Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-415-936/2016, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas H. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio specialistė R. Š. 2016 m. gegužės 11 d. surašė H. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 80P-60198279-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį dėl to, kad H. M. 2016 m. vasario 7 d. 9 val. 28 min. (duomenys neskelbtini), neblaivus (jam nustatytas 0,72 promilių girtumas) vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nesulėtino greičio ir kliudė jį stabdžiusį policijos pareigūną V. L. ir šio eismo įvykio metu nežymiai sutrikdė V. L. sveikatą.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, turi trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1135/2005 ir N62-301/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas privalo patikrinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tinkamas pažeidimo esmės atskleidimas administracinio teisės pažeidimo protokole yra ypač svarbus ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

2016 m. gegužės 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 80P-60198279-16 H. M. surašytas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tačiau H. M. padaryta veika, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nes šiuo atveju padaryto administracinio teisės pažeidimo požymius visiškai atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurioje nustatyta atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą specialiam subjektui – neblaiviam transporto priemonę vairavusiam asmeniui.

Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog protokolas H. M. surašytas netinkamai, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodyti neteisingi ATPK straipsniai, numatantys atsakomybę už vieną iš H. M. padarytų pažeidimų, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 80P-60198279-16 nurodyti H. M. veiksmai, kuriuos institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už ATPK 127 straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra sunkesnis negu H. M. inkriminuojami pažeidimai pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį, nes už jį yra numatytos griežtesnės sankcijos.

Nors ATPK 284 straipsnyje nurodoma, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau šiuo atveju teismas savo iniciatyva negali perkvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo iš ATPK 127 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 1 dalies į ATPK 127 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu nesuteikiant H. M. galimybės gintis nuo galimų neigiamų teisinių pasekmių, nes ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė iš esmės blogina pažeidėjo H. M. padėtį. Teismas, keisdamas veikos kvalifikaciją, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties sunkinti negali.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, ne tik nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, bet ir nurodant atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluojant asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nes tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl nuo teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, be kita ko, yra užtikrinama tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byla nėra parengta nagrinėti teisme, nes 2016 m. gegužės 11 d. H. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 80P-60198279-16 turi esminių trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (tinkamam veikos kvalifikavimui), nes esminiai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai užkerta kelią tolesnei teisenai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsniu,

nutaria:

Grąžinti 2016 m. gegužės 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 80P-60198279-16 ir kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (tinkamam veikos kvalifikavimui).

Dėl šios nutarties per septynias dienas gali būti duodamas skundas Kauno apygardos teismui.