Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B., atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. T., R. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama L. K.. Po L. K. mirties liko paveldimas turtas – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ priklausinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėjos tėvas J. K. savalaikiai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą, kadangi po pareiškėjos mamos mirties ir iki jo mirties, jis liko gyventi savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi nekilnojamuoju turtu, bei jį prižiūrėjo. Be minėto nekilnojamojo turto, jam liko ir visi sutuoktinei L. K. priklausę asmeniniai daiktai, buities apyvokos reikmenys ir kiti rakandai.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. L. K. ir J. K. 1966 m. liepos 7 d. sudarė santuoką Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje be pareiškėjos susilaukė dar trijų vaikų: L. T., gimusios (duomenys neskelbtini), A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Jie santuokoje įgijo nekilnojamojo turto – ½ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ½ priklausinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirė L. K..

Po L. K. mirties nei jos sutuoktinis J. K., nei palikėjos vaikai dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po L. K. mirties į notarą nesikreipė. Tai patvirtina ir 2023 m. liepos 27 d. notarės Silvijos Bautrėnienės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal L. K. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma buvo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento.

Nors pareiškėjos tėvas J. K. savalaikiai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus L. K. ir toliau nepertraukiamai visą santuokoje užgyventą turtą prižiūrėjo ir valdė jos sutuoktinis J. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad pareiškėjos tėvas J. K. priėmė visą sutuoktinės L. K. palikimą, tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamojo turto dalį – ½ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ½ priklausiniais: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių (kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys L. T., R. K. ir A. K. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.