- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-264-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01716-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, jog ji, 2015 m. gruodžio 20 d., apie 4 val. 20 min., L. ir P. gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) sav., vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, kurį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 127 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-02-29 nutarimu A. M. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 289 Eur baudą. Administracinės bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. A. M. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 216-02-29 nutarimo dalį, kuria ji pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir administracinę bylą jai nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, jos veiksmus kvalifikavęs pagal ATPK 127 str. 2 d., rėmėsi įrodymais, kurie kelia abejonių, o kitų įrodymų arba iš viso nevertino, arba vertino neobjektyviai. Teismas neatsižvelgė į „(duomenys neskelbtini)“ meistro A. K. parodymus, į pateiktą pažymą dėl žalos, kurie patvirtina, kad žala nebuvo padaryta. Be to, mano, kad pareigūnų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie nematė eismo įvykio, o jų duoti parodymai neatitinka tikrovės. Apeliantės teigimu, nėra įrodyta, kokiu būdu jos automobilis atsitrenkė į ženklą, nes pagal jo judėjimo kryptį niekaip negalėjo automobilio dešinės pusės posūkio žibintu atsitrenkti į ženklą. Nurodo, kad automobilio priekinis buferis yra ta dalis, kuri pirmoji turėjo atsitrenkti į kliūtį. Atsitrenkus į kliūtį, ženklo strypai turėjo būti apgadinti iki 60 cm aukščio, taip pat ganėtinai stipriai turėjo būti apgadinta ir kairioji automobilio priekinė dalis, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pažymi, kad automobilis „Audi 100“ yra 20 metų senumo ir ant jo yra įvairių nubrozdinimų, kurie nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu. Pasak liudytojo A. K., ženklą galėjo apgadinti ir gaisrinės automobilis. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ženklą galėjo pasukti asmenys, traukę automobilį iš šalikelės. Nesant objektyvių duomenų, kad būtent pažeidėja atsitrenkė į ženklą, negalima konstatuoti jos kaltės dėl padaryto pažeidimo, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Pažymi, kad visos abejonės turi būti vertinamos pažeidėjos naudai.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo pažeidėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-29 nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo 2016-02-29 nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodyta, kad būtent ji atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta A. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl pažeidėjos kaltės pagal ATPK 127 str. 2 d. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, įrodymų vertinimą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliantės versija, kad ji Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize ir pagrįstai vertintina kaip jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
A. M. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), pačios pažeidėjos bei automobilio savininko duotais paaiškinimais (b. l. 10–11), nuotraukomis, iš kurių matosi, jog apgadintas kelio ženklas ir automobilis (b. l. 12–17), pareigūno tarnybiniu pranešimu ir teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 6).
Apeliantės teigimu, žala niekam nebuvo padaryta, todėl jos veiksmus traktuoti kaip pažeidimą nėra pagrindo. Be to, tvirtina, kad teismas visiškai nevertino šios aplinkybės. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad apgadintas nurodomasis kelio ženklas, kurio vienas stiebas yra palinkęs atgal, o tai įrodo, kad į jį buvo atsitrenkta (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, aiškiai nurodė, kad materialinių nuostolių nebuvimas šiuo atveju nepaneigia paties pažeidimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad iš nuotraukų aiškiai matyti, kad į ženklą buvo atsitrenkta, todėl galimybė pataisyti ženklą nepatiriant jokių materialinių nuostolių nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Įvertinus ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, matyti, kad žalos padarymas nėra vienas iš šio pažeidimo būtinųjų požymių, todėl byloje esantys įrodymai, patvirtinantys žalos nebuvimo faktą, pažeidėjos veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 127 str. 2 d. neturi teisinės reikšmės.
Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodyta, kad į kelio ženklą atsitrenkė būtent ji. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pažeidėjos pozicija nesutinka, nes įvertinus byloje surinktus įrodymus, nekyla abejonių, kad į kelio ženklą atsitrenkė būtent A. M.. Pažeidėja, duodama pirminius parodymus pareigūnams, pripažino, jog į kelio ženklą atsitrenkė būtent ji (b. l. 10, 27). Šią aplinkybę patvirtino ir automobilio savininkas J. V. (b. l. 11). Nors teismo posėdžių metu parodymus pakeitė ir nurodė, kad į kelio ženklą atsitrenkė ne ji, tačiau tai paneigia byloje esanti medžiaga bei kiti pažeidėjos duoti parodymai. Pažeidėja teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji užvažiavo tik ant šaligatvio ir automobilio iš įvykio vietos netraukė. Be to, teigia, kad pagal automobilio važiavimo kryptį ji niekaip negalėjo automobilio dešiniąja puse kliudyti kelio ženklo, nes važiavo iš V. kaimo į Ž. N.. Tokie pažeidėjos duoti parodymai nesutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.
Vertinant apeliantės iškeltą versiją, jog važiavo iš V. į Ž. N. ir niekaip dešiniąja automobilio puse negalėjo atsitrenkti į kitoje kelio pusėje stovintį ženklą, atsižvelgtina į byloje pateiktą įvykio schemą. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad pažeidėjos automobilio važiavimo kryptis buvo link V. kaimo, o ne link Ž. N., kaip teigia pažeidėja. Kaip nurodė pati apeliantė, automobilio iš įvykio vietos ji nepatraukė. Šios aplinkybės aiškiai suponuoja išvadą, kad ji važiavo iš Ž. N. link V. kaimo. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad važiuojant iš V. kaimo link Ž. N. (dešinėje kelio pusėje) nėra jokio šaligatvio, nors apeliantė pati nurodė, jog ant šaligatvio užvažiavo. Kaip matyti eismo įvykio schemoje, toje vietoje, kur policijos pareigūnai rado stovintį automobilį, šaligatvio nėra. Šaligatvis yra tik kelio dešinėje pusėje važiuojant iš Ž. N. link G. kaimo (b. l. 7). Faktas, kad pažeidėjos judėjimo kryptis buvo ne iš V. kaimo, o iš Ž. N., visiškai sutampa su pirminiais pažeidėjos duotais parodymais, kai nurodė, kad važiavo iš Ž. N. Nustačius, kad pažeidėjos važiavimo kryptis buvo ne iš V. kaimo link Ž. N., o atvirkščiai, paneigta pažeidėjos versija, kad ji negalėjo kelio ženklo kliudyti dešinąja automobilio puse. Taip pat šį faktą patvirtina ir apeliantės duoti parodymai, jog galbūt kelio ženklą galėjo apgadinti asmenys, traukę automobilį iš įvykio vietos. Tai tik patvirtina, jog apeliantė užvažiavo ant šaligatvio, kuris yra dešinėje kelio pusėje važiuojant iš Ž. N miestelio link G. kaimo ir šalia kurio buvo kelio ženklas, į kurį apeliantė atsitrenkė.
Apeliantė ginčija faktą, kad atsitrenkė į kelio ženklą, tačiau automobilio apgadinimai paneigia pažeidėjos versiją, kad ji užvažiavo tik ant šaligatvio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apgadinti yra automobilio dešiniosios pusės priekinis posūkio žibintas ir priekinis buferis (b. l. 9, 14–17). Tokie automobilio apgadinimai negalėjo būti padaryti užvažiavus tik ant šaligatvio. Be to, automobilio apgadinimai visiškai sutampa su automobilio važiavimo kryptimi. Apeliantės argumentai, kad automobilis senas ir jo smulkūs apgadinimai galėjo atsirasti ir seniau, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliantės argumentai, kad važiavo iš V. į Ž.N, nes 3 val. nakties jai pranešė apie gaisrą netoli uošvių namų, kur buvo paliktas jos vaikas, vertintini itin kritiškai, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, gaisras buvo likviduotas dar 2015-12-19 22.09 val. (b. l. 25).
Apeliantės teigimu, byloje neįrodyta, kad prie kelio ženklo buvo automobilio vėžės, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad prie apgadinto kelio ženklo yra automobilio vėžės (b. l. 12). Pareigūnas D. A. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ant pievos matėsi automobilio padangų protektoriaus žymės (b. l. 40). Bylos duomenimis taip pat įrodyta, kad automobilis iš įvykio vietos buvo patrauktas, – atvykus policijai prie automobilio stovėjo vaikinai, o prie automobilio buvo pririštas trosas. Tokie faktai patvirtina, kad automobilis iš įvykio vietos iki policijos atvykimo buvo patrauktas, ir suponuoja išvadą, kad buvo siekiama panaikinti eismo įvykio įrodymus. Apeliantės iškelta versija, jog kelio ženklą galėjo apgadinti ir asmenys, traukę automobilį, paneigti byloje surinkta medžiaga, kuri patvirtina, kad būtent automobiliu atsitrenkta į kelio ženklą (automobilio apgadinimai, padangų žymės ant pievos prie apgadinto ženklo, pažeidėjos duoti parodymai). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina būtent pažeidėjos nurodytą pirmąją versiją, kad ji vyko iš Ž. N. ir užvažiavusi ant šaligatvio atsitrenkė į kelio ženklą. Kitos apeliantė iškeltos versijos yra nenuoseklios ir prieštaraujančios bylos medžiagai.
Apeliantės iškelta versija, jog kelio ženklą galėjo apgadinti ir gaisrinės automobilis, vertintina kaip gynybinė versija. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2016-01-14 raštu patvirtino, kad gaisras, kilęs 2016-12-19 20.31 val. Ž. N. miestelio L. gatvėje, likviduotas 22.09 val. (b. l. 25). Tauragės apskrities policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas nurodė, kad policijos pareigūnų ekipažas eismą reguliavo iki 00.00 val. Vėliau įvykio vieta buvo aptverta juosta „STOP POLICIJA“ (b. l. 36). Pareigūnų parodymai patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai buvo dirbama gaisravietėje, kelio ženklas nebuvo apgadintas (b. l. 36, 39–41). Policijos pareigūnai apgadintą kelio ženklą ir netoli stovinį automobilį pastebėjo 2015-12-20 3.20 val.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. M. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą įrodyta visiškai. Apeliantės iškeltos versijos dėl eismo įvykio aplinkybių paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nutarimą, kuris pagrįstas išsamia byloje surinktų duomenų analize, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.