kaip ir naudinga.

Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, nevertino gynėjų nurodytų aplinkybių, jog nukentėjusioji nevartojo vaistų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai konstatavo, jog kaltininkas nesistengė atlyginti žalą, nesidomėjo, tai paneigia teismui pateiktas registruotas A. J. laiškas, po kurio nukentėjusioji kreipėsi į draudimą ir gavo išmokas. Tačiau byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuriuo nukentėjusioji būtų pripažinta civiline ieškove, o nesant padarytai žalai nukentėjusiosios sveikatai dokumento ir negali būti, o tokiu atveju, nėra ir baudžiamosios veikos požymių. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 110 str., 111 str. nuostatos, tai, jog civiliniu ieškovu ar atsakovu, pripažįstama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Tokių procesinių dokumentų byloje nėra. Prokuroro frazė dėl apie civilinio ieškinio pateikimą, savaime nukentėjusiosios nepadaro civiline ieškove, tokiu būdu atsiranda prieštaravimas dėl BPK 219 str.. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ir 2008-01-25 teismo posėdyje, o teisiamojo posėdžio protokole užrašyti motyvai dėl bylos atidėjimo, nežinia kada buvo įrašyti. Pripažinimas civiline ieškove nebuvo užfiksuotas nei atskira nutartimi, kaip procesiniu dokumentu, nei protokole užfiksuota. Taip pat nebuvo aiškumo ir dėl UADB (duomenys neskelbtini) procesinės padėties.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos pastabos dėl teisiamųjų posėdžių neteisingumo ir nesamumo, dėl kurių negautas atsakymas, o atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, nuosprendis naikintinas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją adv. A. Petrulį, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovę ir prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistasis A. J. neginčija savo kaltės dėl paties autoįvykio kylimo ir neblaivumo nustatymu, nesutinka tik su pasekmėmis – nesunkaus sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajai padarymu, bei priteista žala ir konstatuoja BPK pažeidimus, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nuteistajam A. J. inkriminuojamo Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. dispozicijoje nurodyta, kad pagal minėto straipsnio dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Apeliantas savo skunde neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog jis, 2007-06-25 apie 18.00 val. Kaune, Savanorių pr. vairuodamas automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Taikos pr. link Žemaičių g. ties sankryža su Utenos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 171 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, transporto priemonę vairavo neblaivus (kraujyje rasta 2,58 promilės etilo alkoholio), neatsižvelgdamas į greitį ir, nesilaikydamas reikiamo atstumo, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio bei sustojusio automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris nuo smūgio trenkėsi į kitą priekyje stovėjusį automobilį Fiat Punto, valst. Nr. P 369207, tačiau ginčija, jog savo veikos pasėkoje, automobilio Nissan Primera vairuotojai A. B., padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas, apkaltinamąjį nuosprendį dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto, grindė M. Riomerio Universiteto teismo medicinos instituto, Kauno skyriaus specialistės S. Makšimaitės duota specialisto išvada, iš kurios turinio seka, kad A. B. konstatuotas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, sprando sumušimas. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1 b. l. 46).

I-osios instancijos teisiamojo posėdžio metu, gynyba pateikė teismui A. Garmaus teismo medicininių tyrimo biuro teismo medicinos specialisto išvadą, kurią pasirašė prof. habil. med. m. daktaras A. A. Garmus ir VšĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės neurochirurgas med. m. dr. R. Š., iš kurios turinio seka, kad 2007-06-25 kelių eismo metu A. B. konstatuoti kūno sužalojimai kvalifikuotini nežymiu kūno sužalojimu, nes pateiktuose jos medicinos dokumentuose nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog dėl šio sužalojimo jos sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ( t. 2 b.l. 41-48). Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą, besąlygiškai vadovavosi specialistės S. Makšimaitės duota minėta specialisto išvada, o A. Garmaus teismo medicininių tyrimo biuro pateiktą teismo medicinos specialisto išvada nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad „joje vertinama specialistų kvalifikacija ir kūno sužalojimai grindžiami abejonėmis“. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu pateiktos išvados įvertinimu nesutinka ir štai dėl ko. Teisę į gynybą įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. Teisė į gynybą yra visuma procesinių priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo. Pagrindinės procesinės priemonės, sudarančios teisės į gynybą turinį, reglamentuotos baudžiamojo proceso įstatyme. Baudžiamojo proceso įstatymas ne tik nustato priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taip pagal Lietuvos Respublikos BPK 10 str. 2 d. teisėsaugos institucijos, tarp jų ir teismas, įpareigojamos užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Viena iš priemonių, kuriomis įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Tokią teisę šiems proceso dalyviams garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek baudžiamojo proceso įstatymas (Lietuvos Respublikos BPK 21 str., 22 str.). Teikdamas teisinę pagalbą baudžiamajame procese, gynėjas turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos BPK 48 str. Be kitų teisių, gynėjas turi teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis (Lietuvos Respublikos BPK 48 str. 1 d. 6 p.). Būtent šią teisę ir įgyvendino nuteistojo A. J. gynėjas, gaudamas iš A.A. Garmaus teismo medicinos tyrimų biuro dokumentą, pavadintą „Teismo medicinos specialisto išvada Nr. A-SI-90-101“. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nepaisant to, kaip pavadintas privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, surašytas dokumentas, proceso dalyvio prašymu atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas Lietuvos Respublikos BPK 205 str. prasme, o jų surašytas dokumentas pagal Lietuvos Respublikos BPK 88 str. nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal Lietuvos Respublikos BPK 90 str. specialisto išvada. Šio dokumento esmė atskleista Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso, toks dokumentas turėtų būti vadinamas konsultacine išvada. Konsultacinė išvada turi būti tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl asmenų, davusių konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitų klausimų. Nuteistojo A. J. gynėjo pateikta konsultacinė išvada prieštarauja teismo medicinos specialistės S. Makšimaitės išvadai dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto, todėl teisėjų kolegija paskyrė naują komisijinę teismo medicininę ekspertizę ir pavedė ją atlikti M. Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus kitų ekspertų komisijai. Minėtoje atliktoje ir teismui pateiktoje komisijinės teismo medicininės ekspertizės išvadoje konstatuota, jog 2007-06-25 autoįvykio metu A. B. – S. buvo padarytas galvos ir sprando sumušimas, tačiau ilgai užtrukę gausūs subjektyvūs nusiskundimai: galvos skausmai ir svaigimas, baimės jausmas, greitas nuovargis, atminties pablogėjimas, mieguistumas galėjo atsirasti dėl eismo įvykio metu patirto streso. A. B. – S. diagnozuoti galvos ir kaklo sumušimai patirti 2007-06-5-25 kelių eismo įvykio metu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Užsitęsusius gausius nusiskundimus bei jų ryšį su patirta eismo įvykio metu trauma turėtų įvertinti ir juridiškai kvalifikuoti ekspertai psichiatrai – psichologai. Specialistų išvadose ir medicininiuose dokumentuose esantys duomenys yra pakankami S. Makšimaitės nustatytam galvos smegenų sukrėtimui ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikacijai, dėl mechaninių sužalojimų, paneigti. Tačiau yra pagrindo įtarti psichologinę traumą (t. 2, b. l. 157-159). Dėl paminėto, siekiant pašalinti visus iškilusius prieštaravimus, nukentėjusiajai buvo paskirta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, kuri pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Kauno 1-ajai teismo psichiatrijos ekspertinei komisijai. Iš minėtos atliktos ir teismui pateiktos išvados seka, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir baudžiamojoje byloje esančiuose duomenyse nepakanka duomenų, kad tiriamajai A. B. – S. 2007-06-25 autoįvykio metu padarytas galvos ir sprando sumušimas, sukėlė psichikos sutrikimą ( t. 2 b. l. 192-193).

Išdėstytais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog A. B. – S. diagnozuoti galvos ir kaklo sumušimai patirti 2007-06-5-25 kelių eismo įvykio metu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, psichikos sutrikimų jai nekonstatuota, o kaip nustatyta, virš mėnesio nukentėjusiajai tęstas nedarbingumo pažymėjimas buvo grindžiamas vien tik subjektyviais nusiskundimais, nesant objektyvių galvos smegenų sukrėtimo požymių, todėl tai negali būti kriterijumi kvalifikuojant kūno sužalojimą nesunkiu, nes sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijus yra sveikatos sutrikdymo trukmė, o ne nedarbingumo pažymėjimo tęsimo terminas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija laiko nustatytu, jog A. J., 2007-06-25, apie 18.00 val., Kaune, Savanorių pr. vairuodamas automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Taikos pr. link Žemaičių g. ties sankryža su Utenos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 171 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, transporto priemonę vairavo neblaivus (kraujyje rasta 2,58 promilės etilo alkoholio), neatsižvelgdamas į greitį ir, nesilaikydamas reikiamo atstumo, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio bei sustojusio automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris nuo smūgio trenkėsi į kitą priekyje stovėjusį automobilį Fiat Punto, valst. Nr. P 369207, dėl ko automobilio Nissan Primera vairuotojai A. B. padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėto, nesant LR BK 281 str. 2 d. dispozicijoje numatytoms sveikatos sutrikdymo pasekmėms – privalomam numatytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, o konstatuotam tik nežymiam sveikatos sutrikdymui, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, A. J. pagal LR BK 281 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Teisėju kolegija taip pat konstatuoja, kad atsakomybė už neblaivaus asmens padarytą KET pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. Dėl paminėto, likusieji nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, nes tai neturės jokios reikšmės procesinio dokumento priėmimui.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-06 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios A. B. – Stankevičienės civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.