Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-02 · Byla Nr. ATP-1192-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-02
Bylos Nr.
ATP-1192-327/2015
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00613-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1192-327/2015

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00613-2015-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 48.8; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Mari­jampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Ins­ti­tu­cija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimo D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimu D. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. 130 Eur bauda už tai, kad ji 2015 m. rugpjūčio 27 d. apie 20 val. 37 min., paskambino bendrosios pagalbos tele­fonu Nr. 112, iš kur informacija perduota Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK, ir melagingai pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Šakių r., jos sugyventinį A. K. sumušė pažįstami asmenys. Atvykus policijos pareigūnams nustatyta, kad A. K. niekas nesumušė, jokių sužalojimų nėra, o D. T. būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

Teismas skundžiamu nutarimu netenkino Institucijos prašymo dėl padarytos 7,66 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimo dalį, kurioje netenkintas prašymas dėl padaryto 7,66 Eur turtinio nuostolio atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – įpareigoti D. T. atlyginti padarytą 7,66 Eur turtinį nuostolį. Skunde nurodo, kad turtinis nuostolis atsirado pareigūnams reaguojant į melagingą iškvietimą, vykstant į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas darbo laikas. Institucijos nuomone, nepa­grįs­ti piliečių iškvietimai iškraipo specialiųjų tarnybų darbą, dėl ko kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba nevykdomi kiti šiai institucijai pri­skir­ti uždaviniai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras yra nurodęs visais atve­jais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 str., kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, apskaičiuoti policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirtą žalą ir ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje teikti reikalavimą žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčo dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimo dalies, kuria D. T. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., ir už tai jai paskirta 130 Eur bauda. Skunde keliamas tik dėl melagingo iškvietimo patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikr­i­na skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str.. Minėto straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba or­ga­nizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo su­ma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepri­klau­so­mai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, regla­men­tuo­jančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl D. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir pareiškimą dėl turtinio nuostolio atly­gi­nimo, kartu pateikdama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. 64-IL-23084 „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 11-12, 15). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pa­rei­gū­nai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutruk­dy­tas pareigūnų darbo laikas. Visgi, apygardos teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažįstamos tur­tiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame įtvir­tin­tos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias da­ro­mai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikals­ta­mos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra fi­nan­suojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti, lėšas skiria valstybė.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tie­sio­gi­nes pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios nors papildomos lėšos tiesioginių funk­ci­jų atlikimui nebuvo naudojamos. Todėl negalima sutikti su skundo teiginiais, kad dėl melagingo D. T. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija patyrė nuostolių, kaip jie su­pran­tami CK 6.249 str. prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atly­gi­ni­mo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funk­cijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui – yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimą, todėl pakeisti pirmos instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijam­po­lės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas